Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-434-718/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-29
Bylos Nr.
1-434-718/2012
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01567-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Nukentėjusysis
J. B.
Advokatai
Romas Kersnauskas
Baudžiamoji byla Nr.1-434-718/2012(Proceso Nr. 1-31-1-01567-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.1.2.3.; 2.3.6.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 29 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Skirmutei Bartašienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,gynėjui advokatui Romui Kersnauskui,nukentėjusiajai J. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1994-07-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 str. 3 d. - 3 metams laisvės atėmimo, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;1995-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 str., prijungta neatlikta bausmė pagal 1994-07-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, galutinė bausmė - 3 metai laisvės atėmimo, 1996-03-14 paleistas iš įkalinimo įstaigos; 1997-10-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. - 3 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, 2000-04-13 paleistas atlikęs bausmę;2001-05-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., 206 str., bausmes subendrinus vadovaujantis BK 42 str. l d. - l metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu su 300 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ l str. l d. l p. nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;2003-10-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. - l metams laisvės atėmimo; 2003-10-15 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. l d. (3 epizodai), bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 str. l d., 63 str. 4 d. - 5 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, 2004-08-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2003-10-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nusikalstamos veikos iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. l d. - (3 epizodai) perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. l d. - (3 epizodus) (2004-07-05 įstatymo redakcija), bausmes subendrinus vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. l d., 4 d., paskirtas 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas; 2004-01-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str., bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2003-10-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, 2004-03-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., bausmės, paskirtos 2003-10-15 ir 2004-01-14 nuosprendžiais, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė - 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2004-09-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2004-03-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir 2004-08-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., subendrintos, paskirta galutinė bausmė - 3 metai laisvės atėmimo; 2007-10-08 paleistas atlikus bausmę;2009-01-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.- laisvės atėmimu 6 mėnesiams;2009-03-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 178 str. 1 d.- laisvės atėmimu 7 mėnesiams;2009-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 metams, 2009-08-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinus 2009-01-30 ir 2009-04-20 nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams; 2009-10-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. l d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 str. su 2009-01-30, 2009-03-18, 2009-04-20 nuosprendžiais ir 2009-08-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas l metams 8 mėnesiams, bausmę atlikęs 2010-12-13; 2011-10-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. areštu 20 parų, atlikęs arešto bausmę; 2011-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d.,9d. bausmes subendrinus su 2011-10-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta areštas 45 paroms, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis Ž. G. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių: Ž. G. 2011-10-29 apie 07.30 val. viešoje vietoje, t.y. bare „Metro“, Tiltų g. 16, Klaipėdos mieste, iš nukentėjusiosios J. B. palto, kurį ji vilkėjo, išorinės kišenės, pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S 5230“ 400 litų vertės su SIM kortelė „Labas“, priklausantį J. B..

