Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo ji prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po nepilnamečių vaikų tėvo G. B., mirusio (duomenys neskelbtini), priimti ir išduoti leidimą pareiškėjai priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą po tėvo mirties. Nurodė, kad pareiškėjo ir G. B. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), jie susilaukė dviejų vaikų: L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Iš AB „Swedbank“ gauta informacija, kad G. B. buvo sudaręs II pakopos pensijų kaupimo sutartį, jo pensijos kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) fondo vienetų likutis 2021 m. spalio 13 d. buvo (duomenys neskelbtini) vnt. Kadangi vaikai yra nepilnamečiai ir negali savo vardu priimti palikimo, ji kreipiasi į teismą dėl leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą po jų tėvo mirties. Pareiškėjos žiniomis, G. B. kreditorių neturėjo, tačiau nesant paneigta galimybei, kad apie kreditorius gali tapti žinoma po palikimo priėmimo, prašo išduoti teismo leidimą palikimą nepilnamečių vardu priimti pagal apyrašą. Terminą palikimui nepilnamečių vardu priimti praleido, nes nežinojo, kad nepilnamečiai vaikai gali paveldėti tėvo turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nepilnamečių vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra pareiškėja L. B. ir mirusysis G. B., kurių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). G. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarės Nijolės Daubarienės (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad palikėjo vaikai, pirmos eilės įpėdiniai – L. B. ir L. B. – per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo nepriėmė. Paveldėtoja pagal įstatymą, priėmusi palikimą yra L. B.. AB „Swedbank“ pranešimas minėtam notaro biurui patvirtina, kad G. B. buvo sudaręs II pakopos pensijų kaupimo sutartį. Pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) fondo vienetų likutis 2021 m. spalio 13 d. buvo (duomenys neskelbtini) vnt. Duomenų apie mirusiojo G. B. kreditorinius įsipareigojimus nėra (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Mirusiojo nepilnamečiai vaikai L. B., L. B. yra palikėjo vaikai, t. y. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau dėl nepilnametystės neturi civilinio veiksnumo ir negali pats kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą. Teismo leidimu tą gali atlikti tik jo įstatyminis atstovas. Pareiškėjai informacija apie nepilnamečių vaikų teisę į mirusiojo G. B. palikimą, kaip pati nurodo, nebuvo žinoma. Be to, iki 2021 m. spalio 13 d. AB „Swedbank“ informacijos pateikimo nebuvo žinoma ir apie G. B. sukauptą pensijų fondo vienetų likutį. Taigi, iš aptartų duomenų matyti, kad terminas atsisakyti priimti palikimą praleistas, kadangi nepilnamečių vaikų atstovei pagal įstatymą nebuvo žinoma apie minėtą turtą ir vaikų teise į palikimą (CPK 178, 185 straipsniai).

Pareiškėjai bylose dėl leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti (atsisakyti priimti) palikimą yra jo tėvai, globėjai arba rūpintojai. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti ar atsisakyti priimti gali būti pratęsiamas (atnaujinamas) tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, atsisakyti priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas ir tai turi būti atlikta per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai pavirtina, jog L. B. ir L. B. įstatyminė atstovė L. B. laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo (atsisakymo) priimti palikimo nepilnamečių vaikų vardu dėl nežinojimo apie nepilnamečių vaikų teisės į mirusiojo palikimą ir praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus nepilnamečių vaikų interesus, teismas sprendžia, kad pareiškėja, atstovaudama savo nepilnamečių vaikų interesus, per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl objektyvių priežasčių, kas sudaro pagrindą šias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas palikimui priimti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad tėvai norėdami savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą turi gauti išankstinį teismo leidimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, privalo atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas teismo leidimų išdavimo praktiką, nurodė, kad pareiškėjai prašyme dėl teismo leidimo priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi, taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo apibendrinimas 2011 m. rugsėjo 8 d. nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35, Teismų praktika, 2011, 35). Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles.

CK 5.53 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, todėl palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad mirusiojo G. B. palikimo priėmimas pagal turto apyrašą nesukels neigiamų padarinių nepilnamečių L. B., L. B. interesams, todėl ir šioje dalyje pareiškėjos prašymas tenkinamas. Pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečių vaikų vardu įstatyminiu pagrindu priklausantį G. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal turto apyrašą (CPK 178, 185, 376, 582 straipsniai, CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnis).

CPK 582 straipsnio 12 dalis bei CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, jog šiose bylose dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl bylinėjimosi išlaidų pritiesimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos L. B. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečių vaikų L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovei pagal įstatymą L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusio G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą.

Leisti nepilnamečių vaikų L. B. ir L. B. atstovei pagal įstatymą L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priimti nepilnamečių vaikų L. B. ir L. B. vardu (duomenys neskelbtini) mirusio G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą pagal turto apyrašą.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo leisti priimti palikimą per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus, kitoje dalyje nutartis neskundžiama.