Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Klavdijos Kruminienės ir Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. nuteistas pagal BK 300 str. 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2002 m. sausio 14 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi (1 m. 21 d.) ir galutinė subendrinta bausmė S. J. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams 21 dienai.

S. J. nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Šiaulių mieste esančioje autobusų stotyje nenustatytam asmeniui pateikdamas savo asmens duomenis, fotonuotrauką bei 400 litų, bendrininkavo pagaminant netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. JF064917, išduotą S. J. vardu, ir, žinodamas, kad minėtas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, iki 2006 m. spalio 9 d. jį laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei panaudojo jį 2006 m. spalio 9 d. apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), pateikdamas jo vairuojamą automobilį „F. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdžiusiam Telšių r. policijos komisariato pareigūnui kaip savo asmens dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašė Telšių rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nuosprendį pakeisti, patikslinant faktines aplinkybes – nusikalstamos veikos padarymo laiką į 2006 m. liepos mėn., ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliantas nurodė, kad byloje yra padaryta grubi faktinė klaida, nes jis nepakankamai atsakingai žiūrėdamas į jam pareikštus kaltinimus, neteisingai nurodė nusikalstamos veikos padarymo laiką. Iš tikrųjų vairuotojo pažymėjimą jis įgijo ne 2003 m., kaip nurodyta nuosprendyje, o 2006 m. vasarą, galimai liepos mėnesį. Netikslią datą – 2003 m. jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai paklausus, ar vairuotojo pažymėjimą jis įsigijo prieš patekdamas į laisvės atėmimo vietą 2002 m., ar jau būdamas iš ten paleistas. Neatsimindamas tikslesnės datos bei nesureikšmindamas minėtos aplinkybės, jis atsakė, kad vairuotojo pažymėjimą įsigijo jau būdamas paleistas iš laisvės atėmimo vietos, be to, prisiminė, kad tai buvo vasarą. Apklausos protokolą jis pasirašė jo neperskaitęs, gynėjo neturėjo. Bylos nagrinėjimo teisme metu, prokuroras ir teisėja jo tik paklausė, ar jis prisipažįsta kaltu ir tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o „smulkmenų“ nebeklausinėjo. Jis, supratęs, kad yra kaltinamas netikrą vairuotojo pažymėjimą turėjęs daugiau nei trejus metus, mėgino dėl to prieštarauti, tačiau buvo pagąsdintas, kad keičia parodymus ir tai atsilieps bausmės dydžiui. Nuteistojo teigimu, aplinkybę, jog jis vairuotojo pažymėjimą įsigijo ne 2003 m. liepos mėn., o 2006 m. vasarą patvirtina antstolio V. D. pažyma, iš kurios matyti, kad už vairavimą be šią teisę patvirtinančio dokumento jis buvo baustas 2004-08-11, 2004-11-23, 2005-12-29, 2006-02-23, 2006-10-26, 2007-02-14 ir 2007-03-06, kas rodo, jog nelogiška, kad turėdamas pažymėjimą ir siekdamas išvengti minėtų nuobaudų, nebūtų juo pasinaudojęs 2004 ar 2005 metais.

Teismo posėdyje nuteistasis S. J. ir jo gynėjas adv. V.A.Birbilas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė N.Raugienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Telšių rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuteistajam teisingai paskyrė bausmę.

Dėl nuosprendyje nustatyto nusikalstamos veikos padarymo laiko .

