- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- II-75-1018/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18728-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Petrauskienė
- Advokatai
- Vilija Gražulytė
- Kategorijos
- 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovui D. M.,
asmeniui, dėl kurio nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, A. J., jos atstovei advokatei I. N.,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. J. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris 2015 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 181³ straipsnio 1 dalyje. Nutarime konstatuota, kad patikrinimo medžiagoje surinktų įrodymų nepakanka, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje. Teismo sprendimas, kuriuo nustatyta bendravimo su tėvais tvarka, yra vykdomasis dokumentas. Jeigu yra pažeidžiami šios tvarkos nuostatai, ieškovo prašymu antstolis turėtų surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo aktą apie teismo sprendimo neįvykdymą ir kreiptis į teismą, prašydamas už vykdomojo dokumento nevykdymą vienam iš tėvų skirti baudą kito tėvo naudai. Bet kuriuo atveju M. J. skundo turinyje nurodytos aplinkybės yra civilinės teisės dalykas, kadangi galimai pažeidžiamos ne vaiko, o vieno iš tėvų teisės. M. J. savo interesus gali ginti civilinio proceso tvarka. Kitų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau - LR VTAPĮ) įvardytų vaiko teisių pažeidimų skundo tyrimo metu nenustatyta.
Šalies argumentai
M. J. skundu prašė panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nes skundžiamu nutarimu neįsigilinta į skundo esmę, dėl ko jis (skundas) buvo tiriamas ir ištirtas netinkamai. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad M. J. savo interesus bendrauti su vaiku gali ginti civilinio proceso tvarka, tačiau jis su skundu dėl administracinės atsakomybės taikymo kreipėsi ne dėl to, kad A. J. nevykdo įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos jo ir mažamečio sūnaus bendravimo tvarkos, o dėl to, kad ji, kaip motina, daro neteisėtą poveikį sūnui - nuteikinėja sūnų prieš tėvą, formuoja išankstines, nieko nepagrįstas ir neigiamas nuostatas apie tėvą. A. J. elgesys peržengia Civilinės teisės reglamentavimo ribas, t.y. civilinė teisė tokių santykių nereglamentuoja. A. J. veiksmai turi būti vertinami LR ATPK nustatyta tvarka, taikant administracinę atsakomybę. Skundas buvo tiriamas ne tuo aspektu, nebuvo nustatytos teisės ginamos vertybės, kurias pažeidė A. J.. Gąsdindama vaiką, kad tėvas gali jį pagrobti, A. J. naudoja tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, o dėl to pažeidžia LR VTAPĮ 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintas vaiko teises. Poveikio sūnui pasekoje sūnus visiškai atsisako matytis su tėvu, tuo tarpu A. J. yra nebaudžiama, toliau manipuliuoja mažamečiu sūnumi. Skundžiamame nutarime net nevertinami M. J. pateikti įrodymai: vaizdo įrašas; duomenys apie A. J. netinkamą elgesį praeityje (vieno iš pasimatymų su tėvu metu sūnus (3 m.) papasakojo, kad mama vaiko tėvą M. J. vadino „debilų debilu“). Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad sūnaus pasakojimas neatitiktų tikrovės, nėra nustatyta. Vienintelis dalykas, kurį vertino nutarimą priėmęs pareigūnas, tai A. J. paaiškinimas, kuriame ji viską neigia. Pareiškėjas ir vaikas net nebuvo apklausti, todėl tyrimas buvo atliktas vienpusiškai ir formaliai.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovas nurodė, kad M. J. paaiškinimai nepagrįsti įrodymais, o skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus visus surinktus duomenis.
Šalies argumentai
A. J. su skundu nesutiko, nurodydama, kad tik nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. M. J. ėmė laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Toks jo poelgis buvo netikėtas, jis iš anksto neįspėjo, nesuderino. Nuo pat vaiko gimimo jis nėra praleidęs su vaiku nei vienos nakties. Jis nesupranta, kad sūnus nenori pas jį nakvoti. 2015 m. spalio 6 d. pasiėmęs sūnų, jį nufilmavo, kur jis sako, kad jeigu tėtis jį pagrobs, jis iškvies policiją. Šiame įraše yra pasakyta netiesa, nes ji to nesakė, o su vaiku tokiomis temomis nediskutuoja. Jos abu vaikai žino, kad policija saugo vaikus. Dėl įrašo, kuriame vaikas sako, kad tėtis yra „debilų debilas“, nurodė, kad ji prie vaiko tokių žodžių nesako.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo M. J. 2015 m. spalio 26 d. skundą, kuris buvo grindžiamas tuo, jog: 1) A. J. neleidžia sūnui matytis su tėvu, nakvojant tėvo namuose (leidžia matytis tik be nakvynių ir atitinkamai nuteikia vaiką), gąsdina vaiką, nuteikinėja prieš tėvą; 3) vieno iš pasimatymo su tėvu (2015 m. spalio 6 d.) metu sūnus papasakojo, kad mama jam sakė, jog: „jeigu tėtis jį pagrobs, tuomet iškviesti policiją“; 3) vieno iš pasimatymo su tėvu metu sūnus papasakojo, kad mama jį vadina „debilų debilu“.
