Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5270-638/2016 pagal ieškovės Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinei sąjungai, tretieji asmenys - Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sąjunga, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ keleivinio transporto darbuotojų profesinė sąjunga, dėl susitarimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo organizuoti slaptą balsavimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme priimtas ieškovės Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sąjungos ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti 2016 m. sausio 15 d. susitarimą tarp atsakovių UAB „Kauno autobusai“ ir UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, ir įpareigoti atsakovę UAB „Kauno autobusai“ organizuoti visuotinį UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų slaptą balsavimą dėl įgaliotos profesinės sąjungos, kuri atstovaus derybose su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, išrinkimo deleguojant į balsavimo komisiją po vienodą skaičių atstovų nuo kiekvienos įmonėje veikiančios profesinės sąjungos bei sudarant teisę stebėti balsavimą visiems pageidaujantiems nepriklausomiems asmenims.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2016 m. sausio 15 d. susitarimo tarp UAB „Kauno autobusai“ ir UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos vykdymą iki bus išspręstas ginčas dėl šio susitarimo teisėtumo.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės Kauno transporto darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį paliko nenagrinėtu, panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ pateikė teismui prašymą pripažinti 2016 m. vasario 9 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdytina skubiai. Nurodė, kad dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti organizuojamos derybos dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, o tai iš esmės pažeidžia darbuotojų ir darbdavio interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi leido skubiai vykdyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - sustabdytas 2016-01-15 susitarimo tarp UAB „Kauno autobusai“ ir UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos vykdymas iki ieškinio išnagrinėjimo iš esmės. Teismas, įvertinęs, kad 2016 m. sausio 15 d. susitarimas yra aktualus organizuojant tolesnes derybas dėl įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl neteisingumo teismui, sprendė, kad nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo turi būti vykdoma skubiai. Taip pat nurodė, kad subjektams, kurie ginčija susitarimą, yra neužkertamas kelias inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą ir jo metu išspręsti susitarimo teisėtumo klausimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinė sąjunga prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti. Apeliantė nurodo šiuos motyvus:

1. Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, pažeidė asmens teisės kreiptis teisminės gynybos, teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principus bei bylos priskirtinumo teismui taisyklės prioritetą. Pagrindinis ieškinio reikalavimas – pripažinti 2016 m. sausio 15 d. susitarimą, sudarytą tarp UAB „Kauno autobusai“ ir UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos, niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, yra grindžiamas ne darbo teisės normomis, o CK IV skyriaus normomis, kurios suteikia teisę asmeniui, manančiam, jog jo teisė ar interesas yra pažeistas, kreiptis teisminės gynybos į teismą su ieškiniu. Darbo kodekso X skyrius nereglamentuoja sandorių pripažinimo negaliojančiais tvarkos ir nesuteikia teisės darbuotojų atstovams ir darbdaviui pripažinti sandorio negaliojančiu, nes ši teisė yra išimtinai teismo prerogatyva. Todėl kilęs ginčas turėjo būti išnagrinėtas teisme.

2. Teismas nepagrįstai ieškovės iškeltą ginčą laikė kolektyviniu ginču DK 68 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp įmonėje veikiančios profesinės sąjungos ir kitos profesinės sąjungos bei darbdavio dėl sandorio, kuriuo dvi šalys susitaria kaip darbuotojai rinks savo atstovus. Ginčų, kylančių tarp įmonėje veikiančių profesinių sąjungų dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimas nėra kolektyvinis darbo ginčas, o savo pobūdžiu priskiriamas civiliniam ginčui, nes civilinės teisės ir pareigos atsirado iš 2016 m. sausio 15 d. susitarimo, t. y. iš organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukūrė civilines teises ir pareigas pagal CK 1.36 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

3. Teismas neįvertino civilinių teisių atsiradimo pagrindo, ginčo šalių ir turinio, todėl nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu. Tuo pažeidė ne tik ieškovės ir suinteresuotų asmenų teisę į teisminę gynybą, bet ir nebuvo išaiškinta ir pritaikyta teisė. Todėl liko neaišku, kokie civiliniai teisiniai santykiai – pavedimo ar jungtinės veiklos susiklostė tarp atsakovų. Neišsiaiškinus šių teisinių santykių turinio, liko neaiškios teisių ir pareigų apimtys sandorio šalims ir suinteresuotiems asmenims. Apeliantė pažymi, jog be darbuotojų teisių pažeidimo (nevaržomai rinkti savo atstovus), pažeidžiamos ir jos, kaip profesinės sąjungos organizacijos, teisė ir interesas – veikti laisvai ir nevaržomai nuo darbdavio, todėl pagrindinis ieškinio reikalavimas – panaikinti kitos profesinės sąjungos ir darbdavio pasirašytą susitarimą, kaip prieštaraujantį LR Konstitucijos 50 straipsniui ir LR profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsniui, viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinė sąjunga prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Kauno autobusai“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Todėl sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą taikomas CPK 315 straipsnis. Tiek ir apeliacinis, tiek ir atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinė sąjunga atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį, kuria patenkintas atsakovės UAB „Kauno autobusai“ prašymas leisti skubiai vykdyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą, jo dalį ar nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Šios nuostatos taikomos ne tik teismui nukreipiant skubiai vykdyti sprendimo dalį, kuria išspręsti materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai, bet ir sprendimo ar nutarties dalį, kuria išspręstas procesinio pobūdžio klausimas, pavyzdžiui, kaip ir nagrinėjamu atveju dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 152 str. 2 d.). Kai skubaus vykdymo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu ar nutartimi, sprendimą ar nutartį priėmęs teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali, kol sprendimas ar nutartis neįsiteisėję, nutartimi leisti juos skubiai vykdyti (CPK 283 str. 3 d.). Tokios nutartys yra galutinės ir neskundžiamos, nes neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, o CPK šių nutarčių skundimo paduodant atskirąjį skundą nenumato (CPK 334 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu priimti skundą ir jį nagrinėti, nes teismas nutartimi įstatymo nuostatų pakeisti negali. Kaip minėta, teismo nutarties leisti skubiai vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo apskundimo įstatymas nenumato (CPK 152 str. 2 d., 283 str. 3 d., 334 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Todėl gavęs ieškovės atskirąjį skundą, paduotą dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti jį priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal ieškovės atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal ieškovės Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties nutraukti.