- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- e2YT-1849-666/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00389-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, V. G., A. Z., P. M.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, V. G., A. Z., P. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą jo palikimą ir jį faktiškai valdė. Nurodė, kad pareiškėja buvo A. L. M., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Pareiškėjos ir A. L. M. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė dukterų V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), bei sūnaus P. M., gimusio (duomenys neskelbtini). Kitų vaikų mirusysis A. L. M. neturėjo. Pareiškėjos vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu santuokos su A. L. M. metu, todėl laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po pareiškėjos sutuoktinio A. L. M. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau gyveno bendrame bute, jį prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savo, t. y. mokėjo mokesčius, atliko einamuosius remonto darbus ir pan. Kadangi pareiškėja po sutuoktinio A. L. M. mirties neišreiškė valios priimti palikimą, notaro biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo, todėl ji pareiškimu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo nustatyti, jog ji priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai šį turtą pradėdama valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, įstaigos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys V. G., A. Z., P. M. atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. M. ir A. L. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė dukros V. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), bei sūnus P. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai D. M. ir A. L. M. santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, t. y. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). A. L. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties niekas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla., tačiau likusiu turtu pareiškėja naudojosi toliau, t. y. minėtame bute gyveno, mokėjo mokesčius, darė einamuosius remontus ir pan. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai šį turtą pradėdama valdyti, nes pageidauja, kad jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1998 m. gegužės 28 d. priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tą gali padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. M. ir A. L. M. santuokos metu įgijo turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pareiškėja D. M. nurodė, kad po sutuoktinio A. L. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ji toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame turte (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys atsiskaitymo už komunalinius patarnavimus kvitai, sudarytos paslaugų teikimo sutartys), naudojosi likusiu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius. D. M. veiksmų pobūdis rodo, kad po sutuoktinio A. L. M. mirties, ji perėmė jam priklausiusią turto dalį ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą ir jį faktiškai valdė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą ir jį faktiškai valdė.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.