Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui R. K. dėl tėvystės nustatymo ir paramos priteisimo, tretieji asmenys K. R., U. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė G. A. savo ieškinį palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama nustatyti, kad atsakovas R. K. yra ieškovės tėvas, padarant atitinkamą įrašą ieškovės gimimo liudijime; priteisti iš atsakovo materialinę paramą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. vasario 28 d. iki ieškovė mokysis ir bus ne vyresnė negu 24 metų amžiaus; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Paaiškino, kad ja rūpinosi tik mama, atsakovui ji nerūpėjo. Anksčiau bendravo su atsakovu, susitikimai buvo kartą per metus, daugiau bendravo internetu. Atsakovas kažkiek prisidėdavo prie jos išlaikymo. Santykiai nutruko, kai ji nenuvyko į atsakovo vestuves. Atsakovas labai supyko ir po to įvykio visiškai nesidomėjo jos gyvenimu, nebepadėjo finansiškai. Nuo mažens žinojo, kad atsakovas yra jos tėvas. Atsakovas to niekada neneigė. Jau apie ketverius metus negauna iš atsakovo jokios paramos. Baigusi vidurinę mokyklą, įstojo į Kazimiero Simonavičiaus universitetą, nes tai vienintelis universitetas, kuris siūlė nuotolines teisės studijas. Studijos mokamos, kaina 1450 Eur metams. Rinkosi nuotolines studijas, kad galėtų derinti studijas su darbu. Įsidarbino „Telia“ klientų aptarnavimo specialiste, atlyginimas 470 Eur neatskaičius mokesčių ir priedai už darbo rezultatus. Darbo vieta Šiauliuose, darbo sutartis neterminuota. Planuoja Šiauliuose nuomotis butą, dabar važinėja iš Joniškio. Jai reikalinga abiejų tėvų parama, nes iš gaunamos algos nesugebės susimokėti už mokslą, buto nuomą ir pragyventi.

Trečiasis asmuo K. R. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje palaikė ieškovės reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad ji ieškovę augino viena. Atsakovas ieškovę laikė dukra, tačiau ieškovės gimimo liudijime ji nurodė savo tėvo vardą ir pavardę. Ieškovei bus sesijos Vilniuje, reikės ten gyventi. Sulaukusi pilnametystės ieškovė pati nusprendė kreiptis dėl tėvystės nustatymo ir paramos priteisimo. Atsakovas bendraudavo su ieškove, anksčiau kartais pervesdavo po 50-70 Eur. Jos vyras sumoka visus mokesčius, todėl ji visą savo algą skiria ieškovei. Dar turi kitą nepilnametę dukrą.

Atsakovas R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta elektroniniu paštu, kuriuo jis naudojosi susirašinėdamas su ieškovės atstove, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Iš teismui pateikto ieškovės atstovės ir atsakovo susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad atsakovas nesutinka tik su prašomos priteisti paramos dydžiu. Atsakovas gyvena užsienyje. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad buvo imtasi visų procesinių priemonių atsakovo būtinam dalyvavimui nagrinėjant šią bylą užtikrinti, tačiau atsakovas, žinodamas apie procesą, elgiasi nesąžiningai, todėl teismas taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 388 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsakovo privalomo dalyvavimo teismo posėdyje išimtį ir nagrinėja bylą atsakovui R. K. – spėjamam ieškovės tėvui – nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės, trečiojo asmens K. R. paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė G. A. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) motina įrašyta trečiasis asmuo K. R. (buvusi A.), o tėvu nurodytas išgalvotas asmuo „A. A.“. Trečiojo asmens U. K. gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas atsakovas R. K. UAB „UNGE“ 2018 m. liepos 2 d. ekspertizės akte Nr. 0162/18 pateiktoje išvadoje nurodyta, jog tiriamosios G. A. ir U. K. yra seserys, t. y. to paties tėvo, nes DNR atsakymas praneša, kad giminingumo tyrimo procedūros, atliktos pagal tiriamųjų DNR mėginius, rezultatai patvirtina, jog G. A. ir U. K. tėvystės linijoje dalijasi X chromosomos atitikimo žymenimis, todėl jos susiję biologine giminyste. Ieškovė 2017 m. vasario 27 d. tapo pilnamete. Ieškovė iki 2018 m. liepos 13 d. mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje – Joniškio „Aušros“ gimnazijoje, pagal bendrojo ugdymo programą. Iš 2018 m. liepos 30 d. studijų sutarties nustatyta, kad ieškovė priimta į Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultetą studijuoti vientisųjų studijų nuolatinės nuotolinės formos Teisės programą; studijų laikotarpis 5 m., studijos prasideda 2018-2019 m. rudens semestrą, metinė studijų kaina 1 450 Eur. Ieškovės skaičiavimais, jos poreikiai per mėnesį sudaro 500 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. išmokų iš Sodros nėra gavusi. Patikrinus Sodros duomenų bazės registrą, nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. dirbo I. Š. individualioje įmonėje, gavo 1 146,08 Eur atlyginimo, neatskaičius mokesčių; nuo 2018 m. liepos 27 d. dirba (duomenys neskelbtini), UAB, ieškovės paaiškinimu gaus 470 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių ir priedus. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovės motina dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna šiek tiek daugiau nei minimalų darbo užmokestį; turi vieną nepilnametį išlaikytinį. Ieškovę taip pat remia motinos sutuoktinis. Iš teismui pateikto ieškovės atstovės ir atsakovo susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad atsakovas gyvena užsienyje, neprieštarauja dėl tėvystės nustatymo, nesutinka tik su prašomos priteisti paramos dydžiu. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį užsienyje teismas neturi. Sodros duomenų bazės registre duomenų apie atsakovo darbovietę nerasta; VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitros“ duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis atsakovas turi vieną nepilnametį išlaikytinį.

