Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) I. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo I. Č. ieškinį atsakovei J. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-47-432/2011, nustatytą nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatant su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai periodinį 144,81 Eur (500 Lt) išlaikymą nuo 2012-01-01 iki dukters pilnametystės. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimu nutraukta šalių santuoka, nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš ieškovo nepilnametei dukrai buvo priteistas periodinis išlaikymas. Dukra nuo 2012 m. sausio mėnesio nuolat gyvena su ieškovu, kuris vienas ją išlaiko. Ieškovas dukra rūpinasi, yra sudaręs tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovė visiškai nusišalino nuo rūpinimosi dukra, dalyvavimo jos auklėjime, ugdyme.Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime teigė, kad po Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimo priėmimo ieškovas 2012-01-27 savavališkai paėmė dukrą iš progimnazijos ir pakeitė dukters mokyklą. Dukra nuo 2012-01-24 iki 2013-02-24 gyveno su ieškovu, o atsakovė negalėjo su ja bendrauti, dukrai buvo daromas psichologinis spaudimas. Nuo 2013-02-24 iki 2013-06-14 dukra gyveno su atsakove, nes dukra buvo paimta iš neblaivaus ieškovo draugo, o ieškovas buvo sulaikytas. Nuo 2013-06-14 dukra su atsakove negyvena, nes ieškovas, paveikęs dukrą psichologiškai, parsivedė gyventi pas save. Teigė, kad nuo 2012-01-24 iki 2013-02-24 ieškovas netinkamai rūpinosi dukters sveikata, dėl ko nuo 2013 metų kovo mėnesio iki 2013-06-14 dukrai buvo teikiamos psichologinės konsultacijos. Ieškovas negauna pastovių pajamų, neturi pastovios gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Atsakovė ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydama suteikti pagalbą susigrąžinant dukrą. Ieškovas jau anksčiau kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-10-17 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2013-04-25 teismo sprendimo nepakeitė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2894-96/2012, nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, ir nepilnametės gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, priteisė iš atsakovės nepilnametei dukrai periodinį 144,81 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atleido Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2894-96/2012, nepilnametės dukters išlaikymo tvarkytoją uzufrukto teise paskirtą atsakovę nuo pareigos tvarkyti nepilnametei skirtą išlaikymą uzufrukto teise, paskyrė ieškovą nepilnametei dukrai iš atsakovės priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise bei nustatė, kad atsakovė iki bus atkurtas jos ir nepilnametės dukters emocinis ryšys, turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, pasibaigus ugdymo procesui, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sprendime nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko tėvai, šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimu, o nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove bei priteistas periodinis 144,81 Eur (500 Lt) išlaikymas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-17 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5744-96/2012 (teisminio proceso Nr. 2-02-3-03893-2012-5) nustatyta, kad ieškovas 2012-01-27 pasiėmė dukrą iš progimnazijos, motinai dukters negrąžino, be motinos žinios pakeitė vaiko mokyklą. Vilniaus apygardos teismo 2013-04-25 nutartyje, priimtoje toje pačioje byloje konstatuota, kad ieškovas pakeitė faktinę vaiko gyvenamąją vietą be atsakovės sutikimo, nepaisydamas teisės aktų nuostatų bei taip pažeidė nepilnametės ir jos motinos teises bei teisėtus interesus. Teismas nustatė, kad dukra nori bendrauti su abiem tėvais, tačiau būdama emociškai nebrandi, mergaitė bando įtikti tam iš tėvų, su kuriuo gyvena. Kadangi nepilnametė dukra nuo 2013 metų birželio mėnesio rūpinasi tik atsakovas, o ieškovė yra visiškai nusišalinusi nuo dukters auklėjimo, mergaitė siekia užsitikrinti tolimesnę tėvo globą. Teismas sprendė, kad nustačius, jog ieškovas tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra ir vienas ją globoja nuo 2013 metų birželio mėnesio, neprotinga prioritetą teikiant vaiko interesams. Siekiant užtikrinti nepilnametei stabilumą, vengiant papildomo psichologinio vaiko traumavimo, vaiko gyvenamoji vieta, nustatyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimu, keistina, ir nepilnametės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu.Teismas nustatė, kad ieškovas nepilnametę išlaiko, o atsakovė išlaikymo dukrai neteikia; šalių turtinė padėtis yra panaši. Nesant byloje duomenų apie tai, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių (nedarbingumo, turimų kitų išlaikytinių) nėra pajėgi teikti dukrai išlaikymą, kuris užtikrintų tik būtinuosius dukters poreikius, teismas priteisė periodinį 144,81 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą nuo 2012-01-01 prieštarautų CK 3.200 straipsnio nuostatoms, kadangi išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Ieškovas, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2894-96/2012, šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, žinodamas pareigą grąžinti dukrą atsakovei, sudarė galimybes nepilnametei dukrai gyventi su juo. Ieškovas turėjo pareigą grąžinti dukrą į motinos gyvenamąją vietą, o grąžinęs dukrą atsakovei jis turėjo teisę reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tuo pagrindu, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su dukra ir įgyvendinti kitas tėvo pareigas. Ieškovas pasilikęs dukrą gyventi su savimi, nevykdė teismo sprendimo, o dukra pas jį gyveno neteisėtai. Ieškovas įgijo pareigą išlaikyti dukrą tol, kol dukters gyvenamoji vieta su ieškovu bus teisėta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, neteisėtais veiksmais negali būti sukuriamos teisės, todėl ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš ieškovės kompensuoti ieškovo dukrai nuo 2012-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo suteikto išlaikymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašė skundžiamą sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai, t. y. išlaikymą priteisti nuo 2012-01-01. Skundą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnametė dukra su ieškovu nuolat gyvena nuo 2012-01-01. Nuo minimo laikotarpio tik atsakovas rūpinosi nepilnamečio vaiko išlaikymu bei raida. Teigė, kad atsakovė nesirūpino vaiku, nesidomėjo juo, nors žinojo, kur dukra mokosi, gyvena. