Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui UAB „Valymo ir priežiūros centras“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui UAB „Valymo ir priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies tvarka įteikus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, teisme atsiliepimas iš atsakovo negautas, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, pateiktas ieškinys laikytinas dalinai pagrįstu, todėl tenkintinas iš dalies.

I. I. M pateiktame ieškinyje nurodė ir iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė 2015 m. rugsėjo 28 d. su atsakovu UAB „Valymo ir priežiūros centras“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. PAN-1252 (b.l. 3-4), remiantis kuria buvo priimta valytojos darbo funkcijoms. Ieškovės darbo vieta buvo UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki“, Jaunystės g. 1, Rokiškio m. Darbo pradžia - 2015 m. rugsėjo 29 d. Ieškovė yra neįgali, jos darbingumas sudaro 35 proc., tačiau ji buvo priimta į darbą, kaip kad jai buvo nurodyta, pagal specialią įdarbinimo programą. Ieškovė dėl darbo bendravo su moterimi, kuri prisistatė Inga. Jos vardu teikiamų skelbimų ieškovė ir šiuo metu randa internete. Ši moteris ieškovei aiškino kada ir ką ji turinti dirbti, kada ateiti į darbą ir kitus su atliekamomis darbo funkcijomis susijusius dalykus. 2015 m. spalio 27 d. ieškovė susirgo ir iki 2015 m. lapkričio 13 d. buvo laikinai nedarbinga. 2015 m. lapkričio 14 d. ieškovė išėjo dirbti į darbą, tačiau pamatė, kad jos pareigoms jau yra priimtas kitas žmogus. Nepaisant to, ieškovė šią dieną išdirbo jai nustatytą laiko normą. 2015 m. lapkričio 15 d. ieškovė iš Ingos tel. Nr. gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 16 d. ieškovei yra išeiginė. 2015 m. lapkričio 16 d. ieškovė gavo žinutę, kad ji yra atleista. 2015 m. lapkričio 17 d. ieškovė gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad „negalite pas mus dirbti, nes pati atsiuntėte pažymą iš daktarų, taip kad duodama į teismą nusineškite daktarų pažymas. Viso gero“. 2015 m. lapkričio 18 d. ieškovė nuvyko į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių kur sužinojo, kad ji yra atleista iš darbo 2015 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 127 str. 1 d. pagrindu, t.y. neva savo prašymu. Ieškovė jokio pareiškimo apie darbo sutarties nutraukimą nerašė ir niekaip kitaip valios nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 1 d. pagrindu nebuvo išreiškusi. Ieškovė neatmeta galimybės, kad atsakovo darbuotoja (ar atstovė) Inga galėjo paimti ieškovės parašą ant tuščio blanko ar panašiai, priimant ieškovę į darbą, kadangi vienoje ieškovei atsiųstų žinučių nurodė, jog „Jūsų prašymas yra paimtas kada jus įdarbinau...“. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas ieškovę atleido iš darbo be jokio teisėto pagrindo, ieškovė prašo pripažinti su atsakovu sudarytos darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinti ieškovę į turėtą darbą bei priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Be to, ieškovės teigimu, atsakovas, neteisėtai atleisdamas ieškovę iš darbo, padarė jai neturtinę žalą, kadangi dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė ir patiria didelius dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl savo ateities ir materialinio stabilumo, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, ieškovei pašlijo sveikata, pablogėjo bendra savijauta ir pasitikėjimas savimi. Dėl to ieškovė prašo iš atsakovo priteisti jos naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Mano, jog toks neturtinės žalos dydis nėra per didelis ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

DK 127 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. <...> Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 127 straipsnį lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apie tikrąją darbuotojo valią nutraukti darbo santykius sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų; darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) . Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieškovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateiktos darbo sutarties nustatyta, kad atsakovas su ieškove 2015 m. rugsėjo 28 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. PAN-1252, pagal kurią atsakovas priėmė ieškovę dirbti į UAB „Valymo ir priežiūros centras“ valytojos pareigas, pradedant dirbti nuo 2015-09-29 (b.l. 3-4), nenustatant išbandymo laikotarpio. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2015-11-18 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b.l. 7) matyti, kad ieškovė buvo atleista iš darbo 2015 m. lapkričio 16 d., DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovės pateiktame 2015-09-28 Darbo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini)egzemplioriuje (b.l. 3-4) skiltis „Darbo sutartis nutraukta“ neužpildyta. Ieškovė nurodo, kad apie atleidimą iš darbo sužinojo 2015-11-16 gavusi atsakovo atstovės Ingos trumpąją žinutę į telefoną, kurioje buvo nurodyta, kad ji yra atleista, o 2015-11-17 gavo žinutę iš Ingos, kad „ji negali dirbti pas juos, nes pati atsiuntė pažymą iš daktarų“. Ieškovė teigia, kad jokio pareiškimo apie darbo sutarties nutraukimą nerašė ir niekaip kitaip valios nutraukti darbo sutartį savo prašymu (DK 127 str. 1 d. pagrindu) nebuvo išreiškusi, todėl mano, kad atsakovas ją atleido iš darbo be jokio teisėto pagrindo.

Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodoma aplinkybė, kad darbo sutarties nutraukimas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neatitiko jos tikrosios valios ir prašymo atleisti ją iš darbo ji nerašė, yra nepaneigta. Tai patvirtina „Sodrai“ pateikto ieškovės atleidimo iš darbo pagrindo neteisėtumą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų apie ieškovės atleidimo iš darbo įforminimą, savo nuomonės neišreiškė, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų nepareiškė. Sprendžiant dėl ieškovės valios nutraukti darbo santykius nebuvimo, atsižvelgtina ir į ieškovės nurodomą aplinkybę, kad atsakovo atstovė Inga galėjo paimti jos parašą ant tuščio blanko, priimant ieškovę į darbą, kadangi vienoje atsiųstų žinučių nurodė, jog „Jūsų prašymas yra paimtas kada jus įdarbinau“. Iš byloje esančios medžiagos galima spręsti, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, išsiuntė pranešimą „Sodrai“ apie darbo santykių pabaigą, tačiau nebuvo atlikti jokie su darbo santykių nutraukimu susiję veiksmai (nebuvo išsiųsta informacija ieškovei, nepriimtas įsakymas dėl jos atleidimo iš darbo, nebuvo paskaičiuotos ir/ar išmokėtos su darbo sutarties nutraukimu susijusios sumos). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju, ieškovė nebuvo išreiškusi valios savo noru nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, todėl nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą pripažinti, jog darbo santykiai su ieškove nutraukti neteisėtai.

Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, spręstina dėl iš to kylančių teisinių pasekmių. DK 300 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės atžvilgiu darbo santykiai su atsakovu UAB „Valymo ir priežiūros centras“ negali būti atkuriami. Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, kad pageidauja grįžti į darbą atsakovo bendrovėje, tuo tarpu, jau minėta, kad atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų nepareiškė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, ji grąžintina į buvusį darbą UAB „Valymo ir priežiūros centras“. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 6 punktu, sprendimo dalis dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdytina skubiai.

Vertinant ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, pagal kurią kompensacijos už priverstinę pravaikštą paskirtis - kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laikotarpį kasacinio teismo praktikoje taip pat vertinamas kaip įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai (sankcija), taikytini darbdaviui už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją (pvz., darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo atvejais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Apskaičiuojant ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydį akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Darbuotojo vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė atsakovo bendrovėje dirbo nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d., t.y. nepilnai du mėnesius. Be to, ieškovė nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d. buvo laikinai nedarbinga. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovui nepateikus duomenų apie ieškovės dirbtą darbo laiką ir jai apskaičiuotą darbo užmokestį, ieškovės vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotinas atsižvelgiant į 2015 m. rugsėjo 28 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 3 p. numatytą sąlygą, kad atsakovas įsipareigoja ieškovei mokėti LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį, taip pat į UAB „Valymo ir priežiūros centras“ patvirtintą 2015 m. spalio mėnesio I. M. Darbo grafiką Nr.duomenys neskelbtini)(b.l. 6) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2015-11-18 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b.l. 7). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 nustatytas Minimalus valandinis atlygis nuo 2015-07-01 iki 2016-01-01 buvo 1,97 Eur.

UAB „Valymo ir priežiūros centras“ patvirtintame 2015 m. spalio mėnesio I. M. Darbo grafike Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 6) nurodoma, kad spalio mėnesį I. M. nustatyta iš viso 127 darbo valandos bei patvirtinta 8 valandų darbo diena. Atsižvelgiant į I. M. išmokėtą darbo užmokestį už 2015 m. rugsėjo mėn. (31,52 Eur) ir 2015 m. spalio mėn. (192,08 Eur), į minėtame grafike nurodytą I. M. pamainos laiką ir į tai, kad ji nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d. buvo laikinai nedarbinga, darytina išvada, kad I. M. 2015 m. rugsėjo mėn. iš viso dirbo 16 valandų (2 dienas po 8 val.), o 2015 m. spalio mėn. iš viso dirbo apie 98 val. (13 dienų), t.y. per 2015 m. rugsėjo ir spalio mėn. iš viso dirbo 15 dienų (apie 114 valandų), todėl jos vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 14,91 Eur ((31,52 Eur + 192,08 Eur) / 15 d. d. = 14,91 Eur).

