Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Donato Jatužio, Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d., 262 str., 253 str. 1 d. ir paskyrė bausmes:

- pagal BK 259 str. 1 d. - 100 MGL (3765 Eur) baudą;

- pagal BK 262 str. - 200 MGL (7530 Eur) baudą;

- pagal BK 253 str. 1 d. - areštą 40 parų.

Vadovaujantis BK 49 str. 5 d. teismas paskirtą arešto bausmę nustatė atlikti poilsio dienomis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimi paskirtas bausmes pagal BK 259 str. 1 d. ir 262 str. teismas sudėjo dalinio sudėjimo būdu ir R. R. paskyrė 250 MGL (9412 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 dalimi, 65 str. 2 d., teismas paskirtą ir subendrintą bausmę – baudą visiško sudėjimo būdu subendrino su bausme, paskirta pagal BK 253 str. 1 d., ir R. R. paskyrė galutinę – 40 (keturiasdešimties ) parų arešto bausmę, atliekant ją poilsio dienomis, ir 250 MGL (9412 Eur) dydžio baudą.

Teismas vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 1 a. p, 66 str., į arešto bausmę įskaitė laikotarpį, R. R. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 24 d. (2 paras).

Teismas iš R. R. valstybės naudai priteisė 35,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas atmetė bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Adreka“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. R. buvo išteisintas iš kaltinimo pagal BK 178 str. 3 d. nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nenustatytu tiksliu laiku, tačiau ne veliau kaip iki 2015 m. liepos 22 dienos, 19.30 val., Panevėžio mieste, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame metalinių garažų kooperatyve, adresu (duomenys neskelbtini),, laikė 12,5339 gramų psichotropinės medžiagos - amfetamino, 0,1742 gramų psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir 62,6876 gramų narkotinės medžiagos - kanapių antžeminių dalių, kurių delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,7 % iki 5,1 %, kuomet policijos pareigūnai šias psichotropines bei narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė.

R. R. taip pat nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą auginti ir gaminti narkotines medžiagas - kanapes, Panevėžio mieste, iš A. P. išsinuomotame garaže Nr. (duomenys neskelbtini),, esančiame metalinių garažų kooperatyve, adresu Klaipėdos g. 143D, nenustatytu tiksliu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 22 dienos, 19.30 val. atitvertos rūsio dalies sienas bei lubas apšiltino putų polistirolo plokštėmis, šiaurinę bei rytinę sienas padengė folija, įrengė vėdinimo, apšvietimo, šildymo ir drėkinimo sistemas, įrengdamas ventiliacijos vamzdžius, pakabindamas šviestuvus, kaitinimo lempas, ventiliatorius, rekuperatorių, įrenginius temperatūrai bei drėgmei matuoti ir reguliuoti, sumontavo elektrinius laikmačius, vandens cirkuliavimo bei filtravimo mechanizmą, įsigijo priemones, reikalingas narkotinių medžiagų - kanapių, auginimui: metalinį stelažą su samanų danga, gruntą, trąšas, vazonus, elektronines svarstykles, svarelius, tokiu būdu neteisėtai pagamino ir laikė įrenginius, skirtus narkotinėms medžiagoms - kanapėms ir jų dalims, auginti ir gaminti.

R. R. nuteistas ir už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, nuo 2015 m. birželio 19 dienos, tai yra, nuo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), „D. R. R. ginklo ir šaudmenų paėmimo“, Panevėžio mieste, garaže Nr.256, esančiame metalinių garažų kooperatyve adresu(duomenys neskelbtini), , iki 2015 m. liepos 22 dienos, 19.30 val. laikė tris pirmos grupės pramoninės gamybos 12 - ojo kalibro medžioklinius šovinius, skirtus įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, ir vienuolika antros grupės pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (.22 LR) žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams ginklams, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, taip pat apeliacinės instancijos teisme atlikusi įrodymų tyrimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadas nuosprendyje padarė atsižvelgęs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, įvertino jų visumą bei tarpusavio sąsają ir padarė teisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais pagrįstą sprendimą – pripažino R. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas pagal BK 253 str. 1 d., 259 str. 1 d. bei 262 str.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Nuteistasis nesutinka su skundžiamojo nuosprendžio dalimi, kurioje jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 str. 1 d., bei 262 str., t. y. jog jam priklausančiame garaže Nr. 256, esančiame metalinių garažų kooperatyve, adresu(duomenys neskelbtini), , jis laikė 12,5339 gramus psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,1742 gramus psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 62, 6876 gramus narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių, kurių delta 9 tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,7 proc. iki 5,1 proc., bei kad neteisėtai pagamino ir laikė įrenginius, skirtus narkotinėms medžiagoms – kanapėms ir jų dalims auginti ir gaminti. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismui R. R. nurodė konkretų asmenį - savo buvusią draugę V. G., kuriai pačiai arba jos artimai aplinkai priklauso rastos ir įvardintos psichotropinės medžiagos, ir kuri galėjo bandyti įrenginėti jo garaže patalpą narkotinių medžiagų auginimui. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad minimame garaže būtų lankęsi kiti asmenys. Taip pat byloje nėra nustatyta faktų, kad kažkas į garažą būtų savavališkai įsibrovęs ir padėjęs rastus garaže daiktus. Priešingai, liudytojas V. G., minimo garažo kooperatyvo pirmininkas, pirmos instancijos teismo posėdžio metu pabrėžė, kad jokio kito asmens be R. R., atvažiuojančio į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nėra matęs (4 t. 5 b. l.). Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismui nurodė konkretų asmenį, t. y. savo buvusią draugę V. G., kuriai ir priklausė rastos narkotinės medžiagos, taip pat pažymėjo, kad pastaroji nebuvo apklausta dėl nurodytų aplinkybių. Aukštesnės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiu apeliacinio skundo argumentu, pažymi, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, V. G. ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-16 buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tačiau ji jokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, nenurodė (2 t. 12 - 13 b. l.). Tai įvertinus ji teismo posėdyje ir nebuvo apklausiama. Pastebėtina, kad dar keli mėnesiai iki atliekant kratą R. R. naudojamame garaže V. G. buvo patalpinta į pataisos namus. Papildomai pažymėtina, kad visi įrodymai esantys byloje vertinami kaip visetas, o ne kiekvienas atskirai, todėl teigti, kad teismas nevertino ar klaidingai vertino R. R. parodymus teisme, nėra jokio pagrindo.

