Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „SEB lizingas“ ir atsakovės UAB „Evekas“ atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10146-877/2011 pagal ieškovės AB „SEB lizingas“ prevencinį ieškinį atsakovei UAB „Evekas“ dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismo nutartis pažeidžia ieškovės interesus bei neužtikrina, jog dėl atsakovės veiksmų ieškovės patiriami nuostoliai bus atlyginti ar bent jau nedidės;ieškovės nuostolius teismas užtikrino perduodamas ieškovei saugoti pačiai ieškovei priklausantį turtą;byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, o atsakovės paaiškinimai, kad jos turtinė padėtis yra gera nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

skundžiama nutartimi numatytas nekilnojamųjų daiktų ir automobilių perdavimas prieštarauja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-08 ir Vilniaus apygardos teismo 2010-05-18 nutartims;prevenciniu ieškiniu ir kartu prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis faktiškai yra reiškiamas ne atskiras ieškinys, o siekiama peržiūrėti jau taikomas kitose civilinėse bylose priemones. Šioje byloje pareikštas prevencinis ieškinys nėra teismingas Kauno miesto apylinkės teismui ir pagal teismingumą turėtų būti perduotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, pritaikiusiam ieškovės faktiškai prašomas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones;ieškovė neįrodė nuostolių atsiradimo galimybės. Vilniaus apygardos teismo 2010-05-18 nutartyje nurodyta, jog ieškovei neperduoto lizinguojamo turto vertė mažės ir jo nenaudojant taip pat. Taigi ieškovės nurodomi nuostoliai atsirastų nepriklausomai nuo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo;ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, keliančių grėsmę ieškovės nuostoliams atsirasti;nutartimi nurodytas perduoti ieškovei turtas yra naudojamas atsakovės ūkinėje – komercinėje veikloje, taigi šį turtą perdavus ieškovei, atsakovės veikla būtų nepagrįstai sutrikdyta;ieškovės reikalavimai gali būti užtikrinti ir kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, netrikdančiomis atsakovės veiklos.

tarp šalių vyksta bei teismuose yra nagrinėjami kiti teisminiai ginčai, tačiau nė vienas jį nėra tapatus pareikštam prevenciniam ieškiniui bei atitinkamai pareikšto prevencinio ieškinio kontekste prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms;byla yra teisminga Kauno miesto apylinkės teismui, kadangi, ieškovė, pateikusi šiam teismui ieškinį, būtent šioje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones;nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, negali būti nagrinėjamas klausimas dėl bylos teismingumo;atsakovei nesumokėjus atitinkamų įmokų pagal sutartis, taip pat nepagrįstai bei nemokamai naudojantis ieškovei priklausančiu turtu, šis turtas dėvisi, žymiai labiau praranda savo vertę lyginant su tuo, jeigu turtas nebūtų naudojamas ir eksploatuojamas atsakovės veikloje. Dėl minėtų veiksmų ieškovė patiria nuostolių, kurie, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje tik didės;atsakovė nepaneigė realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo;negalima vienareikšmiškai teigti, jog turtą atsakovė valdo teisėtai Vilniaus apygardos teismo 2010-05-18 nutarties pagrindu, nes 2009-10-21 nutartimi tas pats teismas yra priėmęs savo esme visiškai priešingą sprendimą;atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė ieškiniu neįrodė, jog žala jai gresia būtent dėl atsakovės veiksmų;pritaikytos priemonės yra proporcingos, kadangi atsakovės buto bei dviejų lengvųjų automobilių areštas niekaip nevaržo bei negali varžyti atsakovės vykdomos ūkinės – komercinės veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovės atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Byloje nustatyta, jog ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė teismo uždrausti atsakovei UAB „Evekas“ atlikti veiksmus, keliančius žalą ieškovui ir uždrausti atsakovui naudotis ir dėvėti ieškovo turtą, kuris buvo perduotas atsakovui naudoti pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2005-110098, Nr. K2005-120115, Nr. K2006-020083, Nr. K2006-020084, Nr. K2006-050042, Nr. K2006-080034, Nr. K2006-080101, Nr. K2006-090146, Nr. K2006-120065, Nr. K2007-010051, Nr. K2007-080017, Nr. K2007-090078, Nr. K2008-020181, Nr. K2008-040144, išperkamosios nuomos sutartį Nr. K2007-010069, skolos perkėlimo sutartį Nr. SP.K2005-010058. Ieškinio įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždrausti atsakovei naudoti jo ūkinėje – komercinėje veikloje ieškovės turtą, atsakovės neteisėtai valdomą turtą pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2005-110098, Nr. K2005-120115, Nr. K2006-020083, Nr. K2006-020084, Nr. K2006-050042, Nr. K2006-080034, Nr. K2006-080101, Nr. K2006-090146, Nr. K2006-120065, Nr. K2007-010051, Nr. K2007-080017, Nr. K2007-090078, Nr. K2008-020181, Nr. K2008-040144, išperkamosios nuomos sutartį Nr. K2007-010069, skolos perkėlimo sutartį Nr. SP.K2005-010058 ir perduoti šį turtą saugoti ieškovei. Taip pat vieningos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog teismuose yra nagrinėjami tarp šalių kilę ginčai dėl 14 išperkamosios nuomos sutarčių vykdymo. Bylų nagrinėjimas Vilniaus 1-osios apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme dar nepasibaigę - Vilniaus apygardos teismo 2011-02-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1523-104/2011, kuriuo UAB „Evekas“ ieškinys AB „SEB lizingas“ dėl neteisėto ir nepagrįsto finansinio lizingo sutarčių nutraukimo atmestas, apskųstas apeliacine tvarka ir dar neįsiteisėjęs, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-1525-129/2011 pagal ieškovės UAB „Evekas“ patikslintą ieškinį atsakovei AB „SEB lizingas“ dėl finansinio lizingo sutarčių pakeitimo , o taip pat Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-1703-178/2011 dėl 1 959 885,32 skolos, 325 412,86 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš UAB „Evekas“, sustabdytos, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1523-104/2011 Vilniaus apygardos teisme. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovės UAB „Evekas“ nekilnojamąjį turtą, neviršijant 2 286 000 Lt sumos, įpareigojo atsakovę UAB „Evekas“ perduoti saugoti ieškovei atsakovės valdomą turtą pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2005-110098, Nr. K2005-120115, Nr. K2006-020083, Nr. K2006-020084, Nr. K2006-050042, Nr. K2006-080034, Nr. K2006-080101, Nr. K2006-090146, Nr. K2006-120065, Nr. K2007-010051, Nr. K2007-080017, Nr. K2007-090078, Nr. K2008-020181, Nr. K2008-040144, išperkamosios nuomos sutartį Nr. K2007-010069, paliekant turtą saugoti ieškovui iki kol bus priimtas teismo sprendimas, 2010-02-11 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Tačiau jau vėlesnėmis nutartimis, t.y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi yra nutarta lizinguojamą turtą palikti UAB „Evekas“ juos naudoti ūkinėje – komercinėje veikloje.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t.y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t.y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.