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo patvirtina atliktos ekspertizės akto išvada, be to, atsakovas neprieštarauja dėl tėvystės nustatymo, todėl laikytina, kad šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Dėl paramos priteisimo

Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat, kitas bylai svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1-3 dalys).

CK 3.192¹ straipsnyje numatytas reguliavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas, nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas spręsdamas paramos priteisimo klausimą vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus). Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad dalis kriterijų teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą gali neegzistuoti ir būti nežinomi. Tokiu atveju teismas vertina tik tokius kriterijus, kurie objektyviai yra aiškūs ir žinomi bylos nagrinėjimo metu.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė dar mokydamasi vidurinio lavinimo mokykloje, kurią baigė 2018 m. liepos 13 d. Bylos nagrinėjimas užtruko, nes buvo paskirta tėvystės nustatymo ekspertizė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kol ieškovė sulaukusi pilnametystės mokėsi vidurinio lavinimo mokykloje, teikė paramą ieškovei. Lankomumas vidurinio lavinimo mokykloje yra privalomas, taip pat mokiniams tenka pareiga ruošti pamokas, abiturientai ruošiasi ir laiko baigiamuosius egzaminus, kas reikalauja energijos ir laiko sąnaudų, todėl teismas sprendžia, kad kol ieškovė mokėsi vidurinio lavinimo mokykloje, galimybės užsidirbti pragyvenimui buvo ypatingai ribotos, tačiau ieškovė 2017 m. vasarą dirbo ir gavo pajamų, tai yra stengėsi užsidirbti pragyvenimui. Be to, pažymėtina, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant paramos būtinumą teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad kartais serga ir jam yra reikalingi vaistai. Kaip moksleivei, ieškovei buvo reikalingos ir mokymosi priemonės (knygos, sąsiuviniai užrašams ir t.t.), o paskutiniais mokslo metais patiriamos ir papildomos išlaidos (švenčių organizavimui (šimtadienis, išleistuvės), šventinei aprangai ir pan.). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas savo motiną. Teismas, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, sprendžia, kad ieškovei buvo reikalinga tam tikra materialinė tėvo parama, kol ji mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Teismas nenustatė, kad atsakovas turėtų specialius poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus. Byloje nustatyta, kad atsakovas gyvena užsienio valstybėje, galimai ten gauna pajamų. Atsakovas Lietuvoje turto neturi, kitokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo pareigą padėti ieškovei įgyvendinti teisę įgyti vidurinį išsilavinimą. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 3 284 Eur paramos įsiskolinimas nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. liepos 13 d., t. y. kol ieškovė įgijo vidurinį išsilavinimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo studijuos Kazimiero Simonavičiaus universitete vientisųjų studijų nuolatine nuotoline forma teisės programą, metinė studijų kaina 1 450 Eur. Ieškovė rinkosi šį universitetą, nes jis siūlė nuotolines studijas, t. y. ne dieninę studijų formą, kad galėtų derinti studijas su darbu. Nuo 2018 m. liepos 27 d. ieškovė dirba Šiauliuose, gaus šiek tiek didesnį nei minimalus darbo užmokestį ir priedus, planuoja Šiauliuose nuomotis butą. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jai reikalinga atsakovo parama, nes iš gaunamo darbo užmokesčio nesugebės susimokėti už mokslą, nuomą ir pragyventi. Ieškovė ieškinyje, grįsdama savo poreikius, nurodė, kad jai per mėnesį pragyvenimas kainuoja apie 500 Eur, tačiau per teismo posėdį negalėjo įvertinti savo išlaidų po vidurinį išsilavinimo įgijimo. Teismo vertinimu, ieškovė studijuos nuotoliniu būdu, yra dirbanti, gaus didesnį nei minimalus darbo užmokestį, tai yra panašią sumą, kurią nurodė ieškinyje savo poreikiams patenkinti per mėnesį, be to, ją dar remia trečiasis asmuo - mama. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės planuojama buto nuoma Šiaulių mieste nesusijusi su studijomis. Todėl ieškinys dalyje, kurioje reikalaujama priteisti iš atsakovo paramą iki ieškovė mokysis ir bus ne vyresnė negu 24 metų amžiaus, netenkintinas.

Patenkinus ieškinį iš dalies (61,40 proc.), iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, nes ieškovė, suteikus jai valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą teisinę pagalbą, nuo visų bylinėjimosi išlaidų yra atleista. Iš atsakovo valstybei priteistinas 149 Eur žyminis mokestis (75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir 74 Eur už patenkintą reikalavimo dėl paramos priteisimo dalį), 160,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 12,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, viso 322,73 Eur (CPK 83, 85, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Joniškyje, tėvas, o ieškovė G. A. yra R. K. duktė.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 284 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) paramos įsiskolinimą nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. liepos 13 d., tai yra už laikotarpį, kai ieškovė mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą.

Kitoje paramos priteisimo reikalavimo dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 161,79 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 79 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, AB Luminor Bank Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 160,94 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 94 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, AB Luminor Bank Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.