Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistajam A. B., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nuteistojo V. A. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nuteistojo J. J. gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistųjų A. B., V. A. ir J. J. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 215 straipsnio 1 dalį (10 veikų), 289 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 182 straipsnio 1 dalį (10 veikų), 198¹ straipsnio 1 dalį (10 veikų). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, jas apimant ir iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. sausio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 13 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų. Į bausmę įskaitytas visas laikas, atliktas pagal 2016 m, sausio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.V. A. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 289 straipsnio 1 dalies (9 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (9 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, jas apimant ir iš dalies sudedant, ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalims, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Į bausmę įskaitytas visas laikas, atliktas pagal 2016 m. gegužės 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.J. J. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (1 veika), 198¹ straipsnio 1 dalį (5 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, jas apimant ir iš dalies sudedant, ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Remiantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas 2 metai 1 mėnuo 16 dienų (nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gegužės 28 d., nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. spalio 24 d.).

Iš A. B. ir V. A. solidariai priteista 810,94 Eur nukentėjusiajai E. B., 1158 Eur nukentėjusiajai M. B., 4447,12 Eur nukentėjusiajai D. D. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš A. B., V. A., J. J., R. K., I. B. ir J. K. priteista solidariai 1035,39 Eur nukentėjusiajai J. J., 289,62 Eur nukentėjusiajai D. D., 217,22 Eur UAB ,,4Finance” (buvęs ,,SMS Credit“) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti (dėl D. D. vardu paimtos paskolos). Taip pat iš A. B., V. A., J. J. ir J. K. priteista solidariai 958,48 Eur nukentėjusiajai R. E. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš A. B., V. A., J. J., T. A., A. B. ir J. K. priteista solidariai 2016,96 Eur nukentėjusiajai O. G., 217,22 Eur UAB ,,4Finance” nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti (dėl O. G. vardu paimtos paskolos). Iš A. B., R. K. ir I. B. solidariai priteista 14,48 Eur nukentėjusiajai E. B. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš A. B., R. K. ir R. N. solidariai priteista 2316,26 Eur nukentėjusiajam J. M. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš V. A. ir E. B. solidariai priteista 2719,53 Eur nukentėjusiajai G. N. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti R. K., E. B., A. B., I. B. ir R. N., o J. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų šių asmenų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl A. B. apeliacinio skundo.

Nuteistasis A. B. ginčija Alytaus rajono apylinkės nuosprendį dviem aspektais: pirma – nurodydamas, kad jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 289 straipsnį, antra, kad jam paskirta per griežta bausmė. Pagal BK 289 straipsnį atsako tas, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus. Nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudaro trijų požymių visuma: 1) valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas; 2) kokių nors neteisėtų veiksmų padarymas šiuo pagrindu; 3) ryšys tarp vardo pasisavinimo ir tuo pagrindu padarytos neteisėtos veikos. Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas inter alia reiškia, kad kaltininkas be jokio teisinio pagrindo melagingai prisistato kaip tarnautojas (pareigūnas) ir padaro tokius veiksmus, kurie būdingi tam tarnautojui, teisėtai atliekančiam savo tarnybines pareigas. Toks vardas gali būti pasisavinamas įvairiais apgaulės būdais: žodžiu, veiksmais, apranga, suklastotais ar neteisėtai įgytais asmens dokumentais ir pan. Svarbu tai, kad kaltininkas sudaro klaidingą nukentėjusiojo nuomonę. Nusikaltimo sudėčiai pakanka, kad asmuo padarytų tokį veiksmą, kuris suklaidintų nukentėjusįjį, pavyzdžiui, apsimestų policininku, tyrėju ar kt. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai kaltininkas, pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padaro kokius nors neteisėtus veiksmus. Nuteistasis A. B. pripažįsta, kad paskambinęs nukentėjusiesiems prisistatydavo policijos pareigūnu ir taip išviliodavo reikiamus duomenis, tačiau savo kaltės pagal šį straipsnį nepripažįsta tvirtindamas, kad nėra įrodyta, jog toks asmuo, kuriuo jis prisistatinėjo tikrai egzistuotų ir dirbtų valstybės institucijoje, kad būtų galima inkriminuoti nurodytą straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiesioginiu šio nusikaltimo objektu reikia laikyti konkrečių valstybės tarnybos ar viešojo administravimo funkcijas atliekančių institucijų autoritetą, kurį diskredituoja kaltininkas, darydamas kokią nors neteisėtą veiką. Tai reiškia, kad inkriminuojant nurodytą straipsnį, nėra būtina nustatyti, kad pasisavinimas konkretaus asmens, dirbančio kurioje nors institucijoje, vardas, kadangi šiuo atveju „vardu“ laikytinos ir užimamos pareigos. Nagrinėjamu atveju A. B. pasinaudojant Kriminalinės policijos pareigūno ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūno vardu, taip sudarant patikimumo įspūdį, buvo apgauti nukentėjusieji, dėl ko jie patyrė žalą. Tokiu būdu sumenkintas ir minėtų institucijų autoritetas. Pažymėtina, kad nors ir nereikalaujama nustatyti, ar konkretus asmuo, kurio vardu prisistatinėjo nuteistieji, egzistuoja ir dirba, vis tik apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš viešosios informacijos paieškos matyti, jog nusikalstamų veikų padarymo metu toks asmuo (R. B.) egzistavo bei ėjo pareigas vienoje iš viešojo administravimo funkcijas atliekančių institucijų.A. B. skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad A. B. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 215 straipsnio 1 dalį (10 veikų), 289 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 182 straipsnio 1 dalį (10 veikų), 198¹ straipsnio 1 dalį (10 veikų). Nuskalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos prie apysunkių nusikalstamų veikų, už kurias įstatymas numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnyje, 289 straipsnyje, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, už kurias įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki 2 ar 3 metų. Už visas nusikalstamas veikas (52) teismas A. B. paskyrė subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti paskirtai bausmei, kadangi skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į A. B. ankstesnius teistumus (teistas 18 kartų), į tai, kad nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus bei atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose už ankstesnius nusikaltimus, kas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nedarantį išvadų dėl įstatymų laikymosi. Pažymėtina, kad Alytaus pataisos namų administracijos A. B. taip pat charakterizuojamas neigiamai, jis 3 kartus buvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir nebūtų pakeistas A. B. polinkis nusikalsti, todėl jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad už atskiras veikas A. B. paskirtos bausmės neviršijo 1 metų laisvės atėmimo, tame tarpe net ir už apysunkes nusikalstamas veikas, už kurias įstatymas numato laisvės atėmimo iki 6 metų bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytos 52 nusikalstamos veikos, teismas paskirtas bausmes subendrino jas apimant ir iš dalies sudedant, dėl ko paskyrė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su ankstesniu Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme (13 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo). Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis buvo iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. Nuteistasis nesutinka ir su bausmės skaičiavimo pradžia. Nurodo, kad bausmę tikslinga skaičiuoti nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kadangi visą tą laiką prabuvo suimtas. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad šioje byloje jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o visą laiką nuo šio ikiteisminio tyrimo pradžios jis buvo laikomas suimtas, nes atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra jokio teisinio pagrindo bausmės laiką pradėti skaičiuoti nuo kito laikotarpio, kaip tik nuo momento, kada A. B. pripažintas kaltu dėl šioje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, t.y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, į bausmės laiką nuteistajam įskaitytas laikas, atliktas pagal ankstesniu nuosprendžiu subendrintą nuosprendį, tame tarpe ir nuteistojo nurodytas laikotarpis – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Dėl V. A. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde V. A. ginčija jam paskirtos bausmės dydį, teigdamas, kad ji per griežta. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą išnagrinėjusi teisėja buvo šališka. Nuteistasis ginčija ir daiktinių įrodymų likimą – nesutinka, kad jo nešiojamasis kompiuteris su USB laikmenomis būtų sunaikintas.Teisiamajame posėdyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje esantys duomenys nekelia abejonių pirmąja instancija bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, todėl nuteistojo V. A. užuominos, kad teisėja galėjo vadovautis ne faktais, o emocijomis, niekuo nepagrįsta. Esminis skundo argumentas, kuriuo nuteistasis V. A. grindė ir motyvus dėl teisėjos šališkumo – jam paskirtos bausmės dydis. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.Iš bylos medžiagos matyti, kad V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarė 45 tyčines nusikalstamas veikas, tarp kurių 18 apysunkių (numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje) ir 27 nesunkias (numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje). Kaip paminėta 6.4. punkte, už šias nusikalstamas veikas įstatymas numato alternatyvias bausmes, tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. A. praeityje teistas net 21 kartą, teistumai nėra išnykę, o šias nusikalstamas veikas padarė būdamas pataisos namuose, kur atlieka laisvės atėmimo bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius, kurių vienu jis pripažintas pavojingu recidyvistu, teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės atėmimo bausmės rūšis jam parinkta tinkamai. Vertinant paskirtų bausmių dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog už sunkiausias (šiuo atveju apysunkes) nusikalstamas veikas V. A. pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmes, artimas vidurkiui, t.y. už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirta po 3 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Kolegijos manymu bausmių dydžiai paskirti pagrįstai, atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, V. A. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Už visas 45 nusikalstamas veikas V. A. paskyrus bausmes, šios bausmės, kaip tą numato BK 63 straipsnis, buvo subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. A. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo bendrinama su ankstesniu, 2016 m. gegužės 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę laikydamasis bausmių skyrimo ir bendrinimo taisyklių, todėl jos švelninti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Nuteistasis V. A. skunde taip pat tvirtina, kad nepagrįstai paimtas jo kompiuteris, kurį nuosprendžiu nuspręsta sunaikinti, todėl prašo kompiuterį ir USB laikmenas jam grąžinti. Šis prašymas nepagrįstas. BPK 94 straipsnis reglamentuoja priemones, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį, viena tokių priemonių – daiktų sunaikinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus 87 kameroje, kurioje gyveno V. A., atliktų kratų metu paimta visa eilė draudžiamų turėti daiktų, tai mobiliojo ryšio telefonai, bevielio interneto modemai (t. 12, b. l. 100-101), taip pat paimti apžiūrai nešiojamieji kompiuteriai „Hp“ ir „Samsung R530“, atminties kortelės, užrašinės ir kt. daiktai (t. 12, b. l. 110-194). Apžiūrint daiktus nustatyta, kad V. A. disponavo duomenimis, susijusiais su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymu – t.y. rasti asmenų vardai pavardės, adresai, telefono numeriai, bankų sąskaitos, prisijungimui prie elektroninių bankininkysčių reikiami duomenys ir pan. Akivaizdu, jog šie prisijungimo duomenys ir bevielio interneto modemai taptų beverčiai, jei nebūtų galimybės jais pasinaudoti, t.y. bevieliai interneto modemai veikia tik įjungti į kompiuterį, todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, visi šie daiktai pagrįstai pripažinti nusikalstamos veikos įrankiais, kurie sunaikintini.

Dėl J. J. apeliacinio skundo

Nuteistasis savo skunde ginčija tik jam paskirtos bausmės dydį, tvirtindamas, kad ji per griežta. Pažymėtina, kad nuosprendžio priėmimo momentu buvo laikoma, jog J. J. jau atliko jam paskirtą bausmę.Kaip jau minėta, bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kuriame numatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Taip pat numatyta ir tai, jog teismas skiria bausmę pagal kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, kas reiškia, jog individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (1 veika), 198¹ straipsnio 1 dalį (5 veikos), t.y. už 17 tyčinių nusikalstamų veikų. Už šias veikas jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas J. J. suėmime išbūtas laikas (viso 2 metai 1 mėnuo 16 dienų). Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad J. J. anksčiau teistas 4 kartus, teistumai neišnykę, nusikalstamas veikas įvykdė Pataisos namuose, atlikdamas bausmę pagal ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Taip pat atsižvelgta į tai, kad J. J. pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, 3 kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, kas pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, jog J. J., kaip recidyvistui, skirtina laisvės atėmimo bausmės rūšis, kuri vis tik savo dydžiu yra mažesnė nei bausmės vidurkis (net ir už apysunkes nusikalstamas veikas J. J. paskirta po 1 metus laisvės atėmimo), todėl už 17 veikų paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, apeliacinės instancijos teismo manymu yra teisinga, paskirta laikantis bausmių skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į J. J. asmenybę, į suėmime išbūtą laiką, nusikalstamų veikų pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Keisti paskirtą bausmę aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinių skundų motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. spalio 18 d. pažyma Nr. NTP-7-11145 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog advokatė Ingrida Maldeikienė teikia antrinę teisinę pagalbą V. A.. Pažymoje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 57,90 Eur ir šią sumą, kaip susidariusią dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą, V. A. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistųjų A. B., V. A. ir J. J. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme - netenkinti.