LR ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.155 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas LR CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. LR ATPK 181³ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už vaiko teisių pažeidimą, neteisėtai trukdant vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, taip pat vaiko atžvilgiu atliekant kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Šiuo atveju svarbu tai, kad įstatymo numatyta draudžiama veika pasireiškia ne bet kokiu, bet arba neteisėtu elgesiu, trukdant vaikui naudotis jo teisėmis ir laisvėmis, arba kitokiu elgesiu, kuris pažeidžia vaiko teises. LR VTAPĮ 6 straipsnio 1 punkte numatytos vaiko teisės gyventi ir augti šeimoje, būti sveikam (8 str. 1 p.); vaikas turi teisę į individualybę (9 str.), į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę (10 str.). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (21 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-896-131/2013, nutraukęs M. J. ir A. J. santuoką bei nustatęs nepilnamečio Nojaus L. J. gyvenamąją vietą su motina A. J., patvirtino bendravimo su vaiku tvarką, nurodant, kad M. J. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio vakaro 20 val. nepertraukiamai bendraus su sūnumi, jį pasiimdamas iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą. Pareiškėjo 2015 m. spalio 26 d. skunde buvo nurodyta, kad A. J. neleidžia sūnui matytis su tėvu, nakvojant tėvo namuose (leidžia matytis tik be nakvynių), tačiau, kaip paaiškino A. J., sūnus nėra nakvojęs pas tėvą dėl to, kad vaikas bijo pas jį likti ir nakvoti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad šiuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl baudos paskyrimo A. J. už teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą (civilinės bylos Nr. 2-2362-127/2016), todėl tai, ar A. J. vykdo teismo patvirtintą vaiko bendravimo su tėvu tvarką ar, jos nevykdant, nevykdo teisėtai, bus išspręsta nurodytoje civilinėje byloje.
Pareiškėjas kitus skundo argumentus, kad A. J. nuteikinėja jų sūnų prieš jį, gąsdina vaiką, nes A. J. prie vaiko jį vadina „debilų debilu“, išmokino, kad „jeigu tėtis jį pagrobs, tuomet iškviesti policiją“, įrodinėja vien vaiko paaiškinimais, kurie užfiksuoti video įraše. Susipažinęs su šiuo įrašu, teismas sprendžia, kad pirmiausiai kyla abejonių dėl jo patikimumo, nes nėra aišku, kada tiksliai įrašai daryti, kokiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju aukščiau paminėtos frazės pasakytos mažamečio vaiko (4 m.), kuris dėl savo amžiaus galėjo neteisingai suvokti, atpasakoti ar net iškraipyti, ką buvo girdėjęs. Be to, byloje nėra įrodymų, kad nurodytą išsireiškimą ar pamokymą („jeigu tėtis jį pagrobs, tuomet iškviesti policiją“) vaikas išgirdo būtent iš mamos A. J. ar jos buvo išmokintas. Teismo vertinimu, šiuo metu apklausti mažametį vaiką, atsižvelgiant į jo amžių, aplinkybes, kad, kaip posėdžio metu paaiškino A. J., vaikas šiuo metu yra įbaugintas, lanko psichologus, būtų žalinga pačiam vaikui bei netikslinga, nesant kitų įrodymų bei įtikinimo pagrindo manyti, kad buvo padaryti nagrinėjami pažeidimai.
Teismas įvertina ir tai, kad tarp buvusių sutuoktinių yra akivaizdūs nesutarimai, konfliktiniai santykiai, dėl ko prielaidų, jo vaiku gali būti manipuliuojama ar jis nuteikinėjamas prieš vieną iš tėvų, kyla, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nenustatyta ir to, jog A. J. buvo taikyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios netinkamą įgyvendinimą ar vaiko teisių pažeidimus. Tai yra pirmas atvejis, kada keliamas klausimas, ar A. J. nepadarė pažeidimų, numatytų LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje ir 181³ straipsnio 1 dalyje. Nėra duomenų, kad po 2015 m. spalio 6 d. mažametis vaikas dar kartą pasakė tuos pačius žodžius, todėl galimai aukščiau aptarti atvejai buvo pavieniai.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog nenustatyta, kad A. J. savo, kaip motinos, valdžią naudojo priešingai vaiko interesams ar kad pažeidė vaiko teises, t. y. nenustatyta pažeidimų, numatytų LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje ir 181³ straipsnio 1 dalyje, sudėčių, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta pagrįstai, atitinkamai naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. J. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.