Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-08-01 · Byla Nr. Iv-2923-331/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-2923-331/2010Sprendimas · 2011-08-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2011-08-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-08-01
Bylos Nr.
Iv-2923-331/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02079-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
Pareiškėjas
G. U.
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-2309/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02079-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant atsakovo atstovui Rišardui Jaščaninui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. U. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1-3) į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir VSAT Vilniaus rinktinė, atsakovas) vado 2010 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. TE-111 „Dėl G. U. nubaudimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-111).

Paaiškino, kad atsakovo 2010 m. birželio 11 d. Įsakymu Nr. TE-111 jam (VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Sargybų būrio pasieniečiui) buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už 2001 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių (toliau – ir PKP veiklos taisyklės) 18 punkto ir 2006 m. kovo 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų VSAT pareigūnų elgesio taisyklių (toliau – ir Elgesio taisyklės) 6.1 ir 6.4 punktų reikalavimų pažeidimus.

Pareiškėjas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktu tarnybinio nusižengimo sąvokos apibrėžimu pagal kurį pagrindiniai tarnybinio nusižengimo požymiai yra priešingi teisei veiksmai (neveikimas) ir kaltė. Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo tvarka), kurios 3 punkte nustatyta, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Remdamasis šiomis teisės normomis nurodė, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Pareiškėjo įsitikinimu, jo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėtis nenustatyta, tarnybinio patikrinimo išvadoje nenagrinėta jo kaltė, kuri yra viena iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių. 2010 m. gegužės 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. (D. B.) anoniminio skundo išdėstytų aplinkybių Nr. (21/20)-27-48 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. balandžio 9 d., 4.30 val. jis priėmė pamainą iš pareigūno T. G. (T. G.) Medininkų sienos perėjimo punkte (toliau – ir Medininkų SPP) ir vykdė užduotį „Išvykstančiųjų krovininių autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų patikrinimas“. Peržiūrint Medininkų SPP vaizdo įrašus matyti, kad 02.21 val. D. B. vairuojamas automobilis „Iveco“, (v/n (duomenys neskelbtini)), su priekaba (v/n (duomenys neskelbtini)), pakrauta trimis lengvaisiais automobiliais, įvažiavo į Medininkų SPP teritoriją. Minėtas automobilis 4.11 val. įvažiavo į patikrinimo vietą, muitinės pareigūnams atlikus patikrinimą, 4.25 val. D. B. dokumentus per langelį padavė tuo metu dirbusiam pasieniečiui T. G., kuris ir nurodė D. B. pastatyti automobilį į patikrinimo aikštelę. Pareiškėjas akcentavo, kad 4.30 val. jam atėjus pakeisti pamainą, baigęs pamainą pasienietis T. G. jam perdavė D. B. dokumentus. Pareiškėjas nurodė, kad 4.40 val., priėmęs pamainą, jis įvedinėjo į duomenų bazę transporto priemones ir asmenis. Pasak pareiškėjo, po kelių minučių priėjęs vairuotojas D. B. pasakė, kad šis eitų tikrinti transporto priemonių, tačiau pareiškėjui paprašius atidaryti automobilių dangčius identifikavimo numerių patikrinimui, D. B. jų neatidarė, todėl pareiškėjas nuėjo tikrinti kitas transporto priemones. Priėjusiam D. B. paprašius parodyti savo asmens ženklą, jį parodė. Jam baigus pokalbį telefonu, karu su D. B. nuėjo prie jo automobilio ir jį patikrino. Pareiškėjo teigimu, visi jo atlikti veiksmai D. B. atžvilgiu yra užfiksuoti filmavimo kamerų vaizdo įrašuose, iš kurių matyti, kad jis nevilkino D. B. išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, esą jis pažeidė Pareigūnų elgesio taisyklių atitinkamus nuostatų reikalavimus, o kitos neva jo padarytą neteisėtą veiką reglamentuojančios nuostatos yra abstraktaus pobūdžio, nenurodyta, kokius konkrečiai veiksmus pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju turėjo atlikti, tačiau jų neatliko.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė atsiliepimu į skundą (b. l. 17-18) prašė pareiškėjo G. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareigūno G. U. tarnybinis nusižengimas yra visiškai įrodytas vaizdo įrašu, tarnybinio patikrinimo metu apklaustų pareigūnų paaiškinimais, Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, esą D. B. kategoriškai vengė pasienio tikrinimo, negali būti laikomi pagrįstais, kadangi pareiškėjas D. B. atžvilgiu neinicijavo administracinio teisės pažeidimo teisenos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnyje.

