- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- e1-941-972/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18593-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.25.4.3Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu (vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 4 dalimi), išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (Kaišiadorys) prokurorės J. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas: ji 2024 m. gegužės 16 d., apie 21.40 val., Tulpių g., Žiežmarių mstl., Kaišiadorių r. sav., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo S. L.-D. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,82 promilių neblaivumas.
Kaltinamoji S. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2024 m. gegužės 16 d., apie 20 val., būdama namuose, iš streso ir liūdesio viena pradėjo vartoti alkoholį. Išgėrė 3 butelius sidro. Kadangi pritrūko cigarečių, sugalvojo su jos seseriai S. L.-D. priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti į vietinę parduotuvę jų nusipirkti. Šiuo automobiliu ji (S. K.) taip pat naudojasi, jai sesuo leido juo naudotis. Bevažiuodama, netoli parduotuvės „Maxima“ pamatė stovintį policijos pareigūnų automobilį. Ji išsigandusi pasuko į Tulpių gatvę ir ten sustojo, ar atsitrenkė į šaligatvio bortelį, neatkreipė dėmesio. Jai sustojus, prie jos automobilio priėjo nepažįstami moteris ir vyras, jie apie įvykį pranešė policijai ir laukė atvykstant pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jos (kaltinamosios) blaivumą, jos vairuotas automobilis buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Daugiau įvykio detalių neatsimena dėl buvusio girtumo. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
2024 m. gegužės 16 d. alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0321 rodmenimis;
2024 m. gegužės 16 d. neblaivumo nustatymo aktu;
2024 m. gegužės 16 d. liudytojos L. Š. apklausos protokolu;
2024 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu;
2024 m. gegužės 17 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra S. L.-D.;
2024 m. gegužės 20 d. liudytojos S. L.-D. apklausos protokolu;
2024 m. gegužės 22 d. liudytojos K. S. apklausos protokolu;
2024 m. gegužės mėn. VšĮ „Emprekis“ duomenimis.
Įvertinęs aptartų byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji S. K. 2024 m. gegužės 16 d., apie 21.40 val., Tulpių g., Žiežmarių mstl., Kaišiadorių r. sav., vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamosios nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. S. K. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia – ji suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamoji S. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji neteista, per pastaruosius 5 metus nebuvo bausta administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (už transporto priemonės, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nurodo auginanti mažametį sūnų. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajai skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant artimą minimaliam jos dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, S. K. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti ją, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad S. K. nusikalto vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,82 prom. neblaivumas, teismas sprendžia, kad kaltinamajai paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 17 d.
BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, S. K. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – S. L.-D., nėra duomenų, kad S. L.-D. būtų perdavusi jai priklausančią transporto priemonę kaltinamajai, žinodama, kad ši vairuos būdama neblaivi, todėl nėra pagrindo jos konfiskuoti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš 2024 m. gegužės mėn. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Mercedes-Benz“, (duomenys neskelbtini) m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 2 570 Eur su PVM, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši pinigų suma ir išieškotina iš kaltinamosios.
Kaltinamajai S. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vairuotojo pažymėjimas Nr. 00215281, išduotas S. K. vardu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jai paskirti 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad nurodytą baudą S. K. savanoriškai privalo sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 17 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jos konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 570 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) į valstybės biudžetą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. K. vardu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.