Nors savo apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. J. paaiškino, kad nurodydamas nusikaltimo padarymo datą, suklydo, t.y. šią veiką jis padarė ne 2003m., o 2006m. liepos mėnesį, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią apelianto nurodytą aplinkybę, byloje nėra.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu S. J. buvo apklaustas du kartus ir abu kartus nurodė vairuotojo pažymėjimą įsigijęs 2003 metais (b.l. 32-33; 38-39). Apklausiamas antrą kartą, jis patikslino, jog netikrą dokumentą įsigijo ne 2003 m. kovo mėnesį, kaip buvo nurodęs pirmosios apklausos metu, o 2003 m. liepos mėnesį. Iš S. J. apklausos protokolų matyti, kad protokolus jis perskaitė ir raštu patvirtino, jog protokolas surašytas teisingai, todėl nepagrįstas jo skundo argumentas, kad apklausos protokolus jis pasirašė neskaitęs. Apelianto skundo motyvas, kad netikslią datą - 2003 metus - jis nurodė tyrėjui netinkamai suformulavus klausimą, t.y. paklausus, ar vairuotojo pažymėjimą jis įsigijo prieš patekdamas į laisvės atėmimo vietą, ar jau būdamas iš ten paleistas, atmestinas kaip nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teisme apklaustas tyrėjas M. I. nurodė, jog abu S. J. apklausos protokolus jis surašė iš S. J. žodžių, S. J. abu protokolus perskaitė ir juos pasirašė gera valia. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu S. J. buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją, tačiau jam gynėjo paslaugų atsisakius, įtariamasis, nepažeidžiant LR BPK 50, 51 straipsnių reikalavimų, buvo apklaustas gynėjui nedalyvaujant.

Apklausiamas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme S. J. patvirtino nusikalstamą veiką padaręs būtent 2003m. liepos mėnesį, detaliai nurodė šio dokumento įsigijimo aplinkybes, kurios iš esmės sutapo su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

S. J. motyvas, kad jis nuo 2004 m. iki 2007 m. būdamas keletą kartų baustas administracine tvarka už vairavimą be vairuotojo pažymėjimo, būtų pateikęs suklastotą pažymėjimą, jei jį būtų turėjęs jau 2003 metų liepos mėnesį, neįrodo, jog netikrą vairuotojo pažymėjimą jis įsigijo tik 2006 metais. Kadangi baudžiamojoje byloje buvo duomenys apie S. J. baudimą administracine tvarka dėl vairavimo be vairuotojo pažymėjimo (b.l.58-61), akivaizdu, kad pirmos instancijos teismui buvo iškilęs toks klausimas ir ši aplinkybė buvo išsiaiškinta, nes teisiamojo posėdžio metu į teisėjos klausimą S. J. atsakė: „visada važinėdavau be vairuotojo pažymėjimo, daug kartų esu baustas administracine tvarka, bet vairuotojo pažymėjimo nepateikdavau, bijojau juo naudotis“ (b.l. 77).

Duomenų, jog S. J. teisiamajame posėdyje buvo gąsdinamas, kad jam pakeitus parodymus tai atsilieps bausmės dydžiui, byloje nėra, pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo nepateikta, teisės S. J. buvo išaiškintos (b.l. 77-78). S. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad mintis, jog jis neteisingai nurodė 2003 metais įgijęs suklastotą vairuotojo pažymėjimą jam kilusi tik gavus teismo nuosprendį, kas taip pat paneigia jo motyvą dėl kokio nors „spaudimo“ darymo jo atžvilgiu teisme ir atliekant ikiteisminį tyrimą.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo teiginį, jog netikrą vairuotojo pažymėjimą jis įsigijo 2006 metais, kolegija vertina kaip jo pasirinktą gynimosi taktiką siekiant išvengti keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, o tuo pačiu - griežtesnės bausmės.

Dėl paskirtos bausmės.

Skirdamas S. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (LR BK 54 str. 2d.).

Teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė, kad S. J. anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59str. 1d. 2 punktas). Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kolegijos nuomone, nuteistajam S. J. už apysunkį nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 2 dalyje, paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė (3 mėn.) nėra per griežta.

Dėl bausmių subendrinimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. J. paskutinį kartą buvo nuteistas Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, o 2003 m. birželio 19 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai prieš terminą, neatlikęs 1 metų ir 21 dienos laisvės atėmimo bausmės (b.l. 43-44, 47-54). Kadangi byloje nustatyta, jog nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. J. padarė 2003 m. liepos mėnesį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio taisyklėmis, pagrįstai subendrinta su 2002 m. sausio 14d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi visiško bausmių sudėjimo būdu, nes tokį būdą numato LR BK 64 str. 1 ir 2 dalys, kuriomis vadovavosi pirmos instancijos teismas. Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta, ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.