2001 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 18 punkte numatyta, kad vykstančios per valstybės sieną transporto priemonės pasienio kontrolės punkte stabdomos tik vieną kartą. PKP veiklos taisyklių 37 punkte nustatytos transporto priemonių, krovinių ir asmenų kategorijos, kurie yra įleidžiami į pasienio kontrolės punktus ir tikrinami be eilės. Nagrinėjamu atveju D. B. automobilis į patikrinimo aikštelę buvo pastatytas nepagrįstai, kadangi jam nebuvo taikomas nuodugnus patikrinimas, numatytas 2004 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos pasienio tikrinimo tvarkos 24 punkte, taip pat pro pareigūno G. U. darbo vietą nevyko transporto priemonių, krovinių ir asmenų, kurie yra tikrinami be eilės. Todėl D. B. pasienio tikrinimas, kuris užtruko nuo 4.25 val. iki 5.20 val., ir sprendimo priėmimas dėl valstybės sienos kirtimo G. U. buvo vilkinamas nepagrįstai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu (b. l. 64-67) pareiškėjo G. U. skundą patenkino ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2010 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. TE-111 „Dėl G. U. nubaudimo“ panaikino.

Teismas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 3 punktu, pagal kuriuos tarnybinis nusižengimas apibūdinamas kaip Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, kurio (tarnybinio nusižengimo) sudėtį sudaro: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes ? ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Tarnybinė nuobauda vidaus tarnybos sistemos pareigūnui gali būti skiriama, jeigu nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą nustatoma, kad pareigūnas pažeidė Vidaus tarnybos statuto ar kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką ir jeigu dėl šio pažeidimo yra pareigūno kaltė. Todėl skiriant tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui nepakanka konstatuoti atitinkamą veikimo ar neveikimo faktą, bet turi būti nustatyta kokio teisės akto kokiai konkrečiai nuostatai pareigūno veikimas ar neveikimas prieštarauja ir ar dėl to yra pareigūno kaltė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 2010 m. balandžio 26 d. VSAT Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio viršininkas tarnybiniu pranešimu informavo Rinktinės vadą apie tai, kad tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Padvarionių užkardos pasieniečio (b.l. 19-20). Atlikus tarnybinį patikrinimą 2009 m. gegužės 26 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodyta, kad G. U. pažeidė 2001 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtintų pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 18 punkto ir 2006 m. kovo 31 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 6.1 ir 6.4 punktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. automobilis į patikrinimo aikštelę buvo pastatytas nepagrįstai, kadangi jam nebuvo taikomas nuodugnus patikrinimas, pro pareiškėjo darbo vietą nevyko transporto priemonių, krovinių ir asmenų, kurie yra tikrinami be eilės. Todėl minėto piliečio pasienio tikrinimas, kuris užtruko nuo 4.25 val. iki 5.20 val. (55 minutes), ir sprendimo priėmimas dėl valstybė sienos kirtimo, buvo vilkinamas nepagrįstai.

PKP veiklos taisyklių 18 punkte numatyta, jog vykstančios per valstybės sieną transporto priemonės pasienio kontrolės punkte stabdomos tik vieną kartą. Elgesio taisyklių 6.1 punkte nustatyta, jog VSAT pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, privalo gerbti kiekvieno asmens teises ir laisves, savo elgesiu, sprendimais ir veiksmais neapriboti ir nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių kitaip, nei numato kiti teisės aktai; 6.4 punkte numatyta, kad VSAT pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, privalo vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog iš pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo formuluotės matyti, kad jis kaltinamas iš esmės tuo, kad vilkino Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. pasienio tikrinimą ir sprendimo priėmimą dėl valstybės sienos kirtimo. Teismas pabrėžė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus G. U. turėjo šiuo konkrečiu atveju atlikti, bet jų neatliko. Nenurodžius konkrečių neteisėtų pareiškėjo veiksmų, nėra galimybės nustatyti, ar tarp pareiškėjo atliktų arba neatliktų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių, egzistuoja priežastinis ryšys.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika LVAT 2009 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-227/2009), kurioje nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo formulavimas abstrakčiu būdu, yra nepakankamas nustatyti neteisėtų turinį bei ribas, o tuo pačiu ir ydingas, nes asmuo, kuriam inkriminuojamas taip suformuluotas kaltinimas, nežino kokių konkrečių veiksmų atlikimu ar jų neatlikimu yra kaltinamas ir kokiose ribose nuo pareikšto kaltinimo jis turi gintis.