Kaip matyti, ieškovė Kauno miesto apylinkės teismui pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo iš esmės siekia uždrausti tokius UAB „Evekas“ veiksmus, kurie sukelia jai žalą bei nuostolius. Pažymėtina, jog CK 6.255 straipsnis įtvirtina prevencinio ieškinio institutą. Tokio ieškinio pareiškimo pagrindas yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Taigi prevencinio ieškinio dalykas yra specifinis – reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos. Tuo tarpu, kaip matyti iš ieškovės ieškinio turinio, ieškovė ieškinio pareiškimo dienai jau yra nustačiusi, jog dėl atsakovės veiksmų jai jau yra padaryta 1 652 139,50 Lt žala, o jos nuostoliai ateityje sudarys 1 074 618,41 Lt. Taigi, toks ieškinio turinys jau rodo, jog pareikštas prevencinis ieškinys yra ydingas. Kaip matyti iš viso ieškinio turinio, darytina išvada, jog ieškinys yra daugiau procesinis, kildinamas iš nuostolių atlyginimo, kurie gali atsirasti dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgdama į tai, kolegija pritaria atsakovės pozicijai, jog ieškovė galimai netinkamai pasirinko savo neva pažeistų civilinių teisių gynimo būdą, kadangi ieškovei jau tiksliai nustačius patiriamus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, šiems interesams ginti yra numatytas CPK 147 straipsnis. Be to, taip pat pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio trečiąja dalimi, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovės interesai būtų tenkinti, ieškovė turėtų teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų nuostolius, kuriuos jai padarė atsakovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl šiuo atveju atsiradus pagrįstiems ieškovės nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jis galės kreiptis į teismą dėl nuostolių priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nurodęs, kad atskiruosiuose skunduose apeliantai pagrįstai akcentuoja būtinybę teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ieškovo ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas. Iš šios bylos duomenų matyti, kad ieškovės ieškinio argumentai sudaro pagrindą ne tik svarstyti ar atsakovė atlieka tokius veiksmus, kurie ateityje ieškovei galimai padarys žalos, tačiau ir vertinti ieškovės pateiktų paskaičiuotų nuostolių dydį. Toks ieškinio turinys, kaip jau buvo minėta, labiau panašus į prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, kuris turėtų būti reiškiamas byloje, kurioje laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti pareikštus reikalavimus, o teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti ne tik formalią jų atitiktį ieškovo siekiamam galutiniam rezultatui, bet ir atsižvelgti į nurodomus ginamos teisės pagrindus. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą uždrausti atsakovei UAB „Evekas“ atlikti veiksmus, keliančius žalą ieškovei ir uždrausti atsakovei naudotis ir dėvėti ieškovo turtą, kuris buvo perduotas atsakovei naudoti pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2005-110098, Nr. K2005-120115, Nr. K2006-020083, Nr. K2006-020084, Nr. K2006-050042, Nr. K2006-080034, Nr. K2006-080101, Nr. K2006-090146, Nr. K2006-120065, Nr. K2007-010051, Nr. K2007-080017, Nr. K2007-090078, Nr. K2008-020181, Nr. K2008-040144, išperkamosios nuomos sutartį Nr. K2007-010069, skolos perkėlimo sutartį Nr. SP.K2005-010058, ignoruodama faktą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi yra nutarta lizinguojamą turtą palikti UAB „Evekas“ juos naudoti ūkinėje – komercinėje veikloje. Taigi prevencinio ieškinio pareiškimas ir prašymas pritaikyti ieškovės pasirinkto pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises bei paneigtų teismų konstatuotą faktą dėl galimumo UAB „Evekas“ naudotis lizinguojamu turtu. Apibendrinant galima pabrėžti, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip matyti, byloje atsakovė UAB „Evekas“ yra pateikusi 2010 m. gruodžio 31 d. balansą, iš kurio matyti, jog atsakovė disponuoja turtu, kurio vertė 32 516 446 Lt. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie atsakovės pateikti įrodymai apie jos finansinę būklę paneigia objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą. Skolininkės finansinės atskaitomybės (balanso) duomenys, leidžia kolegijai daryti išvadą, kad ieškovės nurodyta žalos, nuostolių suma, lyginant su atsakovės turimo turto verte, negali būti laikytina didele atsakovei.

Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Ieškovės AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovės UAB „Evekas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovės AB „SEB lizingas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.