Kaltinamasis Ž. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-10-29 naktį su draugais- K. Ž. ir dar dviem draugais, buvo kazino bare. Susipažino su dar viena žmonių kompanija, bendravo su jais, žaidė biliardą, ėjo į lauką parūkyti. Jam patiko nukentėjusioji J. , jos didelė krūtinė, todėl jis jai rodė dėmesį. Nukentėjusioji ruošėsi važiuoti namo, norėjo iškviesti taksi. Norėdamas, kad ji neišvažiuotų, iš jos palto išorinės kišenės jis išėmė telefoną ir įsidėjo į savo kišenę. Galėjo nukentėjusioji nematyti, kaip jis paėmė jos telefoną. Pagrobęs telefoną laikė rankoje, po to telefoną įsikišo į kišenę. Nukentėjusioji jo paklausė, kur jos telefonas, ji kreipėsi į visus, ieškodama telefono. Jis, norėdamas ją paerzinti, nesakė, kad telefoną paėmė. Nukentėjusioji pasakė, kad iškvies policiją, bet jis galvojo, kad ji juokauja, todėl neprisipažino, kad turi telefoną. Į J. telefoną kažkas skambino, bet jis nekėlė ragelio, o kai skambino antrą kartą, atmetė skambutį. Paskui išjungė telefoną ir išėmė iš telefono SIM kortelę, kurią įsidėjo į kelnių kišenę. Jis taip elgėsi, nes norėjo nukentėjusiąją paerzinti. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Nukentėjusios mobilaus ryšio telefoną ir SIM kortelę buvo įsidėjęs į savo kelnių kišenę. Policijos automobilyje, sėdant į automobilį, SIM kortelė iškrito iš kišenės. Kortelės jis nemetė, ji iškrito pati. Policijoje jis atidavė nukentėjusios mobilaus ryšio telefoną. Telefono jis nevogė, neturėjo tikslo jo pavogti, jis juokavo. Po to, kai jį išleido iš policijos, jis sugrįžo į tą patį barą. Ten buvo ir nukentėjusioji. Po to įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiąja, ji pati jam paskambino ir kvietė susitikti. Susitikus prašė 200 litų, bet jis nesutiko jai duoti.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2011-10-28 vakare su drauge M. Z. atėjo į barą „Kiras“. Bare buvo vaikinų. Kaltinamasis Ž. G. ir K. Ž. pradėjo sakyti komplimentus, koketuoti. Bare ji buvo apsivilkusi paltą, palto kišenėje ji turėjo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“. Bare ji dažnai kalbėjo telefonu, kaltinamasis tai matė. Apie 6 val. ji paskutinį kartą kalbėjo telefonu, o paskui palto kišenėje neberado telefono. Pasigedusi telefono ji draugės M. Z. prašė iš jos telefono paskambinti į jos telefoną, bet paskambinus niekas neatsiliepė. Kad kur nors skambėtų telefonas negirdėjo, Ž. G. tuo metu šalia jų nebuvo. Paskui M. Z. dar kartą paskambino į jos telefoną, bet skambutis buvo atmestas, o paskambinus dar kartą, telefonas buvo išjungtas. Kaip ištraukė iš palto kišenės telefoną ir kas tai padarė, ji nepastebėjo, bet iš karto suprato, kad tai padarė Ž. G., nes kai ji rūkė lauke, jis vis sukinėjosi aplink ją ir vis mėgino ją apsikabinti, o ji išsisukinėdavo. Ji suprato, kodėl taip jis elgėsi. Jis tą vakarą jai nesiūlė važiuoti su juo. Ž. G. matė, kad ji turi telefoną, nes ji tą naktį dažnai kalbėjo telefonu. Ji kreipėsi į Ž. G., prašė atiduoti telefoną, sakė, kad kvies policiją, bet Ž. G. pasakė, kad nieko neėmė. Ž. G. pasakė, kad nereikia jam policijos, po to Ž. G. sakė „kviesk“ ir dingo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, K. Ž. stovėjo lauke. Pareigūnams ji parodė į jį, nes galvojo, kad jo draugas Ž. G. dingo. Pareigūnai K. Ž. sulaikė. Po to lošimų salėje ji parodė į Ž. G. ir jį pareigūnai jį sulaikė. Ji su Ž. G. į komisariatą važiavo vienu automobiliu. Ž. G. sakė, kad norėjo pajuokauti. Niekur važiuoti tą vakarą ji nesiruošė, taksi nekvietė. Ji neturėjo pinigų, todėl laukė draugės, kol ji baigs žaisti. Kaltinamasis matė jos telefoną, todėl ir glaudėsi prie jos, kad galėtų pavogti telefoną. Kaltinamasis meluoja, sakydamas, kad pajuokavo. Pavogtas telefonas buvo „Samsung“, jo vertė 400 litų su SIM kortele. Ji tą vakarą buvo išgėrusi 100 g viskio, įvykio aplinkybes atsimena. Ką gėrė Ž. G., ji nematė, jis jos nevaišino. Po to, kai parašė policijai pareiškimą, ji grįžo į barą ieškoti savo draugės, nes neturėjo nei pinigų, nei telefono. Telefonas liko policijoje. Ž. G. taip pat grįžo į barą. Jis prašė, kad ji nerašytų pareiškimo, atsiklaupė ant kelių, sakė, kad norėjo pajuokauti. Po įvykio ji buvo su Ž. G. susitikusi jo iniciatyva, jis jai paskambino, susitikus jis siūlė 200 litų, už tai, kad ji pasiimtų pareiškimą. Ji neturi materialinių pretenzijų kaltinamajam, prašo švelninti jam bausmę. Dirba užsienyje, todėl dažnai būna išvykusi.

