Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. spalio 10 d.

Bausmės pradžią teismas nusprendė skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2018 m. spalio 10 d.

E. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. G. nuteistas už tai kad, 2018 m. gegužės 14 d., apie 04.04 val., įsibraudamas į teritoriją, pagrobė didelės vertės svetimą turtą - automobilį, o būtent: pro neužrakintus vartus įsibrovė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemą, iš kur slapta pagrobė Vokietijos įmonei " (duomenys neskelbtini0" priklausantį automobilį "Hyundai Grand Santa Fe", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gamybos, 28989,99 eurų vertės.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas E. G. atžvilgiu nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. E. G. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir skunde E. G. pripažįsta tik tai, kad jo nurodytomis aplinkybėmis įgydamas automobilį „Hyundai Grand Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suvokė, jog jis yra vogtas, tačiau pats šio automobilio nevogė. Kolegija pažymi, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nėra teisinga. Žinodamas apie gresiančią griežtesnę atsakomybę už automobilio vagystę, bei siekdamas jos išvengti, nuteistasis pateikė jam naudingą įvykio versiją. Pripažinti jo parodymus teisingais ir patikimais galima būtų tik tuomet, jei juos patvirtintų kiti byloje surinkti patikimi duomenys. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti tuo, kad E. G. padarė veiką, kuria ir buvo kaltintas ikiteisminio tyrimo metu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų apelianto pateiktą versiją laikyti teisinga ir atitinkančia nustatytus faktus, todėl automobilio vagystės fakto neigimas apylinkės teismo pagrįstai laikytas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija ir siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį.

7. Kaip matyti iš skundo, neginčijamus ir kaltę patvirtinančius įrodymus E. G. siekia paaiškinti sau naudinga linkme, o byloje surinkti faktiniai duomenys, jo teigimu, atsirado atitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentų kontekste konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų. Apylinkės teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, todėl priėmė motyvuotą bei nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą nuosprendį.

8. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas nuodugniai ištyrė visus bylos įrodymus, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Įrodymų vertinimas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, jokiu būdu nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, kaltinimas pagrobus minėtą automobilį E. G. buvo grindžiamas ne tiesioginiais įrodymais, kurių byloje nepavyko surinkti, o visuma surinktų netiesioginių įrodymų, kurie apylinkės teismo buvo nuosekliai ir išsamiai išanalizuoti bei susieti į juos jungiančią loginę grandinę. Skunde, kaip ir duodamas paaiškinimus teisme, E. G. savo kaltę neigia, kiekvieną teismo įvertintą įrodymą aptardamas atsietai nuo kitų. Iš tiesų, negalima nesutikti, kad vertinant atsietai vieną įrodymą, nuo kitų, nepaneigtos nuteistojo nurodytos atskiros aplinkybės, jog jis kartu su automobilio pardavėju iš (duomenys neskelbtini) iki automobilio buvimo vietos miške, (duomenys neskelbtini) rajone, galėjo važiuoti nuo 5 valandos ryto iki 10-11 valandos, kad jis galėjo turėti jo nurodytą 3 000 eurų sumą ir ją sumokėti už perkamą automobilį, kad pas jį rankinėje rastas darbines pirštines jis paėmė iš pirkto automobilio ir pan.

