- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-04-20
- Bylos Nr.
- N-444-799-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutarties V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. vasario 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį už tai, kad jis 2008 m. vasario 20 d., vairuodamas transporto priemonę, važiavo per geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 211 punkto reikalavimus.
2008 m. kovo 5 d. nutarimu Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio pareigūnas V. D., vadovaudamasis ATPK 125 straipsniu, paskyrė 400 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
V. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2008 m. kovo 5 d. nutarimą dėl administracinės nuobaudos jam paskyrimo ir bylą nutraukti. Teigė, kad pažeidimo nepadarė, privažiavęs pervažą, sustojo prie „stop“ ženklo, norėdamas saugiai pervažiuoti pervažą, dar sustojo prieš pat bėgius. Paaiškino, kad, sustojęs prieš bėgius, išgirdo garsinį signalą, tačiau raudono šviesoforo signalo nematė, kadangi šviesoforas buvo jau jam už nugaros. Vykdydamas KET 214 punkto reikalavimus, išvažiavo iš geležinkelio pervažos, nes turėjo užbaigti pradėtą manevrą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi skundą atmetė.
Liudytojas A. M. teismo posėdyje nurodė, kad kai užsidegė raudonas šviesoforo signalas, V. D. jau buvo bebaigiąs pravažiuoti bėgius, kad garsinio signalo jis negirdėjo. Liudytojai S. V. ir Š. S. nurodė, jog važiuodami tarnybiniu automobiliu link pervažos, matė, kaip pareiškėjo automobilis pervažiavo pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Teigė, kad veikė garsinis signalas ir degė raudonas šviesoforo signalas, prieš pervažą jau stovėjo automobilis, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, pareiškėjo automobilis buvo prieš bėgius. Liudytojas Š. S. paaiškino, kad pervaža yra atviroje vietoje, todėl viskas labai gerai matėsi.
Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str. 1 d.), konstatavo, kad V. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje. Teismas nusprendė, kad pareigūnas, nagrinėjęs bylą, išsiaiškino visas aplinkybes, kurios turi reikšmės patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumo klausimui išspręsti, pagrįstai konstatavo pareiškėjo kaltus veiksmus.
Tai, kad V. D. padarė minėtą pažeidimą, nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais. Šie įrodymai pripažinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltę. Teismas konstatavo neturįs pagrindo jais abejoti. Nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė KET 211, 213 punktų reikalavimus, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą, nustatytose ribose, suteiktų įgaliojimų ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog V. D. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, juo pasikėsindamas į kitų eismo dalyvių teises bei laisves, todėl jam paskirta nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, o ATPK 30¹ straipsnio pagrindu neskirti ar sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra įstatyminio pagrindo ir netikslinga, nes jokie tokio vairavimo motyvai ATPK 17 straipsnio prasme negali būti pateisinami.
V. D. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai ir iškelta versija įvertinti kitų byloje surinktų objektyvių įrodymų, kurių tikrumas nekelia abejonių, kontekste. Skunde nurodytą aplinkybę, kad V. D. tik užbaigė pradėtą važiavimo per pervažą manevrą, teismas laikė neįrodyta. Liudytojai Š. S. ir S. V. teismo posėdžio metu ir savo tarnybiniuose pranešimuose parodė, kad pažeidėjas važiavo per pervažą, degant raudonam šviesoforo signalui ir esant garsiniam signalui, kad pervaža yra atviroje vietoje, matomumas geras. Tai, kad geležinkelio pervaža yra atviroje vietoje ir matomumas geras, patvirtino ir pateiktos fotonuotraukos (b.l. 17). Iš pateiktų fotonuotraukų taip pat nustatyta, kad pervaža yra geros būklės, todėl sustoti prieš bėgius, kaip aiškino V. D., nebuvo būtinybės. Tą patvirtino ir Š. S. bei S. V., paaiškinę, jog tai pati tvarkingiausia geležinkelio pervaža rajone. Konstatuota, jog pervaža yra nedidelio ploto, todėl įvažiavus į ją esant garsiniam signalui, nėra kliūčių ją pravažiuoti dar neatsiradus draudžiančiam šviesoforo signalui. Liudytojas A. M. patvirtino, kad jam privažiavus pervažą degė raudonas šviesoforo signalas, todėl jis sustojo prie pervažos. Teigė, kad, jam sustojus, pareiškėjas jau buvo bebaigiąs pravažiuoti pervažą, garsinio signalo negirdėjo. Tokie liudytojo parodymai patvirtino, kad V. D. kirto pervažą per raudoną šviesoforo signalą ir A. M. neužfiksavo, kada ir kokiu momentu jis pradėjo važiuoti per pervažą (A. M. paaiškino, kas vyko tuo momentu, kai jis privažiavo pervažą ir prie jos sustojo, tačiau momento, kai per pervažą pradėjo važiuoti V. D., nekomentavo). Š. S. ir S. V. parodymai įvertinti kaip nuoseklūs ir patvirtinti kita bylos medžiaga, netikėti jų parodymais nenustatyta įstatyminio pagrindo.
