- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- 1-149-754/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alberta Baltušytė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Advokatai
- Rolandas Mištautas, Aušra Ragelienė
dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei, specialistei K. L., civilinio ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini) atstovei adv. padėjėjai Akvilei Gargasaitei, gynėjams advokatui Rolandui Mištautui, advokato padėjėjai Aušrai Ragelienei, kaltinamajam T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) IT inžinieriumi, išsilavinimas aukštasis, teistas 2014-11-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistu 2016-04-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi) pagal LR BK 192 str. 2 d., 183 str. 2 d. 199² str. 1 d., 222 str. 1 d., 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. 300 MGL bauda ir turto už 35503 Eur konfiskavimu, kaltinamas pagal LR BK 184 str. 2 d. ir 4 d., 223 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. B. dėl neatsargumo iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis nuo 2009-10-20 iki 2011-08-26 oficialiai būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau realiai būdamas direktoriumi valdė UAB (duomenys neskelbtini) ir jos turtą iki 2011-09-13, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835) 37 str. nuostatas ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą, teisę laisvai disponuoti bendrovės banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais prieš priimant 2010-11-05 įsakymą skirti UAB (duomenys neskelbtini) kasininku A. V., neįformino dokumentų apie kasoje esančių grynųjų pinigų perdavimą A. V. jį paskyrus į kasininko pareigas, o vėliau 2011-06-20 UAB (duomenys neskelbtini) kasininko pareigas einančiam A. V. neatvykus į darbą, nepaskyrė inventorizacijos komisijos, neorganizavo kasos grynųjų pinigų perskaičiavimo, neatliko inventorizacijos bei grynųjų pinigų, esančių kasoje perdavimo, neįformino UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų likučio 2011-06-20 dienai 68121,62 Lt, neskyrė kito asmens eiti UAB (duomenys neskelbtini) kasininko pareigas, tokiu būdu jis, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) kasą iki 2011-08-26 UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo, kurio metu buvo nuspręsta jį atleisti iš direktoriaus pareigų, įpareigojant sudarytai komisijai perduoti UAB (duomenys neskelbtini) visą materialųjį ir nematerialųjį turtą, jis 2011-09-13 perdavimo aktu neperdavė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei M. M. 2011-08-26 dienai kasoje turėjusio būti 68 443,12 Lt UAB (duomenys neskelbtini) pinigų likučio, nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad šie pinigai buvo teisėtai panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, ir tokiu būdu per neatsargumą prarado jam patikėtą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 68 443,12 Lt.
Be to, jis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:
jis, nuo 2009-10-20 iki 2011-08-26 oficialiai būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau realiai būdamas direktoriumi valdė UAB (duomenys neskelbtini) ir jos turtą iki 2011-09-13,
pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatas - uUž apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas" būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą laikotarpyje nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13,
vadovaujantis 2011-09-13, pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2d. nuostata „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ būdamas atsakingas už jo pasirašytų dokumentų teisėtumą ir teisingumą,
pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. -nuostatą, kad: „Į apskaitų privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" ir 13 str. 3 d. nuostatą, kad ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus rekvizitus", nes dėl aplaidumo neįsitikinęs iš kokio ūkio subjekto perka prekes, neįsitikinęs dėl vieno iš apskaitos dokumento rekvizito tikrumo pasirašė ir įtraukė į T. B. kaip UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingo asmens 2011-08-31 avanso apyskaitą 2011-08-01 išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, 2011-08-30 išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą prekėms, kurių pardavėjas R. L. nepardavė;
nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 22 str., kuriame nustatyta Reprezentacinių sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams tvarka. Nesilaikė valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimo, kuriama nurodyta, kad be sąskaitos faktūros, ar kitų teisės aktais nustatytų dokumentų, patvirtinančių prekių ar paslaugų įsigijimą, turintį visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 dalyje nustatytus privalomus rekvizitus, įmonėje turi būti įforminti: „reprezentacinėms sąnaudoms pagrįsti surašomi laisvos formos aktai, kurie yra vienas iš svarbiausių dokumentų priskiriant šias išlaidas reprezentacinėms sąnaudoms. <...> minėti aktai turi būti patvirtinti įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens ir vyriausiojo finansininko arba įgalioto asmens". „Įmonė siekdama, kad mokesčių administratoriui nekiltų abejonių dėl patirtų sąnaudų kvalifikavimo, reprezentacinių sąnaudų nurašymo akte turėtų nurodyti ūkinės finansinės operacijos turinį, kuris aiškiai nusakytų operacijos esmę. <...> minėtame akte turi būti užfiksuoti tokie duomenys, kurie įrodytų, kad patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus“. Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 13 str., kuriame numatyti privalomi rekvizitai, nes:
į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. B. 2011 m. rugpjūčio mėn. avanso apyskaitą įtraukta operacija, apmokėjimas už maitinimą UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2011-08-01 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GIN 1540 ir 2011-08-01 kasos pajamų orderio kvitas serija GIN Nr. 1767 2584,50 Lt sumai. Nurodytoje sąskaitoje faktūroje įrašyta tik „už maitinimą“, nenurodant nei prekių pavadinimų, nei kiekių, nei kainų ir neįforminti teisės aktais numatyti privalomi pildomi dokumentai, todėl šios sumos negalima priskirti prie reprezentacinėmis sąnaudomis laikomų atskaitymų;
pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas taisykles „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo", šių taisyklių 26 p. reikalavimus, kuriuo reglamentuota, kad: „Jeigu kasininkas neatvyksta į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių arba su juo nutraukiama darbo sutartis, jam patikėtus pinigus perskaičiuoja įmonės vadovo paskirta inventorizacijos komisija dalyvaujant kitam įmonės vadovo įsakymu paskirtam kasininkui. Surašomas pinigų inventorizavimo aprašas, kurį pasirašo minėtieji asmenys“, nes:
nepaskyrė inventorizacijos komisijos, neorganizavo kasos grynųjų pinigų perskaičiavimo, inventorizacijos bei grynųjų pinigų, esančių kasoje perdavimo, 2011-06-20 neatvykus į darbą kasininko pareigas einančiam kasininkui A. V..
Dėl išvardintų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei įvertinti įmonės turto nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13.
