Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Prano Kuconio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 27 d. nutarties, kuria nuteistojo T. L. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiųjų, prašiusių nuteistojo T. L. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 26 d., apie 21 val. 20 min., kartu su D. B. veikdami bendrininkų grupe, per duris įsibrovė į M. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius A. B.: D. B. su iš durų išlaužta lenta, kumščiais ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, o T. L. – kumščiais ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, padarydami A. B. sužalojimus, dėl kurių jis ilgai sirgo, t. y. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo A. B.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. L. kasacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo T. L. prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka bei šio prašymo argumentai nepagrįsti. Prašymas argumentuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6, 7 dalyse, 328 straipsnio 3 punkte numatytus reikalavimus ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ esančių išaiškinimų.

BPK 324 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė nagrinėjant bylą atlikti įrodymų tyrimą pačiam arba įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėją atlikti reikiamus tyrimo veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 punkte išaiškinta teismams, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Ikiteisminio tyrimo teisėjas įpareigojamas atlikti reikiamus tyrimo veiksmus tuo atveju, kai byloje yra nenustatytų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jas nustatyti sunku.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. L. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Šiame skunde nuteistasis teigė, kad nusikaltimo nepadarė, analizavo byloje esančius duomenis ir teigė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų sudavęs nors vieną smūgį A. B. į galvą. Skunde taip pat buvo nurodoma, kad kambaryje, kuriame buvo nukritęs A. B., fiziškai nebuvo įmanoma stovėti dviese šalia jo ir smūgiuoti į galvą, todėl liudytojų parodymai turėjo būti tikrinami įvykio vietoje ir atliekant eksperimentą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje visi šie skundo argumentai yra išanalizuoti ir nurodoma, kad jie nepagrįsti, pateikiant tai paaiškinančius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko neišsamiai, todėl neprivalėjo atlikti įrodymų tyrimo. Beje, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nei nuteistasis, nei jo gynėjas nenurodė, kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo neišsamus, ir neprašė atlikti įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme. Taigi nėra jokio pagrindo išvadai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytus reikalavimus ar nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 53 esančiais išaiškinimais.

Kasatorius teisus teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje analizuojami liudytojo V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nors teisiamojo posėdžio protokole nenurodyta, jog šie parodymai buvo tiriami, tačiau kasatoriaus teiginys, kad dėl to teismas negalėjo daryti išvados, jog jis spardęs A. B. į galvą, yra nepagrįstas. Pirma, apeliaciniame skunde nuteistasis pats plačiai analizavo liudytojo V. S. parodymus teigdamas, kad jie nepatikimi. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šį argumentą, privalėjo analizuoti ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus. Antra, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas V. S. pakartojo atpažindamas T. L. bei akistatoje su juo. Parodymo atpažinti ir akistatos protokolai teisiamajame posėdyje buvo ištirti, o šie protokolai yra dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl juose esantys duomenys yra įrodymai.

Kasaciniame skunde niekuo neargumentuotas teiginys dėl BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytų reikalavimų pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. BPK 328 straipsnis išvardija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindus, o šio straipsnio 3 punkte numatyta, kad nuosprendis keičiamas, jeigu jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, ir nenustatė BPK 328 straipsnio 3 punkte numatyto pagrindo jam pakeisti. Tokio pagrindo kasaciniame skunde nenurodo ir nuteistasis. Taigi BPK 328 straipsnio 3 punkto nuostata nepažeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. L. kasacinį skundą atmesti.