Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,3 dalimis, 5 dalies 1 punktu jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant R. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. R. V. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti per 2 metus 9 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš nuteistojo R. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 19063,60 eurų nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 3078,84 eurų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 29 d.Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo termino pratęsimo R. V. atžvilgiu, kuriuo buvo siūloma žalos atlyginimo terminą pratęsti iki 2018 m. balandžio 29 d. Skundu apeliacinės instancijos teismo nuteistasis R. V. prašo panaikinti šią 2018 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno skyriaus teikimą ir nuteistajam R. V. pratęsti žalos sumokėjimo terminą iki 2018 m. balandžio 29 d. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog jis nesiėmė jokių priemonių atlyginti žalą, kadangi įvertinus išsilavinimą ir darbinius įgūdžius, jo gaunamos pajamos visuomet buvo minimalios, o gaunant tokias pajamas atlyginti žalą neturėjo galimybės. Teismui buvo žinoma, kad žalą jis gali atlyginti tik pardavęs jam priklausantį nekilnojamą turtą, tačiau pardavinėjant jį nebuvo pirkėjų. Be to laikotarpiu, kuomet tarnyba siūlė dalyvauti mediacijos procese, jam priklausantį nekilnojamą turtą pardavinėjo brokeris. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad jis dėjo pastangas realizuoti savo nekilnojamą turtą ir tokiu būdu atlyginti žalą.Pažymi, kad areštuotą turtą galima parduoti sudarant sandorį pas notarą, jeigu yra padaromas Turto arešto akte pakeitimas, nurodant kokios konkrečios pinigų sumos turi būti pervedamos sandorio sudarymo metu kreditoriams ir sandorio suma yra didesnė nei skola. Be to antstoliai areštavę turtą neprieštarauja, kad sandorio sudarymo dieną skolos būtų sumokėtos į antstolių depozitinę sąskaitą. Šiuo metu vienintelis apribojimas parduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir atsiskaityti su nukentėjusiuoju, yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neatlikti pakeitimai Turto arešto aktų registre dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Vien ta aplinkybė, kad nepavyko ankščiau parduoti nekilnojamojo turto, negali būti priežastimi nepratęsti termino, įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti nukentėjusiajam žalą. Nuteistojo R. V. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Nagrinėjamo skundo kontekste pažymima, kad šiuo atveju apeliacinis skundas yra paduotas tik dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti Probacijos tarnybos teikimą dėl turtinės žalos atlyginimo termino pratęsimo, tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pasisako, tik dėl aptariamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau nevertina apylinkės teismo paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikinojo nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo. Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką. Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte ,,inter alia“ nustatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Aptariamo teisinio reguliavimo plotmėje akivaizdu, kad galimam baudžiamojo poveikių priemonių įvykdymo termino pratęsimui neabejotinai reikalinga įrodyti svarbias priežastis dėl, kurių nuteistasis neturėjo galimybės įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.Pagal skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis ir apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas konstatuotina, kad nuteistasis R. V. per visą probacijos laikotarpį nesiėmė aktyvių veiksmų, galinčių turėti įtakos, jam nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo įvykdymui. Šiuo metu nuteistasis iš priteistos 19063,60 eurų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos yra sumokėjęs tik 260 eurų, o tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra itin maža suma įvertinus tai, kad apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas dar 2015 m. gegužės 8 d., o priteistą žalą nuteistasis turėjo atlyginti per 2 metus ir 9 mėnesius nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Skundo argumentai, jog nuteistojo išsilavinimas ir darbiniai įgūdžiai nesuteikė jam galimybės gauti gerai apmokamą darbą atmestini kaip nepagrįsti, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis apskritai nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų jam gauti didesnes darbines pajamas, juo labiau per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį buvo darbingas. Tokiu būdu vertintina, kad probuojamasis dėjo tik minimalias pastangas priteistos turtinės žalos atlyginimui. Pažymėtina ir tai, kad probacijos laikotarpiu R. V. buvo siūlytas mediacijos procesas, kurio jis atsisakė, o skunde nurodo, kad tuo metu, kai jam buvo siūloma mediacija, jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavinėjo brokeris, tačiau šie skundo argumentai neatleidžia nuo pareigos atlyginti nusikalstamai veiksmais padarytos turtinės žalos. Tuo labiau aplinkybė, kad nekilnojamąjį turtą pardavinėjo brokeris, neturi nieko bendro su turtinės žalos atlyginimu ar mediacijos procesu. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nuteistasis R. V. nesistengė aktyviais veiksmais įvykdyto baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat nėra nustatyta jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių nuteistasis per nustatytą laikotarpį nebūtų galėjęs įvykdyti teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atmetė Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą dėl turtinės žalos atlyginimo termino pratęsimo. Visi šie aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, kad jos naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais jokio teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.