Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. už Z. M. Č. turto vagystę iš patalpos laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 178 str. 2 d. už V. S. turto vagystę iš patalpos laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2011 m. lapkričio 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir S. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-10-25.

Iš S. V. priteistas 100 Lt turtinės žalos atlyginimas Z. M. Č. ir 680,52 Lt turtinės žalos atlyginimas V. S..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėnesio pabaigos iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ištraukęs spynos ąsą, įsibrovė į patalpą – Z. M. Č. priklausantį butą, esantį Radviliškio rajone, (duomens neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, Z. M. Č. priklausantį, turtą: 50 l talpos buitinį dujų balioną su dujomis bendros 100 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai Zitai M. Č. 100 Lt turtinę žalą.

Be to, S. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pro buto duris įsibrovė į patalpą – V. S. priklausantį butą, esantį Radviliškio rajone, (duomens neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, V. S. priklausantį, turtą: 200 Lt vertės vyrišką žiedą, 150 Lt vertės paauksuotą moterišką žiedą, 1000 daniškų kronų, 470,50 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. 820,50 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. V. ir jo gynėjas prašė sušvelninti paskirtą bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, S. V. pripažino kaltu dėl Z. M. Č. turto vagystės įsibrovus į patalpą pagal BK 178 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės minėto nusikaltimo padarymo aplinkybės, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija, nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos atlyginimo dydis ir kitos su šia nusikalstama veika susijusios aplinkybės. Tačiau apeliaciniu skundu aiškiai nesutinkama su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir atitinkama veikos kvalifikacija dėl V. S. turto vagystės, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tik dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų dėl V. S. turto vagystės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Tiek savo skunde, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 113 b. l.) ir teisiamajame posėdyje (2 t., 13 b. l.), apeliantas tvirtino, kad į V. S. namus pateko laisvai – pro neužrakintas duris, ir nelaiko tokio savo veikimo įsibrovimu į patalpą. Pažymėtina, kad BK 178 str. 2 d. dispozicijoje nurodytas požymis – įsibrovimas į patalpą, nustatomas ne tik pagal objektyviąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bet ir pagal kaltininko subjektyvų santykį su paties atliekama veika.

Vagystės kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, gali būti įveikiant kliūtis (pvz. išlaužiant duris) ir patenkant be kliūčių (pvz. pro neužrakintas duris). Tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad patekimas į patalpą buvo neteisėtas.

Byloje nebuvo nustatyti aiškūs įsibrovimo pėdsakai į nukentėjusiojo V. S. butą (1 t., 45–47 b. l.), ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kada tiksliai iš buto buvo pagrobti daiktai ir kokiomis aplinkybėmis S. V. pateko į butą (1 t., 51–52 b. l.). Kartu nukentėjusysis V. S. patvirtino, kad dienos metu jis buto durų nerakina, S. V. pas jį į butą ateidavo dažnai – ,,Tą dieną (...) pas mus buvo atėjęs į namus (...) dažnai ateidavo (...) gerdavo kavą, arbatą (...) niekada iš mūsų nieko nevogdavo...“. Iš esmės tą patį ikiteisminio tyrimo metu tvirtino ir nukentėjusiojo sutuoktinė liudytoja L. S. (1 t. 66–67 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą apeliantas taip pat tvirtino, kad į V. S. namus pateko pastarojo leidimu – kalbėjosi, gėrė kavą. Iš to, kas paminėta, galima daryti išvadą, kad S. V. nukentėjusiojo namuose buvo teisėtai. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą apie tai, kad S. V. svetimą turtą iš V. S. buto pagrobė iš karto po to, kai pastarasis su sutuoktine L. S. užmigo, ar nuteistasis buvo išėjęs iš buto ir vėl atėjęs pagrobė 200 Lt vertės vyrišką žiedą, 150 Lt vertės paauksuotą moterišką žiedą, 1000 daniškų kronų, kai V. S. ir L. S. dar nebuvo prabudę. Šias aplinkybes S. V. ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme atpasakojo skirtingai, o nukentėjusysis išvis negalėjo nurodyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis apeliantas pagrobė turtą iš buto. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, kad S. V. į nukentėjusiojo butą pateko neteisėtai. Aptartos aplinkybės daugiau byloja apie tam tikras nusistovėjusias, nukentėjusiajam bei kaltininkui priimtinas, S. V. lankymosi V. S. bute bei tarpusavio bendravimo tradicijas, dėl ko, kolegijos nuomone, eilinio nuteistojo apsilankymo nukentėjusiojo bute nėra pagrindo laikyti įsibrovimu į patalpą, tuo labiau, kad įvykio metu nebuvo požymių, iš kurių S. V. galėjo susiformuoti suvokimas, kad jis neteisėtai patenka į patalpą. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis ar kitas jo įgaliotas asmuo būtų uždraudęs S. V. lankytis V. S. bute. Pasak nukentėjusiojo, buto durys dieną buvo laikomos neužrakintos, ir nepaneigta, kad įvykio metu nuteistasis nukentėjusiojo namuose lankėsi su pastarojo leidimu. Vien tai, kad V. S. ir jo sutuoktinė miegojo, kai S. V. grobė turtą iš buto, nėra pagrindas konstatuoti kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą, todėl iš S. V. skundžiamame nuosprendyje suformuluoto kaltinimo dėl V. S. turto vagystės šalinama aplinkybė, kad nuteistasis pro buto duris įsibrovė į patalpą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.) ir konstatuojama, kad S. V. 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš V. S. priklausančio buto, esančio Radviliškio r., (duomens neskelbtini), pagrobė svetimą, V. S. priklausantį, turtą: 200 Lt vertės vyrišką žiedą, 150 Lt vertės paauksuotą moterišką žiedą, 1000 daniškų kronų 470,50 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. 820,50 Lt turtinę žalą. Nurodyta apelianto veika atitinka BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, todėl S. V. inkriminuota nusikalstama veika dėl V. S. turto vagystės perkvalifikuojama iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 d.).

