Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

skundžiamą administracinio nusižengimo nutarimą priėmusios Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovei Kristinai Šliūžaitei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-19-ANR_N-1675-2021, ROIK: 21129953440 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu G. D. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 366 straipsnio 1 dalį, jam paskirta nuobauda – įspėjimas, už tai, kad 2021 m. kovo 23 d. 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, individualiai tvarkantis nuotekas pilietis nebuvo sudaręs viešosios sutarties su nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų transportavimo į geriamojo vandens teikėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir neturėjo individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų už praėjusius metus. Šiais veiksmais pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-107 redakcija) patvirtintų „Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 17.1, 17.2. punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas Institucijai pateikė nuotekų pridavimo UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 13 d. kvitą Nr. 0021162, iš kurio matyti, jog iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, išvežtų nuotekų kiekis - 7 m³. Taip pat 2021 m. balandžio 1 d. kartu su skundu pareiškėjas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 3 d. nuotekų priėmimo kvitą Nr. 0026249, iš kurio matyti, jog iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Kaunas, išvežtų nuotekų kiekis - 7 m³, tačiau iki nurodyto termino, t. y. 2021 m. kovo 23 d., šis kvitas Institucijai buvo pateiktas neužpildytas, be to jis patvirtiną nuotekų išvežimą 2021 m. kovo 3 d., o Institucija tyrė tinkamą nuotekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pagal pateiktus duomenis, nurodytu laikotarpiu sunaudota 40 m³ vandens, o išvežta tik 7 m³ nuotekų, ir pareiškėjui iki nurodyto termino nepateikus visų turimų tinkamą nuotekų tvarkymą patvirtinančių dokumentų ar nenurodžius informacijos, kad šių dokumentų neturi ar negali pateikti, buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Pareiškėjui elektroniniu paštu informavus, jog nurodytu laiku, t. y. 2021 m. kovo 23 d. 10.00 val. į Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių neatvyks bei neprašant bylos nagrinėjimą atidėti, skundžiamas nutarimas priimtas pareiškėjui nedalyvaujant. Institucija pareiškėjo poziciją vertina kaip bandymą patvirtinti tinkamą nuotekų tvarkymą bei siekį išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad savivaldybės administracija biurokratiniais veiksmais dangsto savo ir savo įsteigtos UAB (duomenys neskelbtini) neveikimą ir Europos Sąjungos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo nevykdymą, Institucija nepasisako. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad 2019 metais sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl prijungimo prie centralizuotos nuotekų sistemos, tačiau iki šiol UAB (duomenys neskelbtini) nėra sudariusi sąlygų prie šios sistemos prisijungti, neeliminuoja pareiškėjo pareigos užtikrinti tinkamą individualiųjų nuotekų tvarkymą pagal nustatytus teisės aktus iki nurodyto prisijungimo prie centralizuotos nuotekų sistemos bei neatleidžia pareiškėjo nuo administracinės atsakomybės ir nėra sietinas su UAB (duomenys neskelbtini) kompetencijai priskirtais klausimais dėl techninių darbų, susijusių su prijungimu prie centralizuotos nuotekų sistemos. Prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 35-41).