Tačiau, vertinant visumą įrodymų, apelianto paaiškinimai prieštarauja jiems ir net prasilenkia su elementaria logika. Liudytojai A. J., P. M., D. A. ir L. Č. patvirtino, kad gavę informaciją apie pagrobtą automobilį bei galimą jo buvimo vietą (duomenys neskelbtini) r., atvyko automobiliu ir tą vietą miške. P. M. liko automobilyje, o kiti trys policijos darbuotojai išlipo iš automobilio ir ėjo į mišką patikrinti gauto pranešimo. Nuėję į mišką išgirdo, o paskui pamatė stovintį užvestu varikliu automobilį Hyundai. D. A. ir L. Č., kuris vilkėjo geltoną, ryškią liemenę, ant kurios buvo užrašas „Policija“, nuėjo arčiau link automobilio. Einant link automobilio, nieko nematė, nes asmuo automobilyje buvo atsilenkęs sėdynę. D. A. ir L. Č. patvirtino kad priėjus prie automobilio, jie jį apžiūrėjo. E. G. pakėlė galvą ir juos pamatęs nustebo. Jie garsiai jam prisistatė, kad yra policijos pareigūnai, pareikalavo atrakinti automobilį ir išlipti iš jo. Tuoj pat po pareikalavimo išlipti, E. G. staigiai pradėjo važiuoti, tačiau nesuvaldė automobilio ir priekiu atsitrenkė į medį. Jis bandė važiuoti toliau, vėl trenkėsi į medį ir išvažiavo iš krūmų. Kurį laiką jie tarnybiniu automobiliu vijosi šį automobilį, paskui pamatė jį stovintį, priėję pamatė, kad viduje nieko nėra. Pamatę lauku bėgantį E. G., jį pasivijo ir sulaikė. Sulaikytasis su savimi turėjo rankinę. Sulaikant jis priešinosi, spardėsi, rankoje laikė dujų balionėlį, atsuktą į juos, todėl jo atžvilgiu panaudojo kovinius veiksmus. Paties apelianto paaiškinimai apie jo sulaikymo aplinkybes iš esmės neprieštarauja policijos pareigūnų parodymams teisme, išskyrus tai, jog jis teigia nematęs, jog prie automobilio buvo priėjęs policijos pareigūnas, kuris vilkėjo liemene, ant kurios buvo užrašas „policija“. Tačiau liudytojų parodymai paneigia E. G. teiginius, jog prie automobilio priėję asmenys buvo be jokių skiriamųjų ženklų, kad nešaukė, jog yra policijos darbuotojai, o tik reikalavo išlipti iš automobilio, atrakinti duris, pradėjo daužyti į automobilio langus ir duris, todėl jis pagalvojo, kad jie yra banditai ir jį puola, ir nusprendė nuo jų pabėgti.

14. Nuosekliais policijos pareigūnų parodymais paneigta ir E. G. versija dėl jo elgesio sulaikymo metu. Nors jis tvirtino, kad sulaikomas nesipriešino ir dujų balionėlio neturėjo, o pats buvo sumuštas policijos pareigūnų, apipurkštas dujomis, apylinkės teismas pagrįstai patikėjo policijos pareigūnų parodymais, nes jie nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems. Būtina pažymėti tai, kad E. G. parodymus apie tai, jog nesuprato, kad jį bando sulaikyti policijos darbuotojai, davė tik teisme, o iki tol jis tyrimo metu jokių parodymų nedavė. E. G. elgesys, jį užklupus po nusikalstamos veikos – automobilio vagystės padarymo t. y. tai, jog jis siekė išvengti sulaikymo, pradžioje užsirakindamas automobilyje, paskui bėgdamas juo, o atsitrenkus į kliūtį ir jau automobiliui nebevažiuojant, bėgant nuo jį sulaikyti siekiančių pareigūnų, liudija, jog jis norėjo išvengti sulaikymo ir taip išvengti atsakomybės už padarytą veiką. Policijos pareigūnai patvirtino, kad E. G. sulaikomas priešinosi, rankose turėjo dujų balionėlį, todėl jo atžvilgiu buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai. Jų versiją iš dalies patvirtina ir paties apelianto parodymai, jog sulaikydami jį, policininkai jo atžvilgiu panaudojo smurtą.

15. Apelianto pateikta versija, kad telefoną „Black Berry", IMEI (duomenys neskelbtini), su abonentine kortele (duomenys neskelbtini), jis tik rado pirktame automobilyje ir įsidėjo jį į striukės kišenę, tačiau juo nesinaudojo, paneigta tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Apklausti E. G. sulaikę policijos darbuotojai patvirtino, kad visi daiktai, paimti pas E. G., buvo rasti jo rankinėje, kuri buvo perduota tyrėjams. 2018 m. gegužės 14 d. asmens kratos protokolas ir 2018 m. birželio 18 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad iš įtariamojo E. G. asmens kratos metu paimtoje ir apžiūrėtoje rankinėje buvo rasti šie daiktai: piniginė, darbinės trikotažinės pirštinės, kaklo mova, USB atmintinė, 2 laidai su jungtimis telefonams, 3 automobiliniai įkrovikliai, plastikinis buteliukas su skysčiu, elektroninė cigaretė, raktų ryšulys, piniginė su jos turiniu, kitos smulkmenos, bei du mobilaus ryšio telefonai: „Black Berry", IMEI (duomenys neskelbtini), su abonentine kortele (duomenys neskelbtini), ir "iPhone", IMEI (duomenys neskelbtini), su abonentine kortele (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85- 94, 2 t. b. l.24-27 ).