Liudytoja S. Č., policijos pareigūnė, parodė, kad 2011m. spalio mėnesį gavo iškvietimą į barą. Atvykus į įvykio vietą su kolega V. S. nuėjo į barą ir iš ten parsivedė Ž. G.. Nukentėjusioji nurodė, kad pavogtas jos telefonas. Ji nebuvo girta, tik susinervinusi. Kaltinamasis buvo girtas. Įsodinus Ž. G. į automobilį jis ant automobilio galinės sėdynės išmetė telefono SIM kortelę, tai matė V. S., nes V. S. jam sakė “ ka čia išmetei“. Ž. G. sakė, kad SIM kortelė yra ne jo, Ž. G. buvo pristatytas į Klaipėdos miesto pirmąjį policijos komisariatą. Kaltinamojo draugą išvežė kitas ekipažas.

Liudytoja M. Z. parodė, kad tą vakarą ji su drauge buvo bare “Metro“. Bare buvo daugiau vaikinų, žaidė biliardą. Susipažino su Ž. G. ir K. Ž.. Priėjusi jos draugė J. vienu metu pasakė, kad nebeturi savo telefono, ir paprašė jos, kad paskambintų į jos telefono numerį. Iš savo telefono ji paskambino į J. telefoną, bet niekas neatsiliepė. Ž. šalia nebuvo, buvo tik jo draugas K.. Paskui ji dar kartą paskambino, bet skambutis buvo atmestas, o paskambinus dar, telefonas buvo išjungtas. J. klausė visų, ieškojo telefono, sakė, kad kvies policiją, ir iš kito vaikino telefono iškvietė policiją Kai atvyko policija, J. su Ž. išvažiavo į policijos komisariatą. Iš policijos grįžusi į barą J. sakė, kad telefoną policijos darbuotojai rado pas Ž. G.. Tuo metu, kai jos draugė pasakė, kad dingo telefonas ir liepė skambinti iš savo telefono į J. telefoną, Ž. G. nebebuvo, nes jis kaip tik išbėgo prie žaidimo automatų o K. Ž. buvo šalia. Iki telefono dingimo nei ji, nei J. išvažiuoti namo nesiruošė, pratęsti vakaro su Ž. G. ir K. Ž. nesitarė, ji buvo visai su kita kompanija. Tą vakarą ji K. davė savo telefoną.

Liudytojas M. L. parodė, kad tą vakarą su savo draugu A. U. buvo bare „Kiras“. Bare buvo dar dvi merginos- M. ir J., ir dar trys vaikinai. Vienas iš tų vaikinų išvažiavo. Tą naktį jie kartu žaidė bilijardą. Vienu metu prie jų priėjo J. ir pasakė, neberanda savo mobilaus telefono. Tuomet iš Marijos ir iš savo telefonų jie skambino į J. telefoną, tikėdamiesi, kad ji telefoną pametė ir išgirs skambesį, bet telefonas buvo išjungtas. Tada J. prašė jo iškviesti policiją. Niekas iš vaikinų neprisipažino, kad paėmė telefoną. Pareigūnai išsivežė tuos abu vaikinus. J. tą naktį vaikščiojo bare su paltu, nes rūbinės nėra.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad 2011m. spalio mėnesį, tą naktį su Ž. G., D. ir D. buvo bare. Bare buvo dvi merginos. Vienai merginai dingo telefonas, jis sakė, kad kvies policiją, kaltino visus. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė jį su Ž. G., ir policijoje pas Ž. G. rado telefoną, kurį jis juokais paėmė. Jis matė, kad Ž. G. bare turėjo mobilaus ryšio telefoną, bet nežino, ar tai jo telefonas, nematė, kaip kaltinamasis jį paėmė iš nukentėjusiosios. Prašė M., kad ji duotų nukentėjusiosios telefono numerį, po įvykio paskambino nukentėjusiajai ir buvo susitikę su ja, nes jis norėjo dėl šio įvykio išsiaiškinti. Nukentėjusioji tuomet prašė Ž. G. pinigų- 200 litų.