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodęs konkrečių neteisėtų G. U. veiksmų, neįrodė tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl pareiškėjo skundą patenkino.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą ir palikti galioti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2010 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. TE-111„Dėl G. U. nubaudimo“.

Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė nepagrįstą išvadą, teigdamas, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus pareiškėjas turėjo šiuo konkrečiu atveju atlikti, bet jų neatliko. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnas nagrinėjamu atveju pažeidė „vieno sustojimo“ principą, t. y. pažeidė PKP veiklos taisyklių 18 punktą. Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. pasienio tikrinimas užtruko 55 minutes. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareigūnas G. U., baigęs Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. automobilio dokumentų registraciją, dokumentus padeda į šalį ir pradeda registruoti kitus pateiktus dokumentus, pradeda lankstyti popieriaus lapą, jį spauduoti, karpyti. Pabrėžia, kad pareigūnas G. U. delsė priimti sprendimą dėl Baltarusijos Respublikos piliečio kirtimo valstybės sieną, nors duomenys jau buvo įvesti į duomenų bazę, taip savo veiksmais nepagrįstai apribodamas ir pažeisdamas piliečio vykimo per valstybės sieną teises bei sukeldamas piliečio nepasitenkinimą dėl nepagrįstų abejonių, kenkė VSAT reputacijai Be to, tokiu savo elgesiu pareigūnas G. U. pažeidė Elgesio taisyklių 6.1 ir 6.4 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl VSAT Vilniaus rinktinės vado 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. TE-111, kuriuo VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Sargybų būrio pasieniečiui G. U. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šio straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose numatytų tarnybinių nuobaudų. Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Statutas reikalauja, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, būtų atliktas tarnybinis patikrinimas (Statuto 26 str. 6 ir 10 d.). Tarnybinių nuobaudų skyrimo vidaus tarnybos sistemos pareigūnams tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka.

Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi.

Skundžiamo įsakymo įžanginėje dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda – pastaba (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. 1 p.) pareiškėjui paskirta už 2010 m. gegužės 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-48 nurodytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tarnybiniu nusižengimu buvo pripažintas VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Sargybų būrio pasieniečio G. U., kuris nagrinėjamam ginčui aktualiu laiku (2009 m. balandžio 9 d. 04.25- 05.25 val.) Medininkų SPP vykdė tarnybos užduotį „Išvykstančiųjų krovininių autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų patikrinimas“ vilkinimas atlikti Baltarusijos piliečio D. B. dokumentų ir jo vairuojamo automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasienio tikrinimą ir priimti sprendimą dėl valstybės sienos kirtimo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šią tikrinimo procedūrą pareiškėjas nepagrįstai užvilkino (nuo 04.25 val. iki 05.20 min., t. y. 55 min.). Tarnybinio patikrinimo metu prie tokių išvadų prieita peržiūrėjus Medininkų SPP 2009 m. balandžio 9 d. vaizdo įrašus, įvertinus vairuotojo D. B., Medininkų SPP dirbusių pareigūnų ir paties pareiškėjo paaiškinimus.Tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 18 punktą, kuriame nurodyta, kad vykstančios per valstybės sieną transporto priemonės pasienio kontrolės punkte stabdomos tik vieną kartą, taip pat už 2006 m. kovo 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 6.1 punkto ir 6.4 punktus. Minėtuose Elgesio taisyklių punktuose įtvirtinti reikalavimai, kad VSAT pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, privalo gerbti kiekvieno asmens teises ir laisves, savo elgesiu, sprendimais ir veiksmais neapriboti ir nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių kitaip, nei numato kiti teisės aktai (6.1 p.); vykdydamas savo pareigas, privalo vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų (6.4 p.).

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo panaikino neteisingai pritaikęs materialinės bei procesinės teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, o tai teisėjų kolegijai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 142 str.1 d., 143 str.).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (ABTĮ 13 str.) teisingai pažymėjo, kad skiriant tarnybinę nuobaudą nepakanka konstatuoti atitinkamą veikimo ar neveikimo faktą, bet turi būti nustatyta kokio teisės akto kokiai konkrečiai nuostatai pareigūno veikimas ar neveikimas prieštarauja ir ar dėl to yra pareigūno kaltė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, be kita ko, pažymėjo, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Kita vertus, šiame Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus.

Atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei aptartas įstatymų nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose administracinėse bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikyta ir aiškinta ta pati (tos pačios įstatymo redakcijos) įstatymo norma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimu (adm. byla Nr. A438-227/2009), nors minėta byla skiriasi nuo nagrinėjamos bylos tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal taikytą teisę. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoje administracinėje byloje Nr. A438-227/2009 buvo nagrinėjamas ginčas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo vadovaujančiam statiniam pareigūnui (policijos nuovados viršininkui) už savo pareigų netinkamą atklikimą, t.y. už veikas, kurios tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo įvardytos bendro pobūdžio formuluotėmis „nekontroliavo, netikrino nutarties vykdymo, nereikalavo iš pavaldinio sąžiningai ir tinkamai įvykdyti užduotį, todėl teismo nutartis buvo įvykdyta netinkamai“ buvo pripažintos abstrakčiomis ir nepakankamomis nustatyti neteisėtų veiksmų turinį bei ribas.

Nagrinėjamu atveju VSAT Vilniaus rinktinės 2010 m. gegužės 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-48 yra aiškiai nurodyta kokių veiksmų pareiškėjas G. U. neatliko vykdydamas tarnybos pareigas (nepagrįstai vilkino piliečio D. B. ir jo vairuojamo automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasienio tikrinimą ir sprendimo dėl valstybės sienos kirtimo priėmimą). Pareiškėjo veikos, kurios įvertintos kaip neteisėtas vilkinimas, Išvadoje detaliai

aprašytos remiantis vaizdo įrašais ir yra apibrėžtos konkrečiu laiko tarpu nuo 2010 m. balandžio 9 d. 04.25 val. (D. B. ir automobilio dokumentų priėmimo tikrinimui) iki 2010 m. balandžio 9 d. 05.20 val. (automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavimo iš Medininkų SPP) į Baltarusijos Respubliką. Veikos kvalifikuotos pagal PKP veiklos taisyklių 18 punktą ir Elgesio taisyklių 6.1 ir 6,.4 punktus. Nors Elgesio taisyklių punktai yra bendro pobūdžio normos, tačiau šiuo konkrečiu atveju jos yra susietos su PKP veiklos taisyklių 18 punkto pažeidimu. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Tarnybinio patikrinimo metu nenurodyti konkretūs neteisėti pareiškėjo veiksmai.

Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos, įskaitant vaizdo įrašą, priešingai nė nusprendė pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. balandžio 9 d. 04.30 val. priėmęs D. B. ir jo vairuojamo automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus patikrinimui ir įvedęs atitinkamą informaciją į duomenų bazę, 04.37 val. be teisiškai pagrįstos priežasties ir motyvų nutraukė tikrinimo procedūrą, ėmėsi tvarkyti ir sutvarkė valstybės sienos kirtimui kitų 4 automobilių dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo vilkinimas atlikti procedūrą prasidėjo nuo 04.25 val., nes pareiškėjas D. B. dokumentus tikrinti pradėjo 04.30 val. ir su jais dirbo iki 04.37 val. Taigi vilkinimu priimti sprendimą pripažintinas pareiškėjo neveikimas nuo 2010 m. balandžio 9 d. 04.37 val., kuris yra priežastiniame ryšyje su aplinkybe, kad minėtas automobilis iš Medininkų SPP išvyko tik 05.20 val. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pertraukti D. B. ir automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasienio tikrinimą nebuvo pagrindo, kadangi ginčui aktualiu laiku per Medininkų SPP nevyko automobiliai, kroviniai ar asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka į pasienio kontrolės punktus yra įleidžiami ir tikrinami be eilės, taip pat nebuvo jokių kitų teisės aktais pagrįstų priežasčių nutraukti procedūrą (nebuvo nustatyta, kad D. B. neturėjo kokių nors dokumentų, reikalingų pateikti pasienio kontrolei, ar jie neatitiko reikalavimų, automobilio nuodugnus patikrinimas nebuvo atliekamas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra atskirai akcentuotos kai kurios aplinkybės, kurios turi būti nurodytos pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo tvarkos 20 punkto reikalavimus (pav., pareigūno kaltės forma), tačiau į šį klausimą Tarnybinio patikrinimo išvadoje netiesiogiai atsakyta Išvadoje nurodytas pareiškėjo veikas kvalifikuojant kaip vilkinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu Tarnybinio patikrinimo išvada atitinka esminius Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo tvarkos 20 punkto reikalavimus.

Aptartų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai prieiti prie išvados, jog VSAT Vilniaus rinktinės vado 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. TE-111 pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba skirta pagrįstai. Pareiškėjui buvo parinkta švelniausia nuobaudos rūšis, t.y. atsižvelgta į aplinkybes, numatytas Statuto 26 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendži a:

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo G. U. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėIrmantas Jarukaitis