Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką 2018 m. sausio 25 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (b.l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad V. R. ir D. R. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Iš mirties liudijimo kopijos (b.l. 5) nustatyta, kad V. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Po V. R. mirties Šiaulių miesto 1-ajame notaro biure palikimo niekas nėra priėmęs (b.l. 11). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad santuokos metu 1996 m. gruodžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. I-1374, įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), registruotas D. R. nuosavybe (b.l. 10). Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog minėtą butą po sutuoktinės V. R. mirties D. R. toliau prižiūrėjo, mokėjo komunalinius ir turto administravimo mokesčiu, rūpinosi paliktu turtu (b.l. 14-15). Anot pareiškėjo, tik po to, kai paaiškėjo, kad jo tėvas D. R. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą pareiškimu dėl palikimo priėmimo, pareiškėjas, kaip D. R. palikimo įpėdinis, yra priverstas kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėjas A. R. kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jo tėvas D. R. po sutuoktinės V. R. mirties palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad palikėjos dukra R. K. sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis (b.l. 26). Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus konstatuotina, jog D. R. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinės V. R. mirties atsiradusį visą palikimą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. V. R. sutuoktinis D. R. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, juo naudojosi, rūpinosi ir kitu santuokoje įgytu turtu, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties. Tačiau D. R. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. V. R. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad D. R. mirusios sutuoktinės V. R. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur sumos (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.