Iš 2011-10-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad policijos pareigūnė S. Č. Klaipėdos apskrities VPK OVS specialistui A. M. pateikė SIM kortelę „Labas“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).

Iš 2011-11-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta policijos pareigūnės S. Č. pateikta SIM kortelė „Labas“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9).

Iš 2011-10-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Ž. G. Klaipėdos apskrities VPK OVS specialistui A. M. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su baterija „Samsung“ (b.l. 10).

Iš 2011-11-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Ž. G. Klaipėdos apskrities VPK OVS specialistui A. M. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai J. B. (b.l. 13).

Iš garantinio kvito ir SIM kortelės „Labas“ kopijos matyti, kad mobilaus ryšio telefonas, „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), įgytas 2011-01-15 (b.l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. G. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolu, kita byloje esančia medžiaga. Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, nurodė, kad jis norėjo pajuokauti, todėl iš nukentėjusiosios palto išorinės kišenės išėmė telefoną ir įsidėjo į savo kišenę, nurodė, kad nukentėjusioji po to paklausė, kur jos telefonas, kreipėsi į visus, tačiau jis, norėdamas ją paerzinti, nesakė, kad telefoną jis paėmė. Nors nukentėjusioji sakė, kad iškvies policiją, bet jis manęs, kad ji juokauja, todėl neprisipažino, kad turi telefoną. Pripažino, kad į J. telefoną kažkas skambino, bet jis nekėlė ragelio, o kai paskambino antrą kartą, jis atmetė skambutį, paskui išjungė telefoną ir išėmė iš telefono SIM kortelę, kurią įsidėjo į kelnių kišenę. Lipant į automobilį SIM kortelė pati iškrito, jis jos neišmetė. Tokie kaltinamojo parodymai paneigti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką, nes jo parodymai nelogiški ir neįtikinami. Tai, kad Ž. G. viešoje vietoje, bare, pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, patvirtina nukentėjusios parodymai. Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad ji, pasigedusi telefono, iš draugės M. Z. skambino į savo telefoną, bet niekas neatsiliepė. Kad kur nors skambėtų telefonas, negirdėjo, o Ž. G. tuo metu šalia jų nebuvo. Vėliau dar kartą skambino į savo telefoną, bet skambutis buvo atmestas, o paskambinus vėl, telefonas buvo išjungtas. Nukentėjusioji nurodė, kad praradusi telefoną ji iš karto suprato, kad tai padarė Ž. G., nes rūkant jis sukinėjosi aplink ją ir vis mėgino ją apsikabinti, o ji išsisukinėdavo. Ji kreipėsi į Ž. G., prašė atiduoti telefoną, sakė, kad kvies policiją, bet Ž. G. pasakė, kad nieko neėmė. Po to Ž. G. prašė nekviesti policijos, po to sakė “ kviesk“ ir dingo. Niekur važiuoti tą naktį ji nesiruošė, taksi nekvietė. Kaltinamasis matė jos telefoną, todėl ir glaudėsi prie jos, kad galėtų pavogti telefoną. Sakydamas, kad pajuokavo, kaltinamasis meluoja. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Ž. G. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą- nukentėjusios telefoną „ Samsung“, 400 litų vertės, iš asmens drabužių. Nėra pagrindo netikėti objektyviais nukentėjusiosios J. B. parodymais, nes nukentėjusiosios parodymai atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes. Pats kaltinamasis neneigia, kad jis paėmė iš nukentėjusios palto kišenės telefoną jai nematant, nukentėjusioji to daryto jo neprašė ir nepajuto, kaip buvo pavogtas jos telefonas, pas kaltinamąjį po vagystės surastas nukentėjusiosios telefonas ir SIM kortelė. Tai patvirtina byloje esantys daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, liudytojos S. Č. parodymai. Kaltinamasis ir nukentėjusioji tą naktį susipažino ir matėsi pirmą kartą. Nukentėjusioji neturi pagrindo apkalbėti kaltinamojo, nereiškia jokių materialinių pretenzijų kaltinamajam, priešingai, prašo jo griežtai nebausti, jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuoseklūs. Po nusikaltimo padarymo kaltinamojo iniciatyva susitikęs su nukentėjusiąja jis prašė nukentėjusiosios atsiimti iš policijos pareiškimą. Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų, kurie tą naktį buvo bare, jie patvirtino nukentėjusios parodymus apie tai, kad ji ieškojo tą naktį telefono, klausinėjo visų, sakė, kad kvies policiją. Iš nukentėjusiosios ir byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusioji nesiruošė važiuoti ir kviesti taksi. Vagystę kaltinamasis įvykdė slapta, nukentėjusiajai nematant. Aptikusi, kad nebeturi telefono, prašė jį grąžinti, tačiau kaltinamasis neigė įvykdęs vagystę, išjungė nukentėjusiosios telefoną, išėmė SIM kortelę. Tie veiksmai rodo, kad jis siekė pagrobtą turtą išlaikyti, nesitikėdamas, kad nukentėjusioji kreipsis į policiją. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad jis pajuokavo tokiu būdu paimdamas nukentėjusios telefoną, tačiau iš byloje ištirtų aplinkybių matyti, kad kaltinamojo meilikavimas nukentėjusiajai buvo apsimestinis. Kaltinamojo parodymai paneigti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltinamojo tyčia pagrobti svetimą turtą yra įrodyta. Pagrobimas yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Turtas pagrobtas viešoje vietoje iš nukentėjusios palto, kurį ji vilkėjo, kišenės. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Ž. G. tyčia viešoje vietoje iš asmens drabužių pagrobė svetimą turtą. Ši nusikalstama veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2d. Nusikalstamą veiką Ž. G. padarė tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad viešoje vietoje svetimą turtą pagrobė iš asmens drabužių, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo.