Kaltinamasis T. B. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad susipažino su A. V. dirbdami bendroje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Jis dirbo logistikos vadybininku, o A. V. turėjo dukterinę įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Kai 2009 m. krizės metu įmonė UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo, jis neteko darbo, A. V. įmonė taip pat bankrutavo, tuomet jam paskambino A. V. ir pasiūlė atidaryti savo įmonę. 2009-10-26 jie įsteigė įmonę, buvo susitarę, kad A. V. į įmonės veiklą įneš jo turimą transporto priemonę – sunkvežimį, o jis - 10000 Lt įmonės atidarymui, o apyvartinėms lėšoms A. V. nutarė pasiskolinti iš savo pusbrolio A. M., kurio žmona M. turės 33 proc. akcijų. Tokiu būdu, turėdami apyvartinių lėšų, jie pradėjo veiklą, nes iš ankstesnės darbovietės turėjo keletą nemažų klientų ir buvo pasirašę sutartis. Buhalterijai tvarkyti jie samdė įmonę. Sekėsi neblogai, turėjo klientus kituose miestuose, turėjo kur krovinius vežti, važiavimui atgal ieškojo naujų krovinių, o tai sunkiai sekėsi, įmonės veikla pradėjo strigti, trūkti pinigų. 2010 m. rugpjūčio mėnesį jie priėmė dirbti buhalterę N. P., ji sutvarkė buhalterinius dokumentus. N. P. pasiūlymu 2010-10-05 kasininku buvo paskirtas A. V., tačiau grynųjų pinigų perdavimas nebuvo atliktas. Kai atidarė įmonę, jis buvo jaunas ir nežinojo, kaip reikia įmonės dokumentus tvarkyti. Jų įmonėje iš viso fiziškai niekur nebuvo saugomi pinigai. Jei buvo operuojama grynaisiais, tai labai mažai, dažniausiai su visais klientais atsiskaitydavo pavedimais. Kasos perdavimui buvo parašytas įsakymas, bet inventorizacijos ir grynųjų pinigų perdavimo akto nebuvo. 2011 m. nuo balandžio mėn. pradėjo pirkti kurą atsiskaitant grynaisiais pinigais, nuo tada pradėjo augti kasa, nes reikėjo grynųjų pinigų. Iki 2011 m. 04 mėn. jie atsiskaitydavo pavedimais, nes pildavosi kurą iš įmonių. Kai pradėjo augti įmonės kasa, pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, atsirado pykčiai ir dėl to nebepavyko dirbti taip, kaip norėjosi. Jis įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo nuo 2009-10-26 iki 2011-09-07. Įsakymas paskirti A. V. kasininku buvo priimtas 2010-11-05. Kai perdavinėjo įmonę, buvo sudarytas materialaus ir nematerialaus turto aktas, bet kasa fiziškai perduota nebuvo, nes fiziškai kasos neturėjo. Kasoje likutis buvo, nes buvo pilamas kuras, už kurį atsiskaitydavo grynaisiais, o dokumentai dėl to nebuvo pildomi. Kasos jis A. V. neperdavė perdavimo aktu. Jam esant įmonės direktoriumi, įmonės turtą valdė jis kartu su A. V., nes A. V. buvo „idėjinis lyderis“ įsteigiant įmonę. Vadovu buvo paskirtas jis, o ne A. V. todėl, kad įmonei, kurioje A. V. prieš tai buvo vadovas, buvo iškelta bankroto byla ir jis negalėjo būti direktoriumi. Būdamas direktoriumi, jis buvo atsakingas už buhalterinę apskaitą, jis to neneigia. Apskaitos tvarkymą buvo pasiskirstę taip: jis suvedinėdavo sąskaitas ir jas išrašydavo, o buhalterė tvarkydavo buhalterinius dokumentus, susijusius su mokesčių inspekcija, SODRA, dokumentus, kuriems tvarkyti reikia buhalterinio išsislavinimo. Operacijų, kurios nebuvo įvykę, į apskaitą netraukė. Jis negali paaiškinti, kas įtraukė suklastotus dokumentus, gal įtraukė ir jis, nes viską suvedinėdavo į programą. Dėl liudytojo R. L. parodymų, kai sakė, kad nieko nepardavė jiems, jis teigia, kad R. L. gali sakyti ką nori, kiek pamena, net ne R. L. pardavė tas prekes, o pardavė moteris, kai jis pirko tepalus, kad jų veikloje tai natūralus dalykas keisti tepalus mašinoms, kurios nuvažiuodavo daug kilometrų, nes jo įmonė turėjo daug mašinų. Ikiteisminiame tyrime aiškinosi dėl J. S. 400 Lt. Šis dokumentas buvo nusimetęs, todėl su advokato padėjėjo pagalba per mokesčių inspekciją susirado J. S. ir jis pristatė ikiteisminiam tyrimui tą dokumentą, jog yra sumokėta už atliktą darbą. Dėl 2011-08-01 išrašytos sąskaitos – faktūros ir kasos pajamų orderio gali paaiškinti, kad jis buhalterės klausė, ar užtenka tos sąskaitos. Jis pats neskaitė, kas turi būti įtraukta į buhalterinę apskaitą, nes buvo toks susitarimas, buhalterė žinojo kaip tvarkoma viskas ir jis nesidomėjo tuo. Buhalterė turėjo sutvarkyti tuos nurašymo aktus reprezentacinėms išlaidom, kaip tą darydavo iki tol, nes tai buvo išlaidos susitikimui su klientais. Dabar jis jau žino, kad turi būti visi kvitai, pagrindžiantys išlaidas, bet tuo metu nebuvo jokio įtarimo, jis gal nekreipė dėmesio, o buhalterė nepasižiūrėjo, taip ir gavosi. Paskyrus A. V. kasininku, nebuvo inventorizacijos ir perdavimo akto. Jie turėjo korteles, arba banko čekius, buvo galima išsigryninti pinigus. Grynaisiais buvo iš kart atsiskaitoma, kai jų gaudavo, nelaikė grynųjų. Kai A. V. nebeatvyko į darbą, jis negalėjo su juo susisiekti. Kasa buvo A. V. atsakomybėje, tai jis ir galėjo padaryti inventorizacijos. Jis nežinojo, o jam niekas nepatarė. Kai dirbo įmonės vadovu, jam buvo 27-28 m. Dabar jau puikiai suvokia, kad būdamas vadovu prisiėmė atsakomybę. Jis turėjo labai daug darbo, ne visur spėdavo susitvarkyti tinkamai. Kai partneriai sumokėdavo grynaisiais pinigais, tais pinigais iš karto atsiskaitydavo už kurą. Fiziškai gauti pinigai nueidavo į banko sąskaitą. Pinigais iš banko naudodavosi jis ir A. V., pinigus grynus gaudavo jis ir A. V., neturėjo jokios kasos ar seifo, pinigus pasidėdavo į paprastą, nerakinamą stalčių. Iš tiesų jie nelaikydavo tų pinigų, nes iš karto veždavo juos atsiskaityti už kurą, kadangi turėjo skolą už kurą. A. V. neatėjus į darbą, jį atleido, po to sužinojo, kad A. V. sugalvojo M. M. padovanoti akcijas, kad ji galėtų jį atleisti. Jie norėjo pašalinti jį iš įmonės, o jo tikslas buvo dar gelbėti įmonę, nes potencialas buvo, klientų dar turėjo, gal dar būtų buvę viskas gerai. Kai pradėjo dirbti, įmonė turėjo 1 sunkvežimį, o netrukus lizingu iš Šiaulių banko įsigijo dar 2 sunkvežimius. Su banku atsiskaitinėjo tik pavedimais. Daugiausiai jų įmonė turėjo 6 automobilius, vairuotojų buvo tiek, kiek mašinų, visi buvo oficialiai įdarbinti. Krovėjų mašinoms pakrauti turėjo 1-2, tai žmonės, kurie dirbo sandėlyje. N. P. pasiūlė įforminti A. V. kasininku, ji pati buvo priimta dirbti nuo 2010-08-10. A. V. kasininku pradėjo dirbti nuo 2010-11-05. Buhalterė jam nepaaiškino, kaip įforminti A. V. kasininku, kokius dokumentus tvarkyti. Jam buvo keista, kodėl nebuvo kitų dokumentų, N. P. paruošė tik prašymą, o jie susipažino su dokumentu ir pasirašė. Nuo 2009 