Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau ir – CK ) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens ( ne valdytojo ) vardu ( CK 4.69 straipsnio 3 dalis ); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų ( CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis ); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas ( CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys ); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai ( CK 4.68 straipsnis ); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą ( asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas ); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi ( CK 4.47 straipsnio 11 punktas ). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė ( CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008 ). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Per įstatymo nustatytą 14 dienų terminą suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad A. T. ir S. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančiame ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių sen., Švenčionių r. sav., yra ūkinis pastatas – klojimas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini ) ), kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso A. T. ir S. T. ir yra registruota jų vardu. Kita ½ dalis minėto ūkinio pastato viešame registre nėra įregistruota. Byloje nėra duomenų, kad daiktas – ½ dalis ūkinio pastato – klojimo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančio ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav., yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir jis nėra įregistruotas viešame registre kito asmens ( ne valdytojo ) vardu. Pareiškėjas A. Š. nurodė, kad ūkinį pastatą 1940 m. pastatė ir bendrai naudojo, kaimynystėje gyvenančios ir gretimus žemės sklypus turinčios pareiškėjo Š. ir T. šeimos. Ginčo dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių byloje nėra. Aplinkybę, kad pareiškėjo tėvas A. Š. ( miręs ( duomenys neskelbtini )), faktiškai naudojosi ½ dalimi klojimo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančio ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav., patvirtina ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionių seniūnijos rašto duomenys. Vilniaus regioninio valstybės archyve nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo senelio J. Š., Jono ar pareiškėjo tėvo A. Š. vardu ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav. būtų registruota ( paveldėta ) klojimo dalis. Pareiškėjas 2018-07-30 Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po tėvo A. Š. mirties (( duomenys neskelbtini )) likusį turtą paveldėjo su broliu A. Š.. 2018-07-30 Paveldėto turto pasidalijimo sutartimi A. Š. su A. Š. pasidalijo po savo tėvo A. Š. mirties likusį turtą. Pareiškėjo senelis J. Š. nuo pat pastato – klojimo pastatymo 1940 m. iki mirties 1992 m., vėliau – pareiškėjo tėvas A. Š. iki mirties ( duomenys neskelbtini ), o mirus tėvui – pareiškėjas A. Š. sąžiningai, atvirai, nesislapstydamas ir nepertraukiamai valdo ir prižiūri nekilnojamąjį daiktą – ½ dalį ūkinio pastato – klojimo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančio ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šį nekilnojamąjį daiktą būtų įgijęs nuosavybės teise CK 4.47 straipsnyje nustatytais būdais. Per visą nekilnojamojo turto – klojimo valdymo laikotarpį, pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto niekas nėra pareiškęs. Ginčo dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių byloje nėra, ūkinio pastato ( klojimo ) bendrasavininkų A. T. ir S. T. prieštaravimų negauta. Nenustatyta, kad kiti, nei A. Š., asmenys gali turėti daugiau teisių į minėtą daiktą. Esant įstatyme nustatytoms pozityvioms sąlygoms ir nenustačius kliūčių, trukdančių įgyti minėtą nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 4.68-4.71 str., LR CPK 533 str., teisėjas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad A. Š. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – ½ dalį ūkinio pastato – klojimo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančio ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.