- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-173/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Rūta Mickevičienė, Svajūnas Knizleris (pran.)
- Nuteistasis
- T. P.
- Advokatai
- Danguolė Mikalauskaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 straipsnio 1 dalyje (du epizodai) bei 199 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl kanapių įgijimo ir laikymo) trisdešimčiai parų arešto, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl metamfetamino įgijimo, laikymo, gabenimo) keturiasdešimčiai parų arešto, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė T. P. paskirta treji metai laisvės atėmimo, atliekant ją pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
T. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines bei psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje jis iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą – kanapes bei jų dalis, kurių bendroji masė – 30,634 g ir laikė šias medžiagas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 2008 m. gegužės 30 d. 15.00 val., kol Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai kratos metu nurodytą narkotinę medžiagą surado ir paėmė. 2008 m. gegužės mėnesį, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo nenustatyta, nenustatytoje vietoje T. P. įgijo iš tyrimo metu nenustatyto asmens medžiagą, kurios sudėtyje buvo 50,430 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią laikė su savimi, o 2008 m. gegužės 30 d. supakavęs šią psichotropinę medžiagą į dvi pakuotes ir paslėpęs ją kelnaitėse lytinių organų srityje, gabeno ją 5.50 val. į lėktuvą, turėjusį skirti reisu Nr. BT 0157 iš Vilniaus į Oslą, tačiau Aviacijos saugumo pareigūnų buvo sulaikytas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, esančiame Rodūnios kelias 10A, keleivių patikros punkte.
Taip pat T. P. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas. 2008 m. gegužės 30 d. apie 5.50 val. T. P. , turėdamas tikslą lėktuvu skristi iš Vilniaus į Oslą reisu Nr. BT 0157, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto kontrolės postą, esantį Tarptautiniame Vilniaus oro uoste adresu Rodūnios kelias 10A, su savimi paslėpęs kelnaitėse lytinių organų srityje neteisėtai gabeno supakuotą į dvi pakuotes 50,430 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba paskirti švelnesnę bausmę.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad iš Oslo turėjo skristi į Reikjaviką dirbti. Kadangi kartais vartodavo narkotines medžiagas, tai prieš kelionę jas įsigijo ir manydamas, kad užsienyje gali būti labai sunku, nusprendė pasiimti su savimi. Dėl šio savo poelgio labai gailisi ir tai vertina kaip pamoką ateičiai. Nuteistasis teigia, kad po šio įvykio daugiau jokių psichotropinių medžiagų nevartoja ir mano, kad niekada nevartos.
Apeliantas nurodo, kad šiuo metu dirba, gyvena su močiute, kuriai 85 metai. Taip pat teigia, kad jo tėvai mirę, o kitų artimesnių giminaičių, kurie galėtų padėti, močiutė neturi, todėl jai reikalinga jo pagalba. Nuteistasis nurodo, kad apie tai, jog turės ją palikti, kol realiai atliks bausmę, iki šio laiko močiutei neišdrįso pasakyti. Žino, kad tai jai bus didelis pergyvenimas bei gailisi, kad dėl savo neapgalvotų veiksmų, negalės ištesėti pažado ją globoti. Taip pat nuteistasis teigia, jog vykdamas į užsienį dirbti, buvo sutaręs su drauge, kad jinai pagyvens pas močiutę. Jam grįžus planavo tuoktis, tačiau šiuo metu, kol jis atliks bausmę, draugė gyventi pas močiutę nesutinka.
Nuteistojo nuomone, teismas skirdamas bausmę dalinai atsižvelgė į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir paskyrė jam minimalią laisvės atėmimo bausmę, nes taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą nebuvo pagrindo. Tačiau, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, o taip pat dėl to, kad jo neteisėtais veiksmais žala nepadaryta, jis visiškai pripažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir supranta, kad turi už tai atsakyti, apeliantas mano, kad yra BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos sąlygos skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam T. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai nuosprendyje įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija.
Apygardos teismas, nuteistajam T. P. už narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą bei kontrabandą paskirdamas trejų metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas bausmės dydžiui aplinkybes ir nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Už nesunkų nusikaltimą – narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą bei gabenimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, už sunkų nusikaltimą – narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą, BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios minimumas yra treji metai, o maksimali laisvės atėmimo bausmė numatyta dešimt metų.