Teismas rėmėsi ATPK aptartais administracinės nuobaudos tikslais, paskirtą nuobaudą įvertino kaip ne per griežtą. Konstatuota, jog jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos lengvinančiomis jo atsakomybę arba išskirtinėmis, galinčiomis sąlygoti paskirtos nuobaudos sumažinimą, V. D. skunde nenurodė.
III.
Apeliaciniu skundu V. D. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo skundą patenkinti. Apeliantas teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, vertindamas įrodymus, bei materialinės teisės normų pažeidimą, nustatydamas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Apeliantas nurodo, jog teismas savo išvadas grindė policijos pareigūnų parodymais, kurie taip pat turi procesinį suinteresuotumą šioje byloje, be to, jų parodymai yra prieštaringi. Teigia, kad raudono šviesoforo signalo nematė, nes šviesoforą jau buvo pravažiavęs, tik būdamas ant pervažos išgirdo garsinį signalą. Liudytojas A. M., neturintis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, patvirtino, kad užsidegus raudonam šviesoforo signalui, jis buvo bebaigiąs pravažiuoti pervažą. Teismas, vertindamas policijos pareigūnų parodymus, neatsižvelgė ir į tai, kad pareigūnai buvo važiuojančiame automobilyje už 30-40 metrų nuo pervažos, prieš juos buvo kitas automobilis, kurį vairavo A. M.. Apelianto teigimu, pareigūnai sąžiningai suklydo vertindami situaciją. Svarbi aplinkybė, kurios neįvertino ir neišsiaiškino teismas, yra ta, kada (kartu su draudžiamu šviesoforo signalu ar ne) įsijungia garsinis signalas. Apeliantas pažymi, jog abu pareigūnai šią reikšmingą aplinkybę aiškino skirtingai, t.y. S. V. parodė, kad įspėjamieji signalai įsijungia kartu, o S. S. – kad su kelių sekundžių uždelsimu įsijungia raudonos spalvos šviesoforas. Apeliantas nurodo, jog pateikiamas rašytinis įrodymas, skirtingai nei nustatė teismas, rodo, jog abu įspėjamieji signalai įsijungia kartu. Apelianto manymu, jo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jis KET nepažeidė. Apeliantas akcentuoja, jog policijos pareigūnų automobilį jis turėjo matyti, todėl nelogiška būtų buvę pažeisti KET.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 125 straipsnį, kuris (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad <...> įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog jis pažeidė KET 211 punktą, kuris nustato, jog įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.
Apeliantas teigia, kad pažeidimo jis nepadarė, nes geležinkelio pervažoje jam pravažiuojant šviesoforą, raudonas šviesoforo signalas dar nedegė, tik būdamas pervažoje jis išgirdo ir garsinį signalą. Jo pateiktoje AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ pažymoje (b.l. 36) paaiškinama, kad garsinė signalizacija ir raudoni mirksintys pervažos šviesoforų žiburiai šioje pervažoje įsijungia vienu metu. Liudytojas A. M. teismo posėdyje patvirtino, kad užsidegus raudonam šviesoforo signalui, V. D. jau buvo pervažiavęs geležinkelio bėgius, teigė, kad pareigūnai negalėjo matyti, jog V. D. įvažiavo į pervažą, degant raudonam šviesoforo signalui. Tuo tarpu policijos pareigūnai Š. S. ir S. V. tarnybiniuose pranešimuose bei paaiškinimuose teismo posėdyje teigė aiškiai matę, kad buvo padarytas pažeidimas, kad apeliantas pervažiavo geležinkelio pervažą, degant raudonam šviesoforo signalui, kai prie pervažos jau buvo sustojęs vienas lengvasis automobilis, girdėję ir garsinį signalą. Tačiau pareigūnas S. V. teismo posėdyje paaiškino, jog užsidegus raudonam šviesoforo signalui, pareiškėjas jau buvo prieš pervažos bėgius. Liudytojas Š. S. nepaaiškino, kur buvo apelianto vairuotas automobilis, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, tik nurodė, jog jis, degant raudonam šviesoforo signalui, buvo pervažos viduryje.
Konstatuotina, jog teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, negali remtis prielaidomis, visas abejones turi vertinti patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai neginčytinai nepatvirtina to, kad V. D. prieš važiuodamas per geležinkelio pervažą matė draudžiamą šviesoforo signalą ar girdėjo atitinkamą garsinį signalą ir, važiuodamas per geležinkelio pervažą, turėjo suvokti darantis pažeidimą. Atsižvelgus į tai, kad nesurinkta pakankamai jo kaltę padarius ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, bylą V. D. atžvilgiu nutraukiant (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. D. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartį bei Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio 2008 m. kovo 5 d. nutarimą panaikinti, bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.