Apskaičiuojant ieškovei priteistiną jos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2015 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-03-10), neturint kitų duomenų, vidutinis darbo užmokestis už minėtą laikotarpį apskaičiuotinas atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo dirbti pagal atsakovo patvirtintą grafiką, įskaitant darbą šeštadienį ir sekmadienį ar šešių darbo dienų savaitę, bet ne mažiau kaip 1 valandą per savaitę (2015 m. rugsėjo 28 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5, 6 p.). Iš UAB „Valymo ir priežiūros centras“ patvirtinto 2015 m. spalio mėnesio I. M. Darbo grafiko Nr. PAN-3 IKI matyti, kad ieškovei buvo nustatytas „slenkantis“ darbo grafikas, pagal kurį ji turėjo dirbti iš eilės 3 dienas, o po to turėjo 3 laisvas dienas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2015 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-03-10) sudaro 879,69 Eur, neatskaičius mokesčių, t.y.: už 2015 m. lapkričio mėn. – 134,19 Eur (9 d. d. x 14,91 Eur), už 2015 m. gruodžio mėn. – 223,65 Eur (15 d. d. x 14,91 Eur), už 2016 m. sausio mėn. – 223,65 Eur (15 d. d. x 14,91 Eur), už 2016 m. vasario mėn. – 223,65 Eur (15 d. d. x 14,91 Eur), už 2016 m. kovo mėn. – 74,55 Eur (5 d. d. x 14,91 Eur), kuris priteistinas iš atsakovo UAB „Valymo ir priežiūros centras“ ieškovės I. M. naudai.

Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistina po 14,91 Eur vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įvykdymo dienos. Priteisiamos sumos nurodomos neatskaičius privalomų mokėjimų.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi ji buvo neteisėtai atleista iš darbo, todėl patyrė ir patiria didelius dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl savo ateities ir materialinio stabilumo, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, ieškovei pašlijo sveikata, pablogėjo bendra savijauta ir pasitikėjimas savimi.

CK 6.250 straipsnis nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas pan., teismo įvertinti pinigais. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, tarp jų ir aktyvus teismo vaidmuo renkant įrodymus, netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, todėl, skirtingai nei kitų reikalavimų atveju, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka išimtinai ieškovei.

Nagrinėjamu atveju, atsakovo neteisėtų veiksmų faktas siejamas su šiuo teismo sprendimu konstatuotu neteisėto ieškovės atleidimo iš darbo faktu. Vertinant kitų dviejų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, kurias privalo įrodyti ieškovė - žalos atsiradimo ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, egzistavimo faktą, dėmesys atkreiptinas į tai, jog neteisėto atleidimo iš darbo faktas, pats savaime, nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atsirasti. Neturtinės žalos atsiradimas tokiu atveju privalo būti siejamas su papildomomis sąlygomis, lėmusiomis atleistam darbuotojui specifines pasekmes, kurių nekompensuoja atleidimo pripažinimo neteisėtu faktas ir priteistos įstatyminės su darbo santykiais susiję išmokos.

Šiuo atveju, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė atleista iš darbo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, neigiamas emocijas, stresą, kadangi telefonu sužinojusi, kad yra atleista iš darbo, turėjo kreiptis į Valstybines institucijas („Sodra“, Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą), rinkti įrodymus ir įrodinėti savo pagrįstus reikalavimus, kreipiantis į teismą. Pažymėtina, kad ieškovė yra iš dalies darbinga (jai nustatytas 35 proc. darbingumas, b. l. 5), todėl neteisėtas atleidimas iš darbo jai sukėlė žalą ir neigiamas pasekmes: nerimą dėl finansinės padėties, sunkumus ieškant kito darbo, esant tik iš dalies darbingai, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, nepasitikėjimą savimi. Teismo vertinimu, tarp ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų (nepagrįstai atleidus ieškovę iš darbo) egzistuoja priežastinis ryšys. Taigi, šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pripažįsta, jog ieškovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, tačiau vertintina, kad jie nėra itin dideli, ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl pablogėjusios sveikatos, todėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Atsižvelgiant į teismų praktikos formuojamus kriterijus, išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismo vertinimu, teisingas neturtinės žalos dydis šiuo atveju ieškovei yra 100 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (DK 250 str.).

Iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b.l. 8-9) matyti, kad ieškovei I. M. advokatas M. Beinaravičius teikė antrinę teisinę pagalbą, tačiau ieškovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Tenkinus ieškinį iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų, išspręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas. Ieškovės neturtinis reikalavimas turėjo būti apmokėtas 31 Eur žyminiu mokesčiu (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis), nuo patenkinto turtinio reikalavimo žyminis mokestis sudaro 22 Eur, bei patirta 4,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 57,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (CKP 80 str.1 d. 1 p.,5 p., 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Likusioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės I. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2015 m. rugsėjo 28 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovės I. M. ir atsakovo UAB „Valymo ir priežiūros centras“ 2015-11-16 nutraukimą pagal DK 127 str. 1 d. neteisėtu.

Grąžinti ieškovę I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į buvusį darbą atsakovo UAB „Valymo ir priežiūros centras“, į.k.(duomenys neskelbtini), įmonėje.

Priteisti iš atsakovo UAB „Valymo ir priežiūros centras“, į.k.(duomenys neskelbtini), ieškovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 879,69 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 69 ct) vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-03-10) ir nuo 2016-03-10 po 14,91 Eur vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įvykdymo dienos. Įpareigoti atsakovą UAB „Valymo ir priežiūros centras“ nuo šių sumų atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius.

Priteisti iš atsakovo UAB „Valymo ir priežiūros centras“, į.k.(duomenys neskelbtini), ieškovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos.

Priteisti iš atsakovo UAB „Valymo ir priežiūros centras“, į.k. (duomenys neskelbtini), 57,36 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (gavėjo kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.