Kaltinamojo Ž. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis Ž. G. padarė tyčinio pobūdžio nusikalstamą veiką – vieną apysunkį nusikaltimą, būdamas daug kartų teistas, baustas administracine tvarka už analogiškų veikų padarymą. Visa tai rodo, jog ši nusikalstama veika nėra atsitiktinė, dėl savo elgesio išvadų nepadarė. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos kaltinamasis niekur nedirbo, darė nusikalstamas veikas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1d. Ž. G. yra recidyvistas. Baudžiamojo kodekso 56 str. 1d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tyčinę kaltę, į tai, kad Ž. G. dėl savo veiksmų nesigailėjo, nebuvo nuoširdus, nukentėjusiosios neatsiprašė. Ž. G. už svetimo turto pagrobimą viešoje vietoje iš asmens drabužių skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant nesiekiantį šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą, vidurkio, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.1d., 2d. 5d.2p. 9d. nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu bendrintina su 2011-12-29 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2011-10-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta bausme. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-11-07 iki 2011-11-08 ir bausmė, atlikta pagal 2011-12-29 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendį, kuris subendrintas su 2011-10-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu.

Ž. G. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 str., teismas

nusprendžia:

Ž. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 2d., 5d. 2p., 9d., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2011-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2011-10-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę Ž. G. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-11-07 iki 2011-11-08 (2 dienas), ir bausmę, atliktą pagal 2011-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuris subendrintas su 2011-10-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu.

Ž. G. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo bausmės atlikimui momento.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Laimutė Venckuvienė