Nagrinėjamu atveju, subendrinus bausmes už trijų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. už kanapių įgijimą ir laikymą, už metamfetamino įgijimą, laikymą ir gabenimą bei metamfetamino kontrabandą, nuteistasis T. P. yra nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Nustatydamas tokią bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Teismas, nurodė, kad atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, t. y., kad jis padarė dvi nesunkias ir vieną sunkią nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad T. P. neteistas, psichiatrinėse ligoninėse negydytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, rūpinasi savo močiute, kuri yra senyvo amžiaus (85 metų), t. y. nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Teismas įvertino ir tai, kad nenustatyta T. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistojo T. P. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, jų pobūdį, priežastis, pavojingumo laipsnį, pagrįstai už sunkiausios nusikalstamos veikos (kontrabandos) padarymą, nuteistajam skyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę, o už kitas veikas skyrė areštą.
Apeliantas skundu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau kolegijos manymu toks nuteistojo prašymas nepagrįstas. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 d.). BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu, be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą (kasacinė byla 2K-435/2008). Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas pripažino byloje esant nuteistojo T. P. atsakomybę švelninančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau taip pat matyti, kad nuteistasis ne savo noru atvyko ir apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė valstybės institucijoms ar jų tarnautojams. Ši nusikalstama veika atskleista Vilniaus oro uoste, Aviacijos saugumo Keleivių patikros tarnybos pareigūnams atliekant T. P. , kuris ketino vykti lėktuvu iš Vilniaus į Oslą, patikrą. Būtent šios patikros metu pas nuteistąjį ir rastos narkotinės medžiagos.
Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose. Tai reiškia, kad sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinė byla Nr. 2K-323/2008). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas T. P. baudžiamąją bylą, nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Daugiau nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir nustačius dar vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nebūtų įstatyminio pagrindo vadovautis BK 62 straipsnio 2 dalimi ir nuteistajam švelninti bausmę, nes byloje nenustatyta nei viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose. Nors nuteistasis tvirtina, kad jis prižiūri savo senyvo amžiaus močiutę, tačiau kolegijos nuomone, tai negali būti vertinama kaip BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad skiriant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, greta dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei žalos atlyginimo, jei ji padaryta, būtina papildomai nustatyti, kad kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo T. P. močiutė sirgtų sunkia liga ar būtų neįgali. Kolegijos nuomone, vien jos senyvas amžius, negali būti vertinamas, kaip pagrindas spręsti, kad šiuo atveju yra BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė.
Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos nuteistojo T. P. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga, todėl teismas neprivalo kiekvienu atveju taikyti šios baudžiamojo įstatymo nuostatos (kasacinė byla Nr. 2K-323/2008).
Taip pat kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo nuteistojo T. P. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygos yra nustatytos BK 75 straipsnio 1 dalyje. Šio BK straipsnio taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tada, kai asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ir (ar) apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą (nusikaltimus). Kartu teismas turi nuspręsti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal baudžiamąjį įstatymą klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo gali būti sprendžiamas tik tada, kai kaltininko padaryti nusikaltimai nėra sunkūs ar labai sunkūs (BK 11 str.). Ši bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga yra imperatyvi, todėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymas panaikina galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą. Būtent tokia situacija yra šioje byloje. Vilniaus apygardos teismas T. P. pripažino kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį už narkotinių medžiagų kontrabandą. Jau minėta, kad BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje pilnamečiui asmeniui numatyta tik terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios minimumas yra treji metai, o maksimali laisvės atėmimo bausmė numatyta dešimt metų. Taigi, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra įstatyminio pagrindo nuteistojo T. P. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam bausmės vykdymą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad apygardos teismas nuteistajam T. P. , už padarytas tris nusikalstamas veikas susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, skirdamas galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė BK VIII skyriuje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Nuteistajam paskirta minimali BK 199 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paskirtą bausmę dar labiau švelninti. Kartu, kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybės buvo įvertintos ir į jas atsižvelgta apygardos teismo nuosprendyje, todėl remiantis tais pačiais argumentais dar kartą švelninti nuteistajam bausmę, nėra įstatyminio pagrindo.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.