Be to, kas paminėta, savo skundu apeliantas atkreipia dėmesį į, jo manymu, neteisingą iš V. S. buto pagrobto paauksuoto moteriško žiedo įvertinimą – 150 Lt. Pasak apelianto, tas moteriškas žiedas nebuvo auksinis, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad tokio (auksinio) žiedo pagrobimas jam ir nėra inkriminuotas. Viso baudžiamojo proceso metu S. V. buvo inkriminuojama paauksuoto žiedo vagystė ir pastarasis atitinkamai nukentėjusiojo V. S. buvo įvertintas. Iš apeliacinio skundo ir nuteistojo teiginių apeliacinės instancijos teismo posėdyje akivaizdu, kad S. V. savo teiginius dėl pagrobto paauksuoto žiedo vertės grindžia tik savo subjektyviais išmąstymais. Nukentėjusysis V. S. įvertino paauksuotą žiedą mažesne suma nei sidabrinį žiedą, kuris taip pat buvo pagrobtas, ir dėl kurio įvertinimo (200 Lt) S. V. jokių prieštaravimų nereiškė, nors aišku, kad auksas, kaip taurusis metalas, yra brangesnis už sidabrą. Kolegijos nuomone, V. S. nurodyta paauksuoto žiedo vertė (150 Lt) atitinka realią tokio tipo žiedo vertę ir keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę. Kita vertus, perkvalifikavus apelianto nusikalstamą veiką pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą yra teisinis pagrindas skirti to įstatymo sankcijoje numatytą atitinkamą bausmę, o taip pat iš naujo skirti galutinę subendrintą bausmę.

Sprendžiant dėl S. V. baudžiamosios atsakomybės, pažymėtina, kad vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus apeliantas padarė nesulaukęs 18 metų amžiaus, todėl šiuo atveju be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų atsižvelgiama ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK XI skyrius). Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad S. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl to, ką laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliantas nusikalto būdamas neteistas, tačiau byloje yra duomenų, rodančių, kad baudžiamuosius įstatymus S. V. pažeidė jau ne pirmą kartą. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu S. V. buvo nuteistas už kvalifikuotą vagystę pagal BK 178 str. 2 d., to paties teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu apeliantas buvo pripažintas kaltu dėl kitos kvalifikuotos vagystės pagal BK 178 str. 2 d., nuteisiant jį laisvės atėmimu 8 mėnesiams ir bausmės vykdymą atidedant (1 t., 141–142 b. l.). Taip pat pažymima, kad S. V. turi ir galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 137-138 b. l.). Visa tai neigiamai apibūdina apeliantą ir suponuoja išvadą, kad jo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai neigiami poelgiai – tai dėsningas elgesys, dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, nebaudžiamumo įspūdžio, neadekvataus savo elgesio suvokimo ir vertinimo stokos. Šios aplinkybės rodo didesnį S. V. asmens ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, todėl manoma, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) gali būti pasiekti skiriant apeliantui, nors jis ir nusikalto būdamas nepilnamečiu, tik laisvės atėmimo bausmes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. už Z. M. Č. turto vagystę S. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė, nei sankcijoje numatytos tokios rūšies bausmės vidurkis (vidurkis – 3 metai 22 dienos), todėl ji nėra aiškiai per griežta ir keisti nuosprendžio šioje dalyje nėra pagrindo. Skiriant apeliantui bausmę pagal BK 178 str. 1 d. už V. S. turto vagystę, kolegija atsižvelgia į minėto baudžiamojo įstatymo sankciją, visas paminėtas kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir taip pat daro išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės dydis neturi viršyti sankcijoje numatyto tokios rūšies bausmės vidurkio.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis sutiko su iš jo nukentėjusiesiems priteistu žalos atlyginimu, nors savo skunde teigė, kad vienas žiedas nukentėjusiajam V. S. yra grąžintas ir civilinis ieškinys atitinkamai turi būti mažesnis. Dėl to pažymėtina, kad V. S. į prašomos priteisti patirtos turtinės žalos sumą ir neįtraukė sidabrinio žiedo, kuris jam grąžintas, vertės (1 t., 61; 54 b. l.), tą patį jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu (2 t., 14 b. l.) ir apylinkės teismas vyriško sidabrinio žiedo vertės – 200 Lt, iš S. V. nepriteisė, todėl mažinti V. S. priteistą turtinės žalos atlyginimo dydį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., kolegija,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti:

S. V. padarytą nusikalstamą veiką dėl V. S. turto vagystės perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šią bausmę subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (Z. M. Č. turto vagystė) paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams, o taip pat su 2011 m. lapkričio 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmes iš dalies sudedant, ir S. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką S. V. įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2012 m. spalio 17 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. spalio 17 d.