Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Kėdainių rajone atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo, suinteresuotiems asmenims: L. T., atstovaujamam įstatyminės atstovės E. T., A. B., V. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. yra ne kartą teistas, piktnaudžiavo alkoholiu, svaiginosi narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, todėl santuokos su juo nesudarė. Sūnaus I. B. neaugimo, išlaikymo beveik neteikė. Žinodama jo gyvenimo būdą, dėl išlaikymo priteisimo ir tėvystės nustatymo į teismą nesikreipė.

Vaikui gimus, jo pavardė gimimo liudijime įrašyta pagal pareiškėjos pavardę. I. B. mirė (duomenys neskelbtini).

I. B. yra biologinis L. T. tėvas, nors tiesioginių tėvo pareigų iš esmės nevykdė. Tačiau siekdama realizuoti sūnaus teisę žinoti kas yra jo tėvas, suaugus pasirinkti pavardę, kt., atsižvelgdama ir į senelių A. B. ir V. B. pageidavimus (siūlo jam padovanoti butą), nutarė kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Su I. B. susipažino ir draugavo nuo (duomenys neskelbtini) (su savo motina), I. B. - (duomenys neskelbtini). (kartu su savo motina). Kartu su I. B. jo gyvenamojoje vietoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini) buvo išvykusi maždaug 3 mėnesiams uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), ten sužinojo, kad yra nėščia. Grįžo maždaug (duomenys neskelbtini), po kiek laiko I. B. išvyko dirbti pas savo tėvą A. B. į (duomenys neskelbtini), todėl sūnaus gimimo metu jo Lietuvoje nebuvo. Dėl to duomenys apie tėvą į sūnaus gimimo liudijimą įrašyti nebuvo.

(duomenys neskelbtini) užtiko I. B. ruošiantis svaigintis, todėl ryšius iš karto nutraukė.

I. B. tėvystę pripažino, sūnus kartais pas jį nakvodavo, tėvas jį sveikindavo su gimtadieniu, pan., tačiau jis pats gyveno iš savo tėvų pajamų - prie sūnaus išlaikymo faktiškai neprididėjo. Jis vis žadėdavo išsigydyti, pasitaisyti. L. B. savo anūku laiko seneliai - V. B. ir A. B..

Gauti ir priimti suinteresuotų asmenų A. B., V. B. atsiliepimai į paduotą pareiškimą. Suinteresuoti asmenys dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.

Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad negyveno kartu su I. B.. L. gimė (duomenys neskelbtini). Jo tėvas I. B.. Su I. B. bendravo 2.5 metų, turėjo lytinių santykių, norėjo turėti bendrą šeimą. Kurį laiką kartu ir gyveno. I. B. rūpinosi vaiku Luku. I. B. rūpinosi vaiku – nupirkdavo mišinėlių, sauskelnių. Kaip tėvas jis nebuvo blogas. Vaikas būdamas 12 m. važiuodavo ir susitikdavo su tėvu, praleisdavo laiką kartu. I. B. vaiką sveikindavo gimtadienio proga.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. B. paaiškino, kad jaučiasi dalinai kaltas. 2005 m. išvyko į užsienį. Sūnus pasakė, kad turi merginą. Vykstant iš ligoninės, sako čia mano sūnus. Sūnus sakė, kad draugavo, kad vaikas tikrai jo. Pažiūrėjo, abu labai panašūs. Nuo 5 metukų eidavo žaisti, turėjo nuotraukas, džiaugėsi sūnumi.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. B. paaiškino, kad I. B. ir L. T., labai panašūs išvaizda.

Išklausyta vaiko L. T., gim. (duomenys neskelbtini) nuomonė, kad I. B. yra jo tėvas. Tarp jų bendravimas – kaip tėvo ir vaiko. Važiuodavo pas I. B. į jo gyvenamąją vietą. I. B. jį vadindavo vardu arba sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus, L. T. gimė (duomenys neskelbtini). Jo motina E. T., o tėvo duomenys nenurodyti.

Medicininiu mirties liudijimu (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog I. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

I. B. gimimo liudijime tėvu nurodytas A. B., o motina V. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 391 str. 1 d., jei iki bylos nagrinėjimo teisme, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2007).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Iš pareiškėjos E. T. pareiškime nurodytų aplinkybių, duoto paaiškinime teismo posėdyje bei argumentų, suinteresuotų asmenų A. B., V. B. atsiliepimuose nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje duotų paaiškinimų, bylos dokumentų matyti, kad vaikas L. T. gimė jo tėvams nesusituokus. Tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotų asmenų paaiškinimais, vaikas L. T. bendravo su savo tėvu I. B. bei su jo tėvais. Suinteresuotų asmenų A. B. ir V. B. paaiškinimai patvirtina, kad I. B. pripažino savo tėvystę, tik iki mirties nesuspėjo ją įteisinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir bylos dalyvių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėja E. T. ir I. B. apie du su pusę metų gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) gimus sūnui L. T., tėvystę I. B. pripažino, bendravo su vaiku, pagal galimybes teikė jam paramą.

Vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, teismas mano, kad DNR ekspertizės skyrimas šioje byloje nėra būtinas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Tokio pareiškimo patenkinimas atitinka šio proceso dalyvių interesus. Visų šių įrodymų visuma, leidžia teismui daryti išvadą, kad I. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra vaiko L. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tėvystės įregistravimo tikslu. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, įgyvendinant 1995 m. liepos 3 d. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos Nr. 1-193 7 straipsniu bei CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatytą vaiko teisę žinoti savo tėvus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 –270 straipsniais, 448 straipsniu, 514–516 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra I. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas (sūnus).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tėvystės įregistravimo tikslu.

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą, kuris turi būti įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.