Skunde nurodoma, kad 11 vnt. 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos šovinių R. R. nepriklausė, bei teigiama, kad galimai šie šoviniai yra ankstesniojo garažo savininko ar jo artimųjų. Teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta. Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, kad liudytoja N. M., dalyvavusi atliekant kratą minimame garaže, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad visi šoviniai buvo rasti vienoje vietoje (4 t. 128 b. l. ). Tą patvirtina ir šioje kratoje dalyvavęs liudytojas R. B. (4 t., 134 b. l. ). Be to, liudytoja J. P., kurios tėčiui ir dukrai priklauso minimas garažas, tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu, tiek apklausta ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog nieko vertingo garaže nelaikė, visus vertingesnius daiktus pasiėmė, o liko tik stiklainiai, senos lentos. Taip pat minima liudytoja akcentavo, kad jos tėtis šovinių neturėjo, nes nebuvo nei medžiotojas, nei kolekcionierius (4 t., 128 b. l. ). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti minimų liudytojų parodymais. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. R., laikydamas 3 medžiokliniam šautuvui skirtus šovinius vienoje vietoje kartu su 11 vnt. 5,6 mm šoviniais žinojo apie pastarųjų buvimą jo nuomojamame garaže. Be to, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad liudytojos J. P. tėtis, vienas iš garažo savininkų, būtų kaip nors susijęs su šaunamaisiais ginklais, dėl to nuteistojo argumentai laikytini tik kaip jo gynybinė versija. Papildomai pažymėtina, jog rastų šovinių išvaizdos ypatumai ir būklė jokios įtakos veikos kvalifikavimui ar nuteistojo neteisėtų veiksmų dekriminalizavimui neturi.

Skunde nuteistasis pažymi, kad jis visiškai prisipažino savo kaltę dėl 3 vnt. 12-to kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams skirtų šovinių laikymo garaže, tačiau teigia, jog jo neteisėti veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, kad būtų galima jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę. Teigiama, kad tokia veika turėtų būti laikoma mažareikšme ir nuteistojo atžvilgiu pritaikytas BK 37 str. Teismas šį skundo argumentą taip pat atmeta. Visų pirma, pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl tik įvertinus visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžiama, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne. Šiuo konkrečiu atveju teismas konstatuoja, kad taikyti BK 37 str. nuostatas nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis teigia, kad jo veiksmai susiję su šaudmenų laikymu turėtų užtraukti jam administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šį nuteistojo skundo argumentą. Teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė už nedidelio kiekio neteisėtą šaudmenų, sprogmenų laikymą nėra numatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso tiek ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso atitinkamuose straipsniuose yra numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už teisėtai turimų ginklų, šaudmenų laikymo, gabenimo, nešiojimo tam tikros tvarkos pažeidimų padarymą. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių dokumentų patvirtinančių, kad nuteistasis turėjo teisę kratos metus rastus šovinius laikyti, todėl tokiu atveju administracinės atsakomybės klausimas R. R. negali būti svarstomas.

Teismas pabrėžia, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kiek jų pakanka asmens kaltei pagrįsti. Taip pat teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną priimamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui esminės reikšmės neturintį keliamą klausimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. R. R. apeliacinį skundą atmesti.