Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., A. J., R. J., VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai, išsiunčiant jiems pranešimus apie rašytinį teismo posėdį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 153 straipsnis). Prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

8. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktuvių liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad V. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. J. (buvusi – M.). Iš gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. J. ir J. J.. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. J.. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad registre nėra registruotų V. J. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra registruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra registruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

9. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

10. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal CK normas turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja J. J. iš karto po palikėjo mirties, nepertraukiamai gyveno palikėjui ir jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, ji prižiūrėjo namą su priklausiniais bei žemės sklypą, t. y. tvarkė aplinką, dirbo žemę, mokėjo komunalinius mokesčiu, draudė turtą, t. y. priėmė sutuoktinio palikimą, nes iš karto po palikėjo mirties rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina į bylą pateikti mokėjimo nurodymai, sąskaitos, draudimo liudijimas ir kt., t. y. aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu turtu kaip savu, tęsė jo priežiūrą, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. Pareiškėjos palikimo priėmimo valdant sutuoktinio turtą fakto suinteresuoti asmenys V. M., A. J., R. J., VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neginčijo. Nustatyta, jog po V. J. mirties pareiškėja nesikreipė į notaro kontorą dėl turto paveldėjimo. V. J. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja J. J. mirusio sutuoktinio V. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

13. Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 33,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 – 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti jam priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti iš pareiškėjos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,36 Eur (trisdešimt trijų eurų 36 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.