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo G. D. paaiškino, kad su nutarimu nesutinka, mano, kad yra nubaustas nepagrįstai. 2021 m. kovo 29 d. gavo skundžiamą nutarimą, kuriuo jam paskirtas įspėjimas, už tai, kad pažeidė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 17.1, 17.2. punktus. Buvo nubaustas už tai, kad jis nebuvo sudaręs viešosios sutarties su nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir neturėjo individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų už praėjusius metus. Jis nuosavybės teise priklauso namas (duomenys neskelbtini) Kaune, tačiau tuo namu mažai naudojasi, nes turi ir daugiau nekilnojamojo turto, vasarą būna savo bute Palangoje. Valdoje (duomenys neskelbtini) Kaune, nuotekų tvarkymo įrenginių jis neturi, miesto vanduo yra tiekiamas. VĮ Registrų centro duomenyse tiek jam įsigyjant turtą 2009 metais iš viešųjų varžytynių, tiek ir dabar yra nurodyta, kad nuotekų šalinimo tinklai miesto, tačiau, kad nuotekos nepajungtos į centralizuotus nuotekų tinklus jis sužinojo tik praėjus metams po namo įsigijimo, kai pradėjo strigti nuotekų sutrinkimo sistema, jis pajuto kvapą, tada pradėjo žiūrėti brėžinius, išsikvietė santechnikus ir jie pasakė, kad nėra prijungimo prie miesto tinklų. Ir nuo 2009 metų susikaupus nuotekoms, pats rūpinasi nuotekų išvežimu. Nuo 2011 metų jis deda visas įmanomas pastangas, kad jo namo (duomenys neskelbtini) Kaune, nuotekos būtų pajungtos prie miesto tinklų, 2019 metų vasario mėnesį jis pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini) kuria jie įsipareigojo prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Mano, kad jį nubaudė dėl to, kad jis pradėjo daryti spaudimą savivaldybei, kurios viešoji funkcija yra užtikrinti tiek vandens tiekimą, tiek nuotekų surinkimą, tam yra įsteigta įmonė (duomenys neskelbtini) Ši byla, jo nuomone, pradėta tam, kad pamokyti tokius, kaip jis, kurie siekia savo teisių realizavimo. Šiais metais (duomenys neskelbtini) pasirašė su juo nuotekų sutartį ir prijungė prie centralizuotų nuotekų tinklų. Kol (duomenys neskelbtini) mieste esančiam namui sugebėjo prijungti centralizuotas nuotekas, užtruko dešimt metų. Jis yra ne nuotekų tvarkytojas, o turėtojas, todėl jam viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo pasiūlyti individualių nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti šias paslaugas arba nurodyti individualių nuotekų transportavimo paslaugų tiekėją. Tokių nurodymų ar pasiūlymų sudaryti viešąją sutartį jam niekada niekas neteikė jokia forma, tačiau jį nubaudė už tai, kad jis nesudarė viešosios sutarties, nors jokia teisės norma nenumato, kad tokia sutartis turi būti rašytinė, o jo pareiga sudaryti tokią sutartį atsirastų tik gavus pasiūlymą, kurio jis nėra gavęs. Tačiau jam pritaikė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 17.1 punktą, reglamentuojantį valymo įrenginių priežiūrą, nors jis niekada neturėjo ir neturi valymo įrenginių, nes jis tik kaupė nuotekas ir yra nuotekų turėtojas, ir taisyklių 17.2 punktą, kur numatyta pareiga atiduoti nuotekas, jis nuotekas yra atidavęs. Jis yra sudaręs žodinę sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) kuri sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini) ir, kai jam iškildavo poreikis, paskambindavo, jam atsiųsdavo transportą, kuris jo nuotekas išveždavo nuotekų tvarkytojui. Prieš tai buvo kita įmonė, kuri išveždavo. Byloje nėra duomenų, kad jis nuotekas būtų netinkamai išpylęs ar pan., pateikė kvitus, kad už nuotekų išvežimą sumokėjo su UAB (duomenys neskelbtini) Jis pateikė Institucijai dokumentus, vėliau pamatė, kad vienas kvitas nekokybiškai nusiskenavo, bet buvo karantinas, į Instituciją nebuvo galimybės patekti, be to, jokių trūkstamų ar papildomų dokumentų Institucija iš jo neprašė. Šiai dienai jis turi tris mokėjimo dokumentus. Vandenį naudojo kiemo laistymui, tam sunaudojo apie pusę tiekto vandens kiekio, dar turi akvariumą. Įrengto atskiro skaitiklio neturi, bet mano, kad nėra nustatyta tokia pareiga. Be to niekas nedraudžia kurį laiką kaupti nuotekų savo namų valdos talpoje, kadangi pastoviai ten negyvena, tiesiog nesusidaro tokių didelių kiekių, kad jis dažniau tas nuotekas išvežtų, nėra pareigos kasdien išvežti. Jo nuotekų talpoje telpa apie 35 m.³ Kibirais į Nemuną nuotekų jis nenešioja, o jei pradėtų sklisti kvapas, skųstųsi kaimynai. Niekas netikrino, ar nuotekos išvežtos, ar pas jį stovi talpoje. 2021 m. kovo 13 d. kvito gal ir nepateikė Institucijai, kartais kvitus jam įmeta į pašto dėžutę kiek vėliau. Institucija jo neprašė nurodyti, ar jis sudaręs žodinę sutartį. Kad jis laistė vandeniu pievą, niekas nepaneigė. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis pažeidė nustatytą tvarką ar savo pareigas. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis būtų neteisingai sutvarkęs savo nuotekas. Jį baudžia už tai, ko jis nepadarė. Jį galėjo nubausti, kad (duomenys neskelbtini) tiekiamu vandeniu laisto pievą, neturėdamas antro skaitiklio, bet už tai jo nenubaudė. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. vasario 12 d. Institucija G. D. surašė pranešimą dėl nuotekų tvarkymo, kuriuo iki 2021 m. kovo 23 d. prašė pateikti paskutiniųjų dvylikos mėnesių laikotarpio duomenis apie tinkamą nuotekų tvarkymą – sutartį su individualių nuotekų transportavimo (išvežimo) paslaugų tiekėjais ir apmokėjimą už šias paslaugas įrodančius dokumentus (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 1).