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog apeliantas nenurodo materialinės teisės normos, kurią pažeidė pirmosios instancijos teismas, išimtinai savo naudai interpretuoja ir pateikia iškreiptas faktines bylos aplinkybes. Teigė, kad atsakovė pagal turėtas galimybes rūpinosi dukra, domėjosi jos sveikata, mokymosi ir popamokinio ugdymo pasiekimais, teisėtais būdais bandė užtikrinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011­01­24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2­47­432/2011 realų vykdymą. Paaiškino, jog niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Apeliantas sąmoningai nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo pagrindu nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, pažeidė atsakovės, kaip motinos, teises ir teisėtus interesus, veikė nesivadovaudamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu bei priešingai bendriems moralės kriterijams. Apeliantui nepagrįstai ir savavališkai pakeitus įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, neatsiranda teisė reikalauti išlaikymo iš atsakovės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl dalies pirmosios instancijos priimto sprendimo toje dalyje, kuria teismas nustatė datą, nuo kurios pradedamas skaičiuoti išlaikymas nepilnamečiui vaikui, kai keičiasi jo gyvenamoji vieta. Apelianto teigimu, išlaikymas šiuo konkrečiu atveju turėjo būti priteistas nuo 2012-01-01, kadangi nuo nurodytos datos tik atsakovas rūpinosi nepilnamečio vaiko išlaikymu bei raida. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su tokia apelianto pozicija nesutinka.Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Konkretaus momento nustatymas, nuo kada vienam iš tėvų tenka priteisto išlaikymo prievolė, yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal byloje esančius faktinius duomenis. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2894-96/2012 nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš ieškovo nepilnametei buvo priteistas 144,81 Eur (500 Lt) periodinis išlaikymas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimo dalis dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo apskųsta, todėl minėta sprendimo dalis įsiteisėjo 2011-02-24, t. y. suėjus 30 dienų sprendimo apskundimo terminui (CPK 279 straipsnio 1 dalis). CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Šiuo atveju įsiteisėjus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimui, sprendimas ieškovui tapo privalomas vykdyti nuo 2011-02-24. Apeliantas teigė, jog nepilnametė dukra su motina (atsakovė) gyveno iki 2012 m. sausio mėnesio, o po 2012 m. sausio mėnesio nepilnametis vaikas gyveno su ieškovu (tėvu). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas Vilniaus miesto 2 apylinės teisme 2012-05-11 pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą (Civ. b. Nr. 2-5744-96/2012). Ieškovas pasinaudojo CK 3.169 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-10-17 sprendimu apelianto ieškinį atmetė (Civ. b. Nr. 2-5744-96/2012). Sprendimas buvo apskųstas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013-04-25 nutartimi, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2013-04-25 nutartyje pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo CK 3.169 straipsnio 3 dalies taikymui, kadangi ieškovo nurodytas aplinkybių pasikeitimas buvo sąlygotas savavališko vaiko paėmimo ir teismo sprendimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo nevykdymo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad dukra pas ieškovą gyveno neteisėtai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti išlaikymą už laikotarpį, dėl kurio jau priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Civ. b. Nr. 2-5744-96/2012 ieškovas buvo pareiškęs reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo nuo 2012-01-01. Šie jo reikalavimai buvo išnagrinėti ir atmesti. Be to, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-17 sprendimu buvo nustatyta, jog apeliantas nepilnametį vaiką pasiėmė pas save ne nuo 2012-01-01, o nuo 2012-01-27. Nors ieškovas prašo išlaikymą priteisti už visą laikotarpį nuo 2012-01-01, tačiau jis neginčija skundžiamu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės, kad nepilnametis vaikas laikotarpiu nuo 2013-02-24 iki 2013-06-14 gyveno su atsakove. Todėl išlaikymo priteisimas iš atsakovės nuo 2012-01-01 šioje byloje nebūtų galimas ir pagal byloje esančias faktines aplinkybes. Nepilnametės dukters išlaikymo pareiga nuo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 201101-24 sprendimo priėmimo buvo sureguliuota teismo sprendimu. Priteisus išlaikymą už ankstesnį laikotarpį, nei pirminį teismo sprendimą pakeičiančio teismo sprendimo priėmimo diena, susidarytų situacija, jog tuo pačiu klausimu galiotų du skirtingi teismo sprendimai. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl išlaikymo priteisimo datos yra pagrįstos, tinkamai išdėstytos ir apeliacinės instancijos teismas šioms išvadoms pritaria. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme buvo atleista 2016-04-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu (t. 2, b. l. 113-115). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirta 120,43 Eur išlaidų (t. 2, b. l. 119). Atsakovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 120,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo I. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120,43 Eur (vieno šimto dvidešimti eurų ir 43 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630.