m. įsakymo dėl kasininko paskyrimo nebuvo. Jis supranta, kad jei kasininkas nepaskirtas, tai vadovas pasirašo dokumentus, todėl jis ir pasirašydavo. Jis, kaip buvęs kasos vadovas, perdavė A. V. kasą, aptarė, kad yra įsakymas ir nuo šiol visus orderius jam reikia tvarkyti ir pasirašinėti. Kasininko materialinės atsakomybės neapsprendė, net nekalbėjo apie tai. Neprisimena, ar prieš paskiriant A. V. kasininku jis turėjo grynųjų pinigų. A. V. sutiko būti kasininku. Kai jie prašydavo klientų sumokėti grynais, jau iš karto turėjo, kur pinigus realizuoti, t. y. atsiskaityti už kurą. Dokumentų, kad jis gavo atitinkamą sumą pinigų ir dabar jais atsiskaitys už kurą, jokių nepildydavo. Jis su A. V. puikai vienas kitą pažinojo, žinojo, kam turi atsiskaityti ir kur gaunami pinigai padedami, todėl nevesdavo apskaitos, bet gautų lėšų asmeniškai sau jis nenaudojo. Už kurą atsiskaityti pradėjo nuo 2010 m. balandžio mėn.. Iki šiol nėra atsiskaityta su žmogumi, iš kurio pirko kurą. Neneigia, kad už kurą jis atsiskaitydavo, kai A. V. dar nebuvo paskirtas kasininku. Juk jie buvo draugai, dirbo kartu. Kai už nelegalų kurą prasidėjo ikiteisminis tyrimas, su žmogumi nebeatsiskaitinėjo, nes nebebuvo iš ko. Kokia skola liko už kurą, nežino. Jis nevedė apskaitos, kiek pinigų išleista kurui. A. V. esant kasininku, ar jis už nelegalų kurą atsiskaitinėjo, sunku prisiminti, nes yra atsiskaitęs su tuo žmogumi kartą ar du, bet negali įvardinti, kuriuo laikotarpiu. Buhalterė jam neminėjo, kad kasa turi būti įrengta įmonėje ir visi turi nešti pinigus į kasą. Jei ne buhalterė, jis net nebūtų sugalvojęs, kad kasą reikia paskirti A. V., kad reikia sutvarkyti visus dokumentus. Po A. V. negrįžimo į darbą jis ragino A. V., siuntė jam registruotus laiškus, bet jis atvykęs nebuvo. Ar vyko kasos operacijos grynaisiais pinigais po to, kai A. V. neatėjo į darbą, jis nežino. Jei vyko, tai labai minimaliai, nes visi darbai sustojo. Kai A. V. nebeatėjo į darbą, jis nepasirašinėjo už kasininką, tačiau pasirašinėjo dokumentus kaip direktorius. A. V. nebegrįžus dirbti, kasa sugrįžo jam ir jei buvo operacijų, turėtų būti jo parašas. Iš R. L. prekes galimai įsigijo jis, tos prekės buvo panaudotos įmonei, nes jis neturėtų kur dėti tiek tepalų. Reikėdavo keisti mašinoms tepalus, filtrus pagal parametrus, jie yra skirtingi, bet jis nežino, ar galima naudoti lengvajam automobiliui krovininiams automobiliams skirtą tepalą. Jis nenaudojo krovininiams automobiliams skirtų tepalų, nes jis automobilio neturi. Įmonės apskaitoje tepalas buvo nurašomas kaip įmonės sąnaudos, ar nurašant tepalus jie buvo priskiriami prie kokio nors automobilio, jis nežino. Tepalus nurašydavo be jo įsakymo, jis nieko nepasirašinėdavo. Epizodas dėl 400 Lt, kaip išsiaiškino, tai buvo suma nurašyta elektros instaliacijos remontui, tačiau kuriai transporto priemonei tai buvo, nežino, gal A. V. prisimintų, nes jis tuo užsiėmė. Pilnai tikėtina, kad ši paslauga buvo suteikta bendrovei. Jis A. V. ragino po atostogų atvykti į darbą ne tik dėl kasos, o ir dėl to, kad reikėjo spręsti, ką toliau su įmone daryti. Jis pats suvesdavo sąskaitas į programą, darė techninį darbą. Grynųjų pinigų, kurie nurodyti kaltinime, kasoje nebuvo. Kai A. V. buvo kasininku, realiai kasoje pinigų nebuvo, nebent tuo momentu, kai gauta pinigų iš kliento iki nuvežant juos atsiskaityti už kurą. Kai A. V. neišėjo į darbą, stalčiuje jokių grynųjų pinigų nebuvo. Tuo metu, kai nuo 2011-06-20 A. V. nebeatėjo į darbą, įmonės veikla šiek tiek dar buvo vykdoma, tačiau ar grynaisiais pinigais buvo vykdoma, neatsimena. Visą veiklą įmonė vykdė labai tvarkingai iki tol, kol pradėjo pirkti nelegalų kurą, tai dėl to atsirado visi netikslumai. Vilniaus apygardos teismo byloje jis yra nuteistas už turto pasisavinimą, dabar nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka. Atleidus A. V., išeitinio atsiskaitymo su juo nebuvo, buhalterė padarė padengimą jo skolos, nes A. V. buvo skolingas įmonei, todėl jam pranešė, kad išmokos nebus. Grynuosius pinigus turėdavo A. V., jis jais atsiskaitydavo. A. V. viskas buvo išmokėta, kiek priklausė, greičiausiai jam paskaičiuotas atlyginimas ir išeitinė suma sutapo su jo skola. Dėl 1 t. b. l. 59-60 įmonės dokumentų bei materialaus ir nematerialaus turto perdavimo akto gali paaiškinti, kad realiai iš darbo jis buvo atleistas 2011 rugsėjo 7 d., bet 2011-09-13 jis atliko perdavimą. Kasos likutis nurodytas 68443,12 Lt, nes jis buhalterės paprašė iš įmonės iš buhalterinės programos duomenų bazės ištraukti tos dienos pinigų likutį. Šiuos pinigus jis turėjo perduoti G. M., bet jis jų neperdavė, viršuje paaiškinta, kur jie yra - kasininkas neatvyko į darbą, todėl jis tų pinigų neturėjo ir negalėjo perduoti, kur šie pinigai jis nežino. Pinigai jo vadovaujamoje įmonėje nebuvo apkaitomi, neužfiksuota, kad būtent šie pinigai buvo išleisti perkant kurą. Bet jo įmonė pirko dizeliną įmonės veiklai, pinigai buvo leidžiami tam. Šiame perdavimo akte jis nenurodė, kad jis kartu su A. V. išleido šiuos pinigus dyzeliui, nes čia buvo aprašomas kasos likučio nebuvimas, o ne kur jie išleisti ar neišleisti. Rašant tą aktą situacija buvo sudėtinga, tuo dokumentu jis norėjo parodyti, jog tikrai buvo perduoti dokumentai, kad buvo viskas apskaityta, tuo metu jis negalvojo apie paaiškinimus, kur išleisti ar neišleisti 68443,12 Lt. Per kokį laikotarpį susidarė 68443,12 Lt suma, pasakyti negali, bet mano, kad per laikotarpį, kai buvo pradėtas pilti nelegalus kuras ir kai reikėjo grynųjų pinigų atsiskaityti už jį. Kai jis paskyrė A. V. į pareigas 2010 m. lapkričio 5 d., kasos grynųjų pinigų perdavimas nebuvo atliktas, negali prisiminti, ar tą dieną kasoje buvo grynųjų pinigų. Likutis 68443,12 Lt nurodomas tuomet, kai V. buvo atleistas. Negali patvirtinti, kad kasos likutis 68443,12 Lt susidarė per laikotarpį, kai A. V. buvo kasininku, tik gali bendrai teigti, kad kasos judėjimas prasidėjo, kai pradėjo pirkti tą kurą ir grynais atsiskaitydavo. Byloje akivaizdžiai matosi, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą jie nustojo pirkti nelegalų kurą, kasos likutis buvo apie 90000 Lt ir nuo tada jis tik mažėjo, nebeaugo. Dėl 2 t. b. l. 51 esančio UAB (duomenys neskelbtini) kasos išrašo gali paaiškinti, kad pagal 2011-05-31 dokumentus kasos likutis yra 71000 Lt., bet tai yra neteisingas dokumentas, dokumentinis kasos likutį 2011-04-30 yra 76617,12 Lt. Jis netvirtina, kad tokio faktinio kasos likučio nebuvo, jis kalba apie dokumentinį likutį. Negali atsakyti, ar 2011-04-30 kasos likutis buvo 71605,12 Lt, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis sakė, kad jo įmonė pirko kurą ir tas likutis iš principo yra neaiškus. Kuro pirkimą pateisinančių dokumentų nebuvo, nes jo vadovaujama įmonė jį pirko iš nelegalios degalinės. 