2021 m. kovo 23 d. elektroniniu paštu G. D. pateikė Institucijai UAB (duomenys neskelbtini) nuotėkų priėmimo kvitus Nr. 0026249 (kuris neužpildytas) ir Nr. 0021162, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) Kaunas, išvežė 7 m³ nuotekų bei prašė informuoti, ar reikia dar kokių nors dokumentų (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 7-10).

2021 m. balandžio 6 d. elektroniniu paštu Institucijos atstovė pateikė paklausimą UAB (duomenys neskelbtini) dėl išnaudoto vandens kiekio laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 11).

2021 m. balandžio 6 d. elektroniniu paštu UAB (duomenys neskelbtini) pateikė geriamo vandens suvartojimo kortelę (skaitiklio parodymus), kurie patvirtina, kad suvartotas geriamo vandens kiekis laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, yra 40 m3, nuotekų išvežimas su UAB (duomenys neskelbtini) – 0 (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 12-14).

2021 m. vasario 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašte Institucijai nurodyta, kad priimtų tvarkyti nuotekų, išskyrus paviršines nuotekas, kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami abonento pageidavimu jo lėšomis arba tais atvejais, kai abonentas per kalendorinius metus daugiau negu pusę patiekto geriamojo vandens kiekio sunaudoja technologinėms, gamybinėms ar paslaugų teikimo reikmėms ir šis kiekis nepatenka į nuotekas. Abonentams, savo lėšomis įsirengusiems teisės aktų reikalavimus atitinkančius nuotekų apskaitos, nuotekų faktinį užterštumą nustatančias sistemas ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotam atstovui šias sistemas patikrinus ir užplombavus bei tai užfiksavus akte, kurį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas pateikia susipažinti ir pasirašyti abonentui, mokestis už nuotekų tvarkymo paslaugas nustatomas vadovaujantis abonentų lėšomis įsirengtų nuotekų apskaitos ir faktinį nuotekų užterštumą nustatančių prietaisų duomenimis (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 7-10).

2021 m. kovo 23 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, G. D. nubaustas įspėjimu už tai, kad 2021 m. kovo 23 d. 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, individualiai tvarkantis nuotekas pilietis G. D. nebuvo sudaręs viešosios sutarties su nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų transportavimo į geriamojo vandens teikėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir neturėjo individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų už praėjusius metus. Šiais veiksmais pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-107 redakcija) patvirtintų „Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 17.1, 17.2. punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 17).

2020 m. liepos 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) nuotėkų priėmimo kvitus Nr. 0021162 patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) Kaunas, išvežė 7 m³ nuotekų (b. l. 5).

2021 m. kovo 3 d. UAB „Kauno vandenys“ nuotėkų priėmimo kvitus Nr. 0026249 patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) Kaunas, išvežė 7 m³ nuotekų (b. l. 6).

2021 m. kovo 8 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 3577924 patvirtina, kad G. D. UAB (duomenys neskelbtini) už nuotekų išvežimą sumokėjo 50 eurų (b. l. 6).

2019 m. vasario mėnesio sutartis Nr. 02-2019 patvirtina, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) bei G. D. ir K. D. sudaryta sutartis dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos (b. l. 8-9).

Pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Kadangi pareiškėjas gyvenu adresu (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, ši blanketinio pobūdžio teisės norma nukreipia į 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-559 patvirtintas Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Nors pareiškėjas G. D. tvirtina, kad jis yra ne nuotekų tvarkytojas, o nuotekų turėtojas, tačiau pagal 2006 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą Nr. X-764, vartotojas – fizinis asmuo, perkantis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms ir sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Minėto įstatymo 3 straipsnio 20 punkte numatyta, kad individualusis nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka namų ūkio nuotekų arba nuotekų, susidarančių vykdant ūkinę komercinę veiklą, išleidimas į nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus nuotekų kaupimo ar valymo įrenginius, nuotekų valymas, išleidimas į aplinką, valant nuotekas susidariusių atliekų (dumblo), sukauptų nuotekų perdavimas arba geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui arba nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius prižiūrinčiam asmeniui, t. y. šiuo konkrečiu atveju UAB (duomenys neskelbtini) kuri suteikė pareiškėjui jo namų ūkio nuotekų transportavimo paslaugas. Todėl G. D. yra individualių – jo namų ūkio, nuotekų tvarkytojas ir jo atžvilgiu gali būti taikomas Taisyklių 17 punktas.

Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 17 punktas numato, kad asmenys, naudojantys ir prižiūrintys individualias ar atskirąsias nuotekų tvarkymo sistemas (nuotekų kaupimo rezervuarus, nuotekų valymo įrenginius ir kt.) privalo užtikrinti: 17.1. kiekybines ir kokybines charakteristikas, visapusišką sandarumą, tinkamą priežiūrą, nuotekų apskaitą (jei nėra apskaitos įrenginių, nuotekų kiekis prilyginamas sunaudotam vandens kiekiui); 17.2. lygiavertį centralizuotai nuotekų surinkimo sistemai aplinkos apsaugos lygį (nuotekos kaupiamos ir periodiškai išvežamos į valymo įrenginius arba išvalomos iki nustatytų normatyvų); 17.3. nuotekų išleidimą į aplinką tik vietose, numatytose suderintuose statybos (įrengimo) projektuose; 17.4. atsiradus galimybei (įrengus nuotekų tinklus gatvėje), nuotekų sistemą prijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų pagal tinklus prižiūrinčios įmonės išduotas sąlygas.

Iki 2020 m. kovo 25 d. galiojusios šių Taisyklių redakcijos 17 punktas numatė, kad asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka ir sudaryti viešąją sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius. Asmenys, naudojantys ir prižiūrintys individualias ar atskirąsias nuotekų tvarkymo sistemas (nuotekų kaupimo rezervuarus, nuotekų valymo įrenginius ir kt.) privalo užtikrinti: 17.1. kiekybines ir kokybines charakteristikas, visapusišką sandarumą, tinkamą priežiūrą, nuotekų apskaitą (jei nėra apskaitos įrenginių, nuotekų kiekis prilyginamas sunaudotam vandens kiekiui); 17.2. lygiavertį centralizuotai nuotekų surinkimo sistemai aplinkos apsaugos lygį (nuotekos kaupiamos ir periodiškai išvežamos į valymo įrenginius arba išvalomos iki nustatytų normatyvų); 17.3. nuotekų išleidimą į aplinką tik vietose, numatytose suderintuose statybos (įrengimo) projektuose; 17.4. atsiradus galimybei (įrengus nuotekų tinklus gatvėje), nuotekų sistemą prijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų pagal tinklus prižiūrinčios įmonės išduotas sąlygas.

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 7 punktas numato, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus).

Pareiškėjo G. D. teigimu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) jam niekada ir jokio forma nėra siūlęs sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją. Šios aplinkybės Institucijos atstovė nepaneigė. Be to, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, joks teisės aktas nenumato, kad viešoji sutartis tarp vartotojo ir nuotekų transportavimo paslaugas teikiančio asmens dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius, turi būti sudaryta raštu. O šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas pagal poreikį – namų valdoje turimos nuotekų talpos užpildymą, atliko nuotekų tvarkymo veiksmus, t. y. pagal žodinį susitarimą iškviesdavo UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6), o iki tol kitą nuotekų transportavimo paslaugas teikusį juridinį asmenį (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 14), kurie išveždavo susidariusias nuotekas, o už individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas pareiškėjas apmokėdavo individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui, kuriam atiduodavo nuotekas transportuoti į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius (Taisyklių 17.2 punktas). Pareiškėjas G. D. ne visiškai tinkamai įvykdė reikalavimą ne mažiau kaip dvejus metus saugoti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – Institucijos nustatytu terminu pateikė tik vieną nuotėkų priėmimo kvitą – 2020 m. liepos 13 d. (b. l. 5), o antrasis nuotėkų priėmimo kvitas Nr. 0026249, kaip paaiškino pareiškėjas, buvo nekokybiškai nuskenuotas, todėl Institucija pagrįstai jį įvertino kaip neužpildytą (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 8). Tačiau šio nuotėkų priėmimo kvito Nr. 0026249 tinkamos kokybės kopija buvo pateikta teismo posėdžio metu. Aplinkybė, kad šis mokėjimo kvitas patvirtina nuotekų išvežimą 2021 m. kovo 3 d., o Institucija tyrė tinkamą nuotekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nepaneigia fakto, kad pareiškėjas tinkamai rūpinosi savo namų ūkio nuotekų tvarkymu, nes teisės aktai nenustato kaip dažnai nuotekos turi būti išvežamos, o pareiškėjas nurodė, kad jo turima nuotekų talpa yra 35 m³.

Be to, pareiškėjas G. D. nuosekliai ir logiškai paaiškino dėl skirtumo tarp suvartoto geriamojo vandens ir priduotų nuotekų kiekio susidarymo – jis parodė, kad vanduo buvo naudojamas laistymui, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės Institucija neginčijo, ir, kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas, už atskiro vandens, skirto kitoms reikmėms, skaitiklio neįrengimą jo nebaudė. Tuo tarpu Institucija, kaip teisingai nurodė pareiškėjas, gavusi jo siųstus duomenis, ir kaip teismo posėdžio metu nurodė Institucijos atstovė, negavusi iš pareiškėjo jokių duomenų, kad jis sudaręs žodinę sutartį, nepareikalavo papildomų duomenų ar aplinkybių paaiškinimo, o priėmė skundžiamą nutarimą, nors ANK 617 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nesurinkus neginčytinų G. D. kaltės įrodymų, visos abejonės aiškinamos jo naudai, ištyrus visas aplinkybes darytina išvada, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-19-ANR_N-1675-2021, ROIK: 21129953440, panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

G. D. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. kovo 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-19-ANR_N-1675-2021, ROIK: 21129953440, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.