17. Skundo autorius teigimu, aplinkybę, kad telefono „Black Berry“ jis neturėjo iki jam įsigyjant automobilį „Hyundai Grand Santa Fe“ ir kad tik čia jį rado, paneigia 2018 m. gegužės 30 d. Tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės duomenys. Teisėjų kolegija, išanalizavusi mobilaus ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių ir sms žinučių išklotines, konstatuoja, kad šių išklotinių duomenis apeliantas vertino sau palankia linkme ir padarė subjektyvias išvadas. Kaip teisingai nurodė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įvertinus paties E. G. nurodytas aplinkybes, kokiu laiku ir kokiose vietose jis buvo iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) miesto, kad iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie 5 val., vyko per (duomenys neskelbtini) miestelį iki vietos, kur buvo aptiktas pagrobtas automobilis, atitinka ir telefono „Black Berry" buvimo vietas jo prisijungimų metu. Kaip matyti iš minėto tarnybinio pranešimo, pas E. G. rastas telefonas „Black Berry“ 2018-05-14 4.04 val. jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), apie 5 val. ryto jungėsi prie celių, esančių ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mstl., kuris yra prie (duomenys neskelbtini) miesto, o netrukus ir prie celių, esančių (duomenys neskelbtini) miestelyje. Pirmasis telefono „Black Berry“ prisijungimas prie stoties, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, kuris yra (duomenys neskelbtini) rajone, buvo užfiksuotas panašiu laiku (10.23 val.), kai E. G. nurodė atvykęs prie automobilio, o po to telefonu buvo naudojamasi dar tris kartus iki 12.15 val. t. y. tuo metu, kuomet E. G., pasak jo, buvo vienas miške stovėjusiame pagrobtame automobilyje (duomenys neskelbtini) r. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad E. G. buvimo (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) miestelyje ir (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajone, laikas iš esmės atitinka ir tarnybiniame pranešime esančius duomenis apie telefono „Black Berry“ prisijungimų prie konkrečių celių laiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantas negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl pas jį rastame mobilaus ryšio telefone „IPhone“, kuriame veikė abonento numeris (duomenys neskelbtini), buvo įjungtas skrydžio režimas, dėl ko, vertinant aptartų aplinkybių visumos kontekste, apylinkės teismas turėjo pagrindą išvadai, kad tai buvo padaryta tyčia, siekiant nuslėpti savo buvimo vietą.

18. Teisėjų kolegijos įsitikinimą dėl telefono „Black Berry“ priklausymo E. G. patvirtina ir kita nustatyta faktinė aplinkybė – kad jo rankinėje rastas vienas iš USB laidų, kuris tinkamas įkrauti telefoną „Black Berry“. Kaip ir dėl kitų faktų, apeliantas ir dėl šio bandė pateikti save teisinančią versiją, nurodydamas, kad šį laidą jis nešiojasi, nes jo reikia kažkokiam jo draugui bei jam pačiam pasikrauti „Power banką“. Tačiau šių aplinkybių E. G. negalėjo patvirtinti jokiais faktiniais duomenimis, nes, kaip teisingai pastebėta skundžiame nuosprendyje, su savimi E. G. rankinėje turėjo tik tuos daiktus, kurie jam galėjo būti reikalingi kelionėje, o šiuo konkrečiu atveju, „Power Banko“ jis neturėjo, joks draugas su juo nevyko. Taigi, tokia jo versija pagrįstai buvo atmesta kaip gynybinė. Apylinkės teismas, vertindamas aptartų duomenų visumą, pagrįstai konstatavo, kad šio mobilaus telefono „Black Berry“ jungtį atitinkančio USB laido radimas tarp E. G. asmeninių daiktų neginčijamai patvirtina, kad tiek telefonas , tiek ir jam pakrauti skirtas laidas, priklauso ne kam kitam, o apeliantui. O kadangi šis telefonas kaltinime nurodytu laiku jungėsi prie celės, esančios Kėdainių mieste, iš kur pagrobtas automobilis (atstumas tarp celės ir vagystės vietos yra 590 m., (1 t., b. l. 200), apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad E. G. kaltinime nurodytu laiku buvo nusikaltimo vietoje ir pagrobė automobilį „Hyundai Grand Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių, kad E. G. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Visos nustatytos ir aptartos aplinkybės patvirtina jo veiksmuose esant subjektyvųjį sudėties požymį – tiesioginę tyčią. Nuteistasis, įsibraudamas į teritoriją ir pasisavindamas kitam asmeniui priklausantį turtą, neabejotinai suvokė, jog pagrobia svetimą automobilį, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis pats šį daiktą pasisavins ir juo disponuos, ir to norėjo. Byloje nustatyta, kad pagrobto automobilio vertė yra didelė ( BK 190 straipsnio 1 dalis), todėl nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.