- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-730-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. N.
- Ieškovas
- I. M.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-3092-435/2008 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui V. N. dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė (b.l.27-28) priteisti iš atsakovo 9003,32 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 1995 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi atsakovui V. N. buvo suteikta 22 400 Lt paskola. Pagal sutartį atsakovui laiku negrąžinus paskolos dalies - 16 400 Lt 1998 m. rugsėjo 11 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8811/98 iš atsakovo buvo priteista 16 400 Lt paskola. 2000 m. gegužės 26 d. priverstinio vykdymo metu pagal turto perdavimo aktą V. N. automobilis (duomenys neskelbtini) buvo perduotas ieškovei I. M. už 1 800 Lt, todėl skolos likutis sudarė 14 600 Lt. 2007 m. rugsėjo mėnesį atsakovas grąžino 10 000 Lt skolos, o 2007 m. lapkričio 9 d. grąžino 4 600 Lt. Kadangi atsakovas paskolos sumą grąžino praėjus vienuolikai metų nuo tos dienos, kai paskola turėjo būti grąžinta, jis sutinkamai su CK 6.874 straipsniu privalo mokėti 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas, t.y. 5 procentus metinių palūkanų, nuo tos dienos, kai paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos. Kadangi CK 6.874 straipsnis, nustatantis atsakovo pareigą mokėti palūkanas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., todėl atsakovas privalo mokėti 5 procentus metinių palūkanų nuo 14 600 Lt negrąžintos skolos iki 2007 m. rugsėjo 1 d., kas sudaro 4501,66 Lt. Minėtos palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Taip pat ieškovė nurodė, jog sutinkamai su CK 6.37 straipsnio 2 dalimi atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai yra procesinės palūkanos ir nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio prasme. Kadangi CK 6.37 straipsnis, nustatantis atsakovo pareigą mokėti palūkanas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., todėl atsakovas privalo mokėti 5 procentus metinių palūkanų nuo 14 600 Lt negrąžintos ir teismo sprendimu priteistos skolos iki 2007 m. rugsėjo 1 d., kas sudaro 4501, 66 Lt. Todėl viso iš atsakovo priteistina 9003,32 Lt palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 12 d. sprendimu (b.l.49-51) ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. N. ieškovei I. M. 7300 Lt palūkanų, 109,50 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai, o valstybės naudai – 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei iš ieškovės priteisė valstybės naudai 3,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas sprendime nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai – 1995 m. liepos 1 d. sutartis (b.l.8), 1998 m. rugsėjo 11 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimas (b.l.7), antstolio L.Gudeikos pažyma (b.l.6) ir 2007 m. rugsėjo 28 d. šalių pasirašytas raštas (civ. b. Nr. P2-21094-435/2007, b.l.8) pilnai patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes ir tuo pačiu paneigė atsakovo nurodytą aplinkybę apie tai, jog tarp šalių nebuvo paskolinių santykių. Vertindamas šalių pateiktą paskolos sutartį teismas nustatė, jog sutartis sudaryta metams laiko numatant galimybę ją pratęsti arba nutraukti šalims susitarus, įspėjant apie tai prieš du mėnesius iki termino pabaigos. Ieškovė manė, kad paskola turėjo būti grąžinta po metų, t.y. 1996 m. liepos 1 d., tuo tarpu atsakovas teigė, kad prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, nors duomenų apie tai, kad ši sutartis buvo pratęsta ar kitaip pakeista, nepateikė. Materialinės teisės normos, kurių pagrindu reiškiamas ieškinys, įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. Teisė reikalauti palūkanų atsirado nuo šios datos, nes 1998 m. nagrinėjant civilinę bylą dėl paskolos priteisimo tokiam reikalavimui nebuvo teisinio pagrindo. Tačiau atsižvelgiant į CK 4 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 46 straipsnio (2000 m. redakcija) nuostatas matyti, kad nors prievoliniai teisiniai santykiai tarp šalių atsirado iki CK įsigaliojimo, naujai įsigaliojusios materialinės teisės normos yra taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado joms įsigaliojus. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad 2001 m. liepos 1 dienai ieškovei jau buvo priteista negrąžinta paskolos dalis, kita dalis buvo nuskaičiuota pagal turto perdavimo aktą ir negrąžintos skolos likutis buvo 14 600 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dalį šio įsiskolinimo – 10 000 Lt grąžino 2007 m. rugsėjo mėnesį, o 4600 Lt – 2007 m. lapkričio 9 d., tačiau paskolos grąžinimo dieną nurodė 2007 m. rugsėjo 1 d., ir reikalaujamas priteisti palūkanas faktiškai paskaičiavo už šešis metus ir du mėnesius. Ieškovei teisė reikšti reikalavimus tiek dėl prievolės įvykdymo, tiek dėl palūkanų priteisimo apskritai atsirado tik nuo 2001 m. liepos 1 d. Ši diena ir laikytina ieškinio senaties termino pradžia, o atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 9 punkte numatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų priteisimo, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies skaičiuojant 5 procentų metines palūkanas už paskutinius penkis metus, kas sudaro 3650 Lt pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, t.y. už sutarties pažeidimą ir 3650 Lt pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, t.y. procesinių palūkanų.
Šalies argumentai
Atsakovas V. N. apeliaciniu skundu prašo (b.l.56-57) panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-3092-435/2008 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliantas nurodo, kad 1995 m. liepos 1 d. sutartyje nebuvo numatytas paskolos gražinimo terminas, nors duomenų apie tai, kad ši sutartis buvo pratęsta ar kitaip pakeista nepateikė. Teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino, net neprijungė ir neapžiūrėjo civilinės bylos Nr. 2-8811/1998 ir tuo pažeidė CPK 183 straipsnio reikalavimus, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Pati ieškovė laikydama, kad paskola turėjo būti grąžinta po metų, t.y. 1996 m. liepos 1 d., kreipėsi dėl negrąžintos skolos baigiantis paskolos grąžinimo terminui 1998 m. gegužės 7 d. prašydama priimti sprendimą. Tuo metu galiojusio CK 292 straipsnis numatė procentų dydį pagal paskolos sutartį, kuris galėjo būti nustatytas tik šalių susitarimu. Joks susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas dėl palūkanų. CK 84 straipsnis (1964 m. redakcija) nustatė bendrą 3 metų ieškininės senaties terminą, o sutrumpintą 6 mėnesių terminą dėl delspinigių mokėjimo. Teismas suklydo nurodydamas, kad negrąžintos skolos likutis buvo 14 600 Lt, nes ši suma buvo priteista dar 1998 m. rugsėjo 8 d. Teismas šių įrodymų neanalizavo ir netyrė. Teismas neteisingai įvertino 1995 m. liepos 1 d. paskolos sutarties, kuria ieškovė grindė savo reikalavimą, turinį ir galiojimo aplinkybes. Ieškovės kreipimosi į teismą metu dėl palūkanų priteisimo šalys nebeturėjo iš šios sutarties kilusių teisių ir pareigų. Šios sutarties 3 punkte nustatyta, kad sutartis sudaroma metams laiko ir gali būti pratęsiama ir nutraukiama šalims susitarus, įspėjant apie tai prieš 2 mėnesius iki termino pabaigos, t.y. iki 1995 m. liepos 1 d. Dėl sutarties nutraukimo šalys nesusitarė, tačiau sutartinius santykius nutraukė kreditorės kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Priimdamas 1998 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, teismas išsprendė iš šios sutarties kilusius šalių skolinius santykius. Vėliau skolos grąžinimas buvo vykdomas ne pagal sutartį, o pagal teismo sprendimų vykdymą, nustatantį civilinį procesą priverstine tvarka: buvo paimtas automobilis, nukreiptas išieškojimas į butą. Iki civilinės bylos Nr. 2-3092-435/2008 iškėlimo, 1998-09-11 teismo sprendimas buvo pilnai įvykdytas. Po 1998-09-11 teismo sprendimo priėmimo ieškovės nurodytas vienerių metų grąžinimo terminas neteko procesinės prasmės (šiam terminui besibaigiant ieškovė kreipėsi dėl skolos priteisimo). Vykdymo procesą reglamentuojančio CPK normos nenumatė galimybių priteisti palūkanas skolos išieškojimo proceso metu. Už teismo sprendimo nevykdymą numatomos kitokios sankcijos. Sutartimi dėl palūkanų mokėjimo šalys nesusitarė, 1998-09-01 teismo sprendimu jos nepriteistos. Taikyti CPK 6.874 straipsnį nebuvo faktinio ir įstatyminio pagrindo. Tuo pačiu neteisingai priteistos ir procesinės palūkanos. Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nenurodė priteisiamų sumų apskaičiavimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vienas iš piniginių prievolių bruožų yra palūkanos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalyje nurodyti du galimi palūkanų nustatymo šaltiniai – įstatymas ir šalių susitarimas. Palūkanų paskirtis yra dvejopa: pirma, tai yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, antra, jos kompensuoja kreditoriaus praradimus. Šiuo atžvilgiu palūkanų instituto tikslas – apsaugoti turtinius kreditoriaus interesus. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtina nenuginčijamą prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Jeigu skola jam būtų grąžinta laiku, jis pinigus būtų panaudojęs ir gavęs atitinkamų pajamų. Palūkanos ir skirtos šioms negautoms pajamoms padengti. Civilinio kodekso 6.261 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje ieškovė I. M., remdamasi tuo, kad atsakovas V. N. pavėluotai įvykdė 1998 m. rugsėjo 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir naudojosi jos pinigais be jokio užmokesčio, reiškė reikalavimą sumokėti 5 procentus metinių palūkanų, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.874, 6.210 straipsniais, nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 1 d. ir už tą patį laikotarpį 5 procentus procesinių palūkanų, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi. Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas už penkis metus. Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje yra nustatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nustatyta, kad suma, nuo kurios turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos yra 14600 litų. Priteistą pinigų sumą atsakovas uždelsė sugrąžinti nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2007 m. rugsėjo mėn. Kadangi atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovė į teismą kreipėsi 2007 m. lapkričio mėn. (b.l.3), tai procesinės palūkanos turėtų būti priteistos už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn., t.y. už 57 mėnesius. Taigi už šį laikotarpį atsakovas privalo sumokėti ieškovei 3467,31 Lt procesinių palūkanų (5 procentų metinės palūkanos vienam mėnesiui – 60,83 Lt).
Ieškovė, be prašymo priteisti procesines palūkanas, prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas, vadovaujantis CK 6.874 straipsniu. Kauno miesto apylinkės teismas šį ieškovės prašymą taip pat patenkino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių palūkanų priteisimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Galiojantys įstatymai bei suformuota teismų praktika reglamentuoja tik vieną galimą pradelstos skolos, priteistos teismo sprendimu, netesybų formą – procesines palūkanas. Taigi aptartą ieškinio reikalavimą teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta K. A. B.. v. R. R.. byloje Nr. 3K-3-562/2006, kat. 36.1).
Pažymėtina, kad sutartyje (b.l.8), kurios pagrindu 1998-09-11 buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dėl skolos priteisimo (b.l.7), šalys nebuvo numatę palūkanų. Tuo metu galiojusio Civilinio kodekso (1964 m. redakcija) 292 straipsnis reglamentavo, kad procentų pagal paskolos sutartį dydis gali būti nustatytas šalių susitarimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Tik 2007 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Civilinis kodeksas (CK 6.37 str., 6.210 str.) numatė, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti ne tik šalys, bet ir įstatymai. Taigi sprendimo priėmimo dieną – 1998 m. rugsėjo 11 d. įstatymas palūkanų nenumatė. Tik nuo 2001 m. liepos 1 d. ieškovei atsirado teisė į palūkanas. Tačiau pažymėtina, kad pati ieškovė buvo neaktyvi, dėl palūkanų priteisimo į teismą kreipdamasi tik 2007 metais. Todėl priteisimas iš atsakovo tiek procesinių palūkanų, tiek palūkanų pagal Civilinio kodekso 6.874 straipsnį pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsakovo teisėtus lūkesčius įvykdžius 1998-09-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Taigi ieškovei iš atsakovo priteistinos tik procesinės palūkanos.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą pakeičia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą
Iš V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas palūkanas sumažinti iki 3467,31 Lt (trijų tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt septynių litų 31 ct), žyminį mokestį sumažinti iki 104 Lt (vieno šimto keturių litų), atstovavimo išlaidas sumažinti iki 77,02 Lt (septyniasdešimt septynių litų 02 ct).
Priteisti iš I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104,02 Lt (vieną šimtą keturis litus 02 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Iš V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumažinti iki 7,01 Lt (septynių litų 01 ct).
Iš I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, padidinti iki 11,19 Lt (vienuolika litų 19 ct).