2011-04-30 kasos likutis yra 71605,12 Lt, tuo metu iš šių pinigų kuro jo įmonė nebepirko, likutis tiesiog tęsėsi nuo ankstesnio laikotarpio. Pinigus panaudojo įmonės veiklai, transporto, krovinių pervežimui, sunkvežimiams buvo pilamas kuras. Jeigu nelegalūs kvitai už kurą būtų apskaityti, tai likučio kasoje nebūtų, bet jie nėra apskaityti. Jie nėra įvesti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje, dėl to tas likutis yra išaugęs. Šios bylos dokumentuose greičiausiai nesimato, kad kitoje byloje, kur buvo atliekamas tyrimas nuo 2010-04-01 iki 2010-09-10, nebuvo apskaityti kasos kvitai už kurą, nes yra tiriamas kitas laikotarpis, bet ta kasos suma ateina iš ano laikotarpio. Tuo metu, kai teisėsaugos institucijos užkardė mūsų veiklą dėl nelegalaus kuro pirkimo, už visus pinigus, kurie buvo skirti kurui, buvo gauti dokumentai, pagrindžiantys tą atsiskaitymą. Kvitukai buhalterijoje buvo tai sumai, kad matytųsi, jog pirko kurą, kad būtų galima padengti išlaidas. Jo nuomone, visiems iš kasos paimtiems pinigams buvo pateisinantys dokumentai. Negali atsakyti į klausimą, kokiu būdu po 2011 m. balandžio mėn. kasos likutis mažėjo. Jis nesako, kad yra visi išlaidas pateisinantys dokumentai, jis ne taip buvo suprastas, turėjo omenyje, kad kvitukai už kurą nebuvo įtraukti į apskaitą, dėl to kasos likutis išaugo. Nuo 2010-09-30 nebebuvo kvitukų ir nelegalaus kuro. Negali atsakyti, ar buvo operacijų grynaisiais pinigais nuo 2010-09-30, bet dauguma atsiskaitymų buvo ne grynaisiais pinigais. Pinigus iš banko išgrynindavo jis arba A. V.. Už išgrynintus pinigus pirko kurą aname laikotarpyje, o daugiau to nebuvo. Nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13 įmonė veiklą vykdė, įmonė gaudavo pajamų, tas pajams naudojo įmonės veiklai, pirko kurą, detales. V. 40000 Lt į kasą neįnešė, jo vadovaujama įmonė atsiskaitydavo grynais pinigais už kurą, A. V. neturėdavo ko įnešti, nes buvo mokama už kurą, kurį buvo nupirkę tą laikotarpį, kuris buvo nagrinėjamas kitoje byloje. Atsiskaitymo laikotarpiu jau nebepirko kuro, bet už jį atsiskaitinėjo. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, suklastotų kvitų nebebuvo ir nuo to laikotarpio nebebuvo kaip pateisinti sumų, kasos likutis nuo tada pradėjo didėti. Jokių skolų daugiau nebuvo, tik skolos už kurą. Už nelegalų kurą atsiskaitinėjo vėlesniu laikotarpiu, po pusės metų. Jis nepamenu asmenų, kuriems buvo atsiskaitoma už kurą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. V. parodė, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) jis buvo atsakingas už transportą. Įmonėje buvo trys akcininkai: T. B., A. M. ir jo žmona. Akcininkai skiria direktorių, o jis priima į darbą darbuotojus. Jį į darbą transporto vadovo pareigoms priėmė direktorius T. B.. Kitų pareigų jis neturėjo, bet maždaug pusė metų prieš jam išeinant iš darbo, jį paskyrė kasininku. Kas tvarkė kasą iki tol, jis nežino. Su buhalterija jis nieko bendro neturėjo. Įmonės steigimo. iniciatoriai buvo jie trys, įmonės kapitalą sudarė jo mašina, o T. B., A. M. įnešė pinigų. Kas keik įnešė pinigų, jis negali pasakyti, nes nebeatsimena. Vienoje byloje jis yra kaltinamasis dėl šios įmonės, jį kaltina turto išvaistymu, šiuo metu ta byla yra apeliacinėje instancijoje, ten taip pat yra kaltinamas T. B. bei daugiau asmenų. Nesutinka su tuo, kad A. M. ir T. B. nesutiko, jog jis būtų paskirtas direktoriumi, neatsimenu tokio pokalbio. Palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 5 t., b. l. 6-9, 24-26. R. L. jis nepažįsta, nėra jo matęs. Jis buvo paskirtas kasininku ir pasirašydavo dokumentus nežiūrėdamas, ką pasirašo, jam paduodavo, tai jis ir pasirašydavo. Įmonėje nebuvo vietos, kur būtų laikomi grynieji pinigai. Atsiskaitymai grynaisiais būdavo nebent už autodalis ar autoserviso paslaugas. Jis pirkdavo dalis automobiliams, mokėdavo grynais pinigais, juos išsigrynindavo bankomate arba paimdavo iš direktoriaus. Pinigų išsigryninimui kortelę jis turėjo, bet generatorius būdavo pas direktorių, kur jis jį laikė, nežino. Direktorius T. B. ir jis naudojosi priėjimu prie banko sąskaitos. Jis nesidomėjo sąskaitos likučiais, buvo paniręs į pervežimus, o kai reikėdavo ką nors pirkti, paklausdavo T. B., koks yra pinigų likutis, išsigrynindavo reikiamą sumą arba grynuosius pinigus paduodavo direktorius. Jis grynus pinigus laikydavo savo piniginėje. Nežino, kas pasirašinėjo dokumentus, bet priėjimą prie blankų turėjo direktorius ir buhalterė, kuri tvarkė visą buhalteriją. Jis pasirašinėjo dokumentus nežiūrėdamas, gal dėl didelio išsiblaškymo, nes tuo metu buvo didelis chaosas įmonėje. Turi skaudžių pasekmių dėl to, kad pasirašinėjo nežiūrėdamas. Įmonėje kasininku jis tapo ekspromtu. Direktorius paprašė, kad nuo jo, t.y. T. B. šiek tiek nukristų atsakomybės. Tačiau jis neatsimena, ar buvo oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad jis tapo atsakingas už kasą. Buhalterijoje patirties jis neturi. T. B. sakė, kad jam perėmus kasą, šiek tiek naštos nusiims nuo jo pečių. Kas iki jo buvo kasininku, nežino. Kai jį paskyrė kasininku, grynaisiais pinigais jis nedisponavo. Būdavo, kad išsigrynina pinigų, kai pirko ką nors, kur negalima atsiskaityti banko kortele. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais būdavo įvairaus dydžio. Savo reikmėms jis naudojo tik atlyginimą, įmonės pinigų nenaudojo, o išgrynintus pinigus jis išleisdavo įmonei reikalingoms prekėms. Po to jis išėjo atostogų, o kai grįžo, jau buvo atleistas, tačiau jis net nematė jo atleidimo dokumento. O atleido jį todėl, kad jis kreipėsi į darbo inspekciją, nes jam neišmokėjo atlyginimo. Tada T. B. pradėjo jį gąsdinti dėl kasos, o po to atleido. Paskutiniu laikotarpiu su T. B. buvo darbiniai pykčiai, nesutapo nuomonės dėl įmonės veiklos. Jo darbo krūvis įmonėje buvo 24 val. per parą, nes jis ieškodavo krovinių, juos kraudavo, tvarkydavo mašinas, grįždamas namo ir vėl ieškodavo krovinių. Automobilių remontas taip pat buvo jo darbo sritis, stambesnius remontus atlikdavo įmonės, smulkesnį remontą atlikdavo patys. Už automobilių tvarkymą įmonė mokėjo, dažniausiai jis atlikdavo apmokėjimus už šias paslaugas. Grynųjų pinigų jis pasiimdavo iš bankomato, išgrynindavau tiek, kiek reikėdavo tai paslaugai apmokėti. Apie bankinius likučius sužinodavo. Įmonės, kurios remontuodavo automobilius ar parduodavo prekes, tai patvirtinantį dokumentą išrašydavo, jis tuos dokumentus pateikdavo buhalterijai. Avansinės apyskaitos pildomos nebūdavo, jis jų nepasirašinėdavo. Kasos dokumentus jam paduodavo T. B., atnešdavo segtuvą, kuriame būdavo daug dokumentų ir jis juos per vieną kartą pasirašydavo, kas juos paruošdavo, jis nežino. Ką kasininkas privalo daryti, jis neįsivaizduoja, turbūt jis atsakingas už kasą. Nuėmęs pinigų iš banko sąskaitos jų kelias dienas su savimi nelaikydavo, nuimdavo juos konkrečiam tikslui. Įmonėje nebuvo vietos, kur būtų laikomi grynieji pinigai. Kai išėjo atostogų ir negrįžo į darbą, jis dar buvo kasininkas. Jis neatvyko į bendrovę po atostogų ir nesutvarkė kasos perdavimo, nes tuomet vyko vidinis akcininkų karas, jį „nuvertė“. Jeigu jis būtų buvęs tikras kasininkas, jaustų atsakomybę už kasą, bet dabar jis buvo kasininku tik formaliai. Apie kasos trūkumą jis su niekuo nekalbėjo, asmeniškai M. M. apie kasos trūkumą neminėjo. Koks įmonėje buvo nustatytas jo atlyginimas nebeatsimena, galimai apie 2000 Lt. Tai buvo nepakankamas jo darbo įvertinimas, nes jis nebuvo akcininkas, negavo dividendų. Kai po atostogų negrįžo į darbą, iš T. B. gavo vieną laišką dėl kasos, tada buvo nuvykęs pakalbėti su juo. Jis nerašė jokių dokumentų dėl jo atleidimo iš darbo ar dėl kasos perdavimo. Išsiskyrė su T. B. piktuoju. Gavo lapą, kad pretenzijų jam nėra. Apeliaciniame teisme yra byla dėl grynųjų pinigų. Toje baudžiamojoje byloje jam yra kaltinimas dėl to, kad pirko kurą grynaisiais pinigais be jokių dokumentų. Tie grynieji pinigai galėjo būti iš tos kasos, kurioje pinigų trūko. Sutiko būti kasininku tam, kad sumažinti šiek tiek T. B. atsakomybę. Įmonėje buvo chaosas, dokumentų tvarkyme jis nedalyvavo. Tai, kad jis apsiėmė būti kasininku, buvo jo klaida. Kuriam automobiliui buvo atlikta instaliacija, nepamena, nes buvo daug tokių instaliacijų atlikta. Kai jį paskyrė kasininku, grynųjų pinigų kasoje nebuvo, kai išėjo atostogų, taip pat jų nebuvo. Ar turėjo būti grynųjų pinigų, nežino, nes jis ne buhalteris. Jis kasos nepriėmė, todėl ir neturėjo ką atiduoti, nes jis asmeniškai nelaikė grynųjų pinigų. Kai buvo kasininku, įmonėje operacijų grynaisiais pinigais nevykdė. Jam porą kartų buvo paduota kasos knyga, kur jis pasirašydavo nežiūrėdamas. Realiai įmonėje jo kaip kasininko funkcija buvo tik pasirašyti kasos knygoje, o buhalterijos srityje jis nieko nenusimano. Patvirtina, kad jam būnant kasininku kasoje niekada nebuvo grynųjų pinigų. Kai pasirašinėjo kasos knygoje, nematė, koks kasos likutis, jis pasirašydavo nežiūrėdamas. Žinojo, kad kasoje pinigų nebuvo, o ką pasirašė - tą pasirašė. Anksčiau jis buvo įmonės vadovas, dabar taip pat yra įmonės vadovas bei kasininkas. Tačiau dabar peržiūri, ką pasirašo. Kai jis išvyko atostogauti, A. M. su T. B. kažką pradėjo daryti ir jam grįžus situacija buvo bloga, todėl jis tiesiog susirinko daiktus ir išėjo, nes šie buvo prieš jį nusiteikę. A. M. yra jo giminaitis, jis M. M. akcijas perleido su skolos lapeliu. Iš kur jų įmonėje atsirado buhalterė N. P., jis nežino. A. M. tik įmonės veiklos pabaigoje pradėjo domėtis įmonės veikla. Kasos likučių kasoje nebuvo, grynųjų pinigų jis nematė, neklausė T. B., kur tie kasos pinigai, nes jo pagrindinis darbas buvo susijęs su transportu ir krovinių pervežimais. Jis jau pasimokė iš savo klaidų ir dabar dirba kitaip. Šioje byloje jis išvengė atsakomybės, nes jam tampant kasininku nebuvo perduota kasa. Atlyginimus įmonėje išmokėti vėluodavo, atlyginimai darbuotojams buvo mokami per banką, tačiau šiuos pervedimus darė ne jis. Jam išeinant iš darbo nebuvo sumokėtas atlyginimas. Sunkvežimis, kurį jis davė kuriantis įmonei, sugedo dar jam dirbant. Už kurą grynaisiais jis atsiskaitydavo su M. Č., pas jį pildavosi kurą nelegalioje degalinėje, o už kurą atsiskaitė iš įmonės (duomenys neskelbtini) pinigų. Jis asmeniškai už kurą su M. Č. atsiskaitė gal pora kartų, mokėjo tik grynaisiais, tam pinigus jis gaudavo iš bankomato, jie būdavo jau nuimti arba jis pats nuimdavo. T. B. žinodavo, kada jis važiuodavo atsiskaityti už kurą. Jis neprisimena, ar T. B. yra jam davęs pinigų atsiskaitymui už kurą. M. Č. buvo nepatenkintas, kad jų įmonė vėlavo atsiskaityti, kad skolų buvo. Būdavo, kad neatsiskaičius už kurą, dar gaudavo kuro. Nebūdavo taip, kad iš karto susimokėtų. Daug skolų už kurą buvo, tačiau kokios konkrečiai buvo skolos, jis nežino. Ar ši skola buvo ar nebuvo padengta, jis nežino. Ar po 2011 m. T. B. atsiskaitinėjo už kurą, jis nežino. 2011-2016 m. M. Č. asmeniškai į jį nesikreipė dėl skolos grąžinimo. Nepamena, ar jo akivaizdoje T. B. mokėjo pinigus M. Č., bet galėjo būti vienas kartas, kad kartu su T. B. buvo nuvažiavę pas M. Č., kai jis dar dirbo įmonėje, bet neprisimena, ar jam jau esant kasininku, ar dar ne. Neatsimena, kokiomis sumomis mokėjo M. Č., gal po 1000-2000 Lt už tam tikrą kuro kiekį. Kai jis išėjo atostogų ir išvažiavo, neatsimena, ar tuomet įmonėje buvo grynųjų pinigų. Seifo, kur būtų sudėti grynieji pinigai, jų įmonėje nebuvo, jis asmeniškai grynųjų pinigų neturėjo, ar jų turėjo T. B., jis nežino. Kasininku jis buvo paskirtas iš reikalo, jis tik padarė paslaugą, kad T. B. nebūtų tokios atsakomybės, bet jis toje sferoje nieko nesuprato, nežino nei kiek pinigų buvo, nei kaip tvarkomi finansiniai dokumentai. Nepamena, kiek sąskaitų jų įmonė turėjo. Jis tiesiog pasirašinėjo dokumentus, kur patvirtindavo, kad kasoje yra pinigų. Nors jis buvo paskirtas kasininku, bet realiai juo nebuvo. Į kasos knygą jis likučių nerašė, tačiau jo parašai yra, nes jis tiesiog pasirašydavo, ką jam paduodavo buhalterė arba T. B.. Jeigu būtų buvęs nurodytas kasos likutis, taip nebūtų atsitikę, jis tiesiog pasirašydavo dokumentus, o tų pinigų nebuvo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad galimai buvo pinigai. Visur nurodyta, kad galimai. Jų įmonė vykdė savo veiklą, bet kasoje nebuvo pinigų, jie buvo banke. Už kurą sumokėjus M. Č., jis neduodavo jokių dokumentų, jie turėdavome padirbtus čekius, kurie atsirasdavo tuo pačiu laikotarpiu, kai pildavosi kurą, bet nebūtinai tą pačią dieną. Nežino, ar buvo pristatyti visi dokumentai 2010-12-10, pagrindžiantys išlaidas už kurą. 2010 metais jis neįnešė į UAB (duomenys neskelbtini) kasą jokių 40000 Lt.
