Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Impoga“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „V. Kononenkos administratorių biuras“, ieškinį atsakovui S. R. dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti asmeniškai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Impoga“ vadovu laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. buvo A. I., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. birželio 22 d. – atsakovas, nuo 2018 m. birželio 22 d. – L. M. M. S.. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3881-852/2019 UAB „Impoga“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto (nemokumo) administratoriumi paskyrė MB „V.Kononenkos administratorių biuras”. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 9 d.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad A. I. 2018 m. gegužės 8 d. perdavė atsakovui kaip naujajam įmonės vadovui UAB „Impoga“ dokumentus, antspaudus bei turtą – įmonės kasoje buvusius 6 579,46 Eur. Duomenų, kad atsakovas perdavė įmonės dokumentus bei jam perduotus grynuosius pinigus – 6 579,46 Eur, naujajam įmonės vadovui L. M. M. S., byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas 6 579,46 Eur sumą panaudojo įmonės reikmėms. Byloje taip pat nėra įrodymų, liudijančių, kad UAB „Impoga“ vykdė veiką po 2018 m. gegužės 8 d. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. Juridinių asmenų registrui taip pat nepateikti (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ), įsigaliojusiame nuo 2020 m. sausio 1 d. (JANĮ 56 straipsnis). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-562-196/2015).

Nors pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai, tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal minėtas ĮBĮ, JANĮ nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių, buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/201).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovas, būdamas UAB „Impoga“ vadovu ir turėdamas pareigą perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą naujajam įmonės vadovui, šios pareigos tinkamai nevykdė, įmonės piniginių lėšų neperdavė nei naujajam įmonės vadovui, nei BUAB „Impoga“ bankroto administratoriui, jam perduotas įmonės pinigines lėšas pasisavino arba prarado, tokiu būdu įmonei padarydamas 6 579,46 Eur žalą, todėl ieškinys tenkinamas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.87 straipsnis, 6.245-6.249 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 579,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovė prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovė pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas) yra atleista nuo žyminio mokesčio. Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, ji turėtų sumokėti žyminį mokestį – 148 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, 148 Eur žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis), kurios sudaro 5,37 Eur. Taigi, iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 153,37 Eur (148 Eur + 5,37 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Impoga“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „V. Kononenkos administratorių biuras“, ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Impoga“, juridinio asmens kodas 302906680, iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 579,46 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 46 ct) skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 579,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 153,37 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.