Liudytoja N. P. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) finansininke. Neprisimena, nuo kada iki kada ten dirbo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, 1 t., b. l. 82-84 jos apklausos protokolas surašytas teisingai. Šioje įmonėje ji dirbo gal du ar pusantrų metų. Į jos pareigas įėjo duomenų suvedimas, darbo užmokesčio paskaičiavimas. Įmonei vadovavo T. B., kasininkas buvo A. V., ji buvo vyr. buhalterė. Kai ji pradėjo dirbti, nebuvo sutvarkyti dokumentai. Atėjusi dirbti ji paklausė direktoriaus T. B. ir A. V., kur yra pinigai ir kur jie padėti, jie paaiškino, kad už kasą yra atsakingas A. V.. Jai atėjus dirbti A. V. jau dirbo kasininku, bet įsakymas buvo parašytas jau jai dirbant. Kas tvarkė kasą iki įsakymo, ji nežino. Ar buvo atliktas įmonės kasos perdavimas-priėmimas su A. V., ji nežino. UAB (duomenys neskelbtini) ji dirbo antraeilėse pareigose ir jai tebuvo svarbu žinoti, ar pinigai išimti ir kur jie yra. Iš banko pinigus išimdavo T. B. ar A. V., jie turėjo banko korteles, kadangi nuimti pinigus iš bankomato yra pigiau nei eiti į banką ir juos gryninti. Ji matydavo, kas per banką pinigus išima. Jai atrodo, kad daugiausiai pinigus nuimdavo A. V.. Jai atrodo, kad jai atėjus dirbti, kasoje grynųjų pinigų buvo. Kur buvo grynųjų pinigų kasa, ji neklausinėjo ir kur buvo grynieji pinigai laikomi, ji nežino. Kasos perdavimui turi būti rašomas direktoriaus įsakymas, ar jis buvo surašytas, ji nežino, tokio įsakymo nematė. Kas iki A. V. tvarkė kasą, ji nežino, galbūt ta įmonė, kuri anksčiau tvarkė buhalterinę apskaitą. Turi būti parašytas direktoriaus įsakymas, kas tvarko kasą. Kai ji šioje įmonėje dirbo, matydavo, kad pinigai išimti, sutvarkytas kasos pajamų orderis, ateidavo A. V. ir pasirašydavo. Ji matydavo tik popierius, kurie prie jos buvo pasirašomi, bet grynųjų pinigų ji nematydavo. Kas pasirašinėjo kasos dokumentus iki A. V., ji nežino. Jai pradėjus dirbti, A. V. iš karto pradėjo pasirašinėti kasos dokumentus. Atėjusi dirbti ji pamatė, jog nėra paskirto už kasą atsakingo žmogaus ir direktoriaus paklausė, kas atsakingas, po to atsirado įsakymas, kad tai A. V.. Tai buvo gal po 2 savaičių, o gal po 1 mėnesio nuo jos darbo šioje įmonėje pradžios. Kai A. V. neišėjo į darbą, ji įmonėje dar dirbo. Kasos negalima patikrinti, jei už kasą atsakingo žmogaus nėra. A. V. neišėjus į darbą, kasa patikrinta nebuvo, inventorizacija neatlikta, pinigai nebuvo perskaičiuoti. Jai dirbant buhaltere, jos tvarkomi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo tvarkingi, neatitikimų nebuvo, visus dokumentus ji kruopščiai suvesdavo ir sutikrindavo, turto įgijimo dokumentai buvo tvarkingai suvesti. Degalai buvo nurašomi 1 kartą per mėnesį pagal direktoriaus įsakymą. Pagal vidaus tvarkos taisykles buvo nurašoma degalų tiek, kiek sunaudota. Kai A. V. neatėjo į darbą, prieš tai jis buvo išvažiavęs atostogauti ir prašė direktoriaus pinigų, nes jam kažkam reikėjo, bet direktorius nesutiko. Ji neprisimena, kokios sumos prašė A. V., tik žino, kad direktorius T. B. po to buvo piktas. Tačiau ji mano, kad faktinis įmonės vadovas buvo A. V.. Šioje įmonėje ji tik tvarkė darbo užmokestį, Sodrai dokumentus, skaičiuodavo PVM. Visa kita darydavo T. B., tai jis viską suvesdavo į programą. Kai ji ateidavo tvarkyti dokumentų, per tam tikrą laiką direktoriui suvedant duomenis atsirasdavo tam tikrų klausimų, padėdama jam ji girdėdavo, kad skambina A. V. ir iš jų pokalbių jai susidarė įspūdis, kad pagrindinis įmonės vadovas buvo A. V.. Žino, kad buvo trys akcininkai - M. M., T. B. ir A. V.. Kiek pamena, T. B. turėjo akcijų vienu procentu daugiau. Ji sakė T. B., kad visi duomenys turi būti suvedami tvarkingai, jai atrodo, kad taip ir buvo daroma, visi mokesčiai buvo mokami, išskyrus tuos atvejus, kai nebuvo pinigų, o jų įmonėje nuolatos trūkdavo. Banko generatorius buvo padėtas stalčiuje ir jį imdavo T. B. bei A. V.. Tos patalpos buvo saugomos, rakinamos, buvo signalizacija, bet stalčius, kur buvo laikomas generatorius, buvo nerakinamas. Kai kartą per savaitę ji ateidavo, kabinete su ja būdavo A. V. ir T. B.. Ji buvo tik buhalterė ir negalėjo vadovauti direktoriui, kaip reikia saugoti banko generatorių. Ji išėjo iš šio darbo, nes A. V. nebegrįžus dirbti, UAB (duomenys neskelbtini) prasidėjo nesusipratimai. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai, esantys 1 t., b. l. 82, surašyti teisingai. Kai A. V. išėjo, įmonė nustojo veikti. Kiek pamena, buvo nepasirašyti dokumentai. T. B. ruošėsi išvažiuoti į JAV, nes jo mama ten gyvena, norėjo ten keliauti į povestuvinę kelionę atostogų, nes buvo ką tik vedęs. M. M. buvo tik akcininkė, o Sodroje buvo gautas pranešimas, kad M. M. atleidžia direktorių. Ji tai sužinojo, nes jai paskambino iš Sodros. Jokio akcininkų susirikimo sušaukta nebuvo. Kai T. B. grįžo iš kelionės, ji pasakė jam, kokia yra situacija. Ji paskaičiavo, koks turėtų būti mokestis už nepanaudotas atostogas nuo tos dienos, kai jie abu su T. B. parašė pareiškimus atleisti iš darbo. Tada ji viską įformino, sutvarkė dokumentus taip, kaip reikia ir pranešė Sodrai. Jokio įsakymo dėl atleidimo nebuvo. Todėl ji paruošė direktoriaus įsakymą, kad ją atleistų iš darbo, T. B. jį pasirašė. O jis pats pasirašė įsakymą, kad išeina iš darbo, kas jo įsakymą pasirašė, ji nežino. Prieš išeidama ji sudarė dokumentų apyrašą, jį pasirašė direktorius T. B.. Ar tai buvo po atleidimo ar iki jo, ji neprisimena. Ją dirbti į įmonę pakvietė A. M., ji galvojo, kad jis tuo metu buvo trečias akcininkas. Tvarkant dokumentus įmonė naudojosi „Pragma“ programa, kuri buvo instaliuota į asmeninį direktoriaus kompiuterį, bet jis buvo nešiojamas ir taip buvo sudėtinga dirbti. Kadangi įmonė neturėjo pinigų, ji laikinai paskolino savo seną kompiuterį ir ten instaliavo programą. Kompiuterį ji skolino nuo atėjimo dirbti 2010 m. iki darbo pabaigos, bet savo kompiuterio ji nebeatgavo. Jos kompiuteris buvo stacionarus, stovėjo ant stalo. Į šią įmonę ji ateidavo kartą per savaitę, vakare. Dokumentai, kuriuos ji įvesdavo į programą, T. B. būdavo paruošti ir sudėti į dėžutę šalia kompiuterio ant stalo, prie kurio ji dirbo. Į programą duomenis suvedinėdavo ir direktorius, jo suvestus duomenis ji visada sutikrindavo. Įmonei trūkdavo pinigų, būdavo didelės skolos. Skolos atsirasdavo, nes labai daug pinigų reikėdavo degalams, mašinoms taisyti, atlyginimai nuolat vėluodavo. Įprastai užsakovas apmoka už degalus po mėnesio, bet čia būdavo kad ir po dviejų mėnesių, nes trūkdavo pinigų mėnesiui ar dviem. Bendrovė dirbo nuostolingai, bet jie patys sukosi, patys važiuodavo dirbti. A. V. ir T. B. kartais važiuodavo ir atlikdavo vairuotojo pareigas. Kai ji atėjo dirbti, seifo įmonėje nebuvo. Kur yra kasa ji neklausė, nes ne buhalteris atsako už kasą, o jei atsakytų už kasą, tai turėtų dėl to pasirašyti, o ji to nepasirašė ir neturėjo nieko bendro su pinigais. Kasą inventorizuoti turi direktorius, o ji atsakinga už dokumentų sutvarkymą ir negali vadovauti, kai yra 3 akcininkai. Ji matydavo, kad pinigai nuimti, klausdavo, kur jie yra. Ji sakydavo, kad pinigai turi būti grąžinti į kasą, bet A. V. nieko neatsakydavo, jei jį matydavo, tai labai trumpai, o T. B. sakydavo, kad pinigai nuimti degalams, tepalams pirkti. Įmonėje atskaitingi asmenys buvo T. B. ir A. V.. Įsakymų, kaip atskaitingi asmenys turi atsiskaityti prieš bendrovę už avansu gautas pinigines lėšas, nebuvo. Kadangi įmonės pinigai negali būti pas žmones, sutvarkydavo taip, kad jie įnešti į kasą, buhalteriškai jie būdavo įnešti į kasą. Kasos dokumentai - tai kasos pajamų orderis, kasos knyga. Tuos dokumentus pasirašydavo A. V., jis juos pasirašinėdavo, tai buvo aptarta. Pagal buhalterinius dokumentus, jos darbo laikotarpyje kasoje būdavo pinigų. Apie pinigų likučius A. V. būdavo informuotas pasirašytinai. Ji sakydavo, kad negalima išimti pinigų, jei nepagrindžiama įsakymu juos išimti, jis buvo informuotas, kad už tai gresia atsakomybė. UAB (duomenys neskelbtini) taisyklių, kurios numatytų, kur turi būti laikomi grynieji pinigai, nebuvo. Į jos klausimą, kiek yra pinigų ir ar tikrai ras tuos pinigus, jei atliks patikinimą, A. V. sakydavo, kad pinigus gali laikyti ir namuose seife o T. B. nieko nesakydavo, todėl ji abejoja, ar T. B. iš vis turėjo pinigus. Ji tik gali teigti, kad pagal dokumentus buvo pinigų likutis kasoje, jei jie pasirašė, kad išgrynino ir įnešė į kasą, tai ji apie tokį likutį kalba. Tie pinigai galėjo būti ir pinginėje, bet jei jie pasirašo ant dokumento, kad įnešė, tai ji gali teigti, kad įnešė. Tuo laikotarpiu, kai apiformino savo atleidimą, nebuvo pateikta jokių dokumentų dėl inventorizacijos. Kai atvažiavo antstoliai, ji T. B. sudarė sąrašą, kuriame buvo surašyti tik dokumentai, o piniginiai kasos likučiai buvo nurodyti tuose dokumentuose, tačiau kokia suma faktiškai buvo kasoje, tikrai negali pasakyti. Kai A. V. neatvyko į darbą, buvo rašomi trys registruoti laiškai, juos ruošė direktorius. Atsakymo į laiškus nebuvo, A. V. ignoravo juos. Ji negalėjo matyti, kad jai už degalus pateikti čekiai yra padirbti. Jai buvo pateikti visi pateisinami dokumentai. Patvirtina, kad ant 3 t., b. l. 119-120 esančio kasos pajamų orderio yra jos parašas, kad 3 t., b. l. 122 yra sąskaita – faktūra dėl apmokėjimo grynaisiais, pasirašytas A. V. ir jos, nes ji turi pasirašyti, kad 3 t., b. l. 123-125 yra kasos pajamų orderis, kurį pasirašė A. V., ji ir T. B.. T. B. įnešė į kasą pinigus, priėmė A. V.. Koks buvo pasirašymo eiliškumas, ji nežino, bet paskutinė pasirašydavo ji, kai jau būdavo kiti parašai. 1 t., b. l. 82 jos apklausos protokolas surašytas teisingai. Dėl skolos J. S. ji nieko negali pasakyti, nes nieko nežino, neprisimena. Tikrai matė, kad buvo reprezentacinės išlaidos ir tai ji turėjo įtraukti į apskaitą. Dėl reprezentacinių išlaidų aktas turėjo būti parašytas, ji pati juos parašydavo, apiformindavo. Jie turėjo būti arba kažkur pasimetė. 2011 m. balansas buvo sudarytas, bet ji neprisimena, kas jį sudarė. Balansus, kuriuos ji pridavė į registrų centrą, padarė ji, bet tais metais, kai ji išėjo iš šio darbo, jis nebuvo padarytas ir nebuvo priduotas. Kitoje T. B. byloje balansą darė vairuotojas. Dėl reprezentacinių lėšų aktą surašydavo ji iš pateiktos sąskaitos, tai įprasta, jai įtarimų tai nesukėlė. Ji vadovaujasi buhalterinės apskaitos įstatymais ir poįstatyminiais nuostatais.
Liudytojas M. B. parodė, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo vadybininku, o T. B. buvo direktorius. Jis ieškodavo krovinių, pakraudavo automobilius. Savo darbo laikotarpio neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas, 1 t., b. l. 122-123 apklausos protokolas surašytas teisingai, kad šioje įmonėje jis realiai dirbo nuo 2010-11-17 iki 2011-09-07, bet oficialiai atleistas buvo vėliau. Jo darbų vadovai buvo T. B. ir A. V.. Prekių pasiimti jis važiuodavo tada, kai paprašydavo A. V.. Taip buvo gal 2-4 kartus, kai jo prašė nuvažiuoti ir nupirkti automobiliui detales. Ar paimdamas prekes jis pasirašydavo sąskaitas – faktūras, nepamena. Prekes jis priduodavau darbo vietoje A. V., nes jis tuo rūpindavosi. Priduodamas prekes iš A. V. jokio dokumento jis negaudavo, sąskaitas-faktūras atiduodavo jam. Detales atvažiuodavo ir pasiimdavo, vėliau už jas sumokėdavo. Jokių pinigų jis pats negaudavo ir iš A. V. jokių pinigų už detales neprašydavo.
Liudytoja M. M. parodė, kad šioje byloje ji žino viską nuo pradžių, kai T. B. atėjo pasiskolinti pinigų, tai buvo 2009 m., kai buvo atidaryta ši įmonė. Akcininkais buvo T. B., A. V. ir ji, bet T. B. turėjo akcijų vienu procentu daugiau. Iš jos su vyru įmonei atidaryti T. B. ir A. V. pasiskolino 30 000 Lt, ar jie patys dėjosi, ji nežino. Tai daugiausia A. V. prašė pinigų, nes jis išėjo iš vienos įmonės ir prašė paskolinti, kadangi neturėjo pinigų, bet turėjo klientų, o su T. B. tuomet ir susipažino, jis dirbo kartu su A. V. ankstesnėje įmonėje ir jų santykiai buvo geri. Pinigus ji su vyru davė tam, kad atidarytų transporto įmonę. Toje įmonėje ji dirbo administratore – vadybininke, T. B. buvo direktorius, o A. V. dirbo transporto vadovu. Iš pradžių buhalteriją tvarkė įmonė, po to kiti, nes jie keitė buhalterius. Tik pačioje įmonės veiklos pabaigoje ji sužinojo, kad kasininku buvo A. V.. Ji su vyru nesigilino į įmonės veiklą ir tik pačioje pabaigoje, kai A. V. išėjo iš darbo ir visi pradėjo šnekėti, kad jis atsakingas už kasą, tai sužinojo 2011 m. vasarą. Nuo 2009 m. iki 2011 m. vasaros ji nežinojo, pas ką yra kasa, nesidomėjo tuo. Jie paskolino pinigus ir viskas. Kad paskolino pinigus, jie niekur neįformino, tiesiog atvežė ir davė. Sutarties nebuvo, skolino su ta sąlyga, kad ji bus akcininkė, jos įnašas į kasą buvo 30 000 Lt, pasirašė sutartį, kad jie trys yra akcininkai. Kiek pinigų įnešė kiti akcininkai, ji nesidomėjo, nes iki tol neturėjo verslo patirties, buvo namų šeimininkė. Kas buvo įmonės kasininkas, ji nežinojo, kas galėjo naudotis įmonės sąskaitos banko kortelėmis, nežinojo. Atidarius šią įmonę, jos vyras kiek galėdavo, tiek padėdavo remontuoti automobilius, tai buvo ir žiemą, buvo sunku. Paskui jos vyras susipyko su jais, pamatė, kad nieko gero nebus, nes buvo daug žadėta, bet niekas nepadaryta. Buvo žadėta, kad po truputį atidavinės jiems skolą ir jie tas akcijas perrašys jiems, o buvo prašoma labai daug pagalbos. Paskolino jiems pinigus ir už tai dar reikėjo atidirbti. Paskui jie pradėjo kalbėti, kad pasiims automobilius iš banko, viskas bus gerai, įmonė plėsis. Ji įsigijo akcijas kaip garantą, jog atsiims skolą. Kai pas juos pradėjo vaikščioti vyro giminaitis A. V., jie nenorėjo skolinti pinigų, nes girdėjo, kad jis yra kitiems įsiskolinęs, bet paskui kažkas iš jų pasakė, kad jei paskolins, tai bent turės akcijų, vis tiek, jei įmonė veiks, jie tuos pinigus atiduos už akcijas. Anksčiau nei ji, nei vyras neturėjo jokio verslo. Galiausiai jie suprato, kad nieko gero negaus, nors tikėjosi, kad išsiplės įmonė ir nupirks iš jų tas akcijas, todėl į veiklą jie nesikišo. Pasiteiravo dėl dividendų jos vyras A. V. ir T. B., bet jie pasakė, kad nėra pinigų ir viskas. Nebuvo jokių akcininkų susirinkimų, ji net nežinojo, kad tokie turi būti. Tik po to ji išsiaiškino, kad turėjo būti akcininkų susirinkimai, bet ji ten kaip akcininkė nieko nedarė. Vėliau T. B. susipyko su A. V., šis išėjo iš darbo 2011 m. vasarą, prieš uždarant įmonę. Kai jie susipyko, paskambino jiems, kad atvažiuotų. Kodėl jie susipyko, nežino, gal dėl to, kad T. B. susirado moterį, kuri įmonei vadovauti pradėjo. Faktinis įmonės direktorius buvo T. B., bet kadangi jie buvo draugai su A. V., tai kartu ir vadovavo. Ji nemano, kad T. B. ką nors padarytų be A. V.. Savo įneštų pinigų ji neatgavo, tik tiek, kad atlyginimą uždirbo, nes realiai šiek tiek dirbo. Ikiteisminio tyrimo metu jos apklausos protokolai 1 t., b. l. 44-46, 48-49, 51-52 surašyti teisingai, palaiko duotus parodymus. Ji 30 000 Lt perdavė A. V. ir T. B., jie buvo abu tuo metu, t. y. paėmė pinigus A. V. dalyvaujant T. B., šiuos pinigus panaudojo automobilių detalėms bei vienam automobiliui įsigyti. A. V. T. B. uždraudė imti detales, apribojo skambučius, po to jie apsipyko, už tai A. V. norėjo atleisti T. B.. T. B. minėjo, kad A. V. per daug ima pinigų, už tai apribojo galimybę pirkti detales. A. V. sakė, kad 60 000 Lt skolą greitai galima sumokėti, bet kokiu būdu, nesakė. Apie A. V. išėjimą iš darbo žino tiek, kad A. V. susipyko su T. B. ir išėjo atostogauti, paskui jis skambino T. B. ir kažko prašė, tuomet jie labai susipyko ir A. V. visai nebegrįžo, o T. B. jam siuntė laiškus, bet ji laiškų turinio nežino. Kad A. V. yra kasininkas ir yra neperduota kasa ji sužinojo, kai A. V. išėjo iš darbo. Jie pasakė, kad niekur dėl to nesikreipė. Dėl dokumentų perdavimo jai nekilo problemų, kadangi ji kreipėsi į ekonominių nusikaltimų biurą ir jai pasakė, kad pas juos dalis dokumentų yra. Ji visa tai perdavė bankroto administratoriui. Perduodamų dokumentų apyrašas buvo sudarytas, nes ji su antstoliu atvažiavo, paėmė, ką buvo surašęs T. B., bet ar tai buvo visi dokumentai, ji nežino. Visus dokumentus jai perdavė per vieną kartą. Pagal antstolio apyrašą, visus dokumentus perdavė bankroto administratoriui, jis daugiau dokumentų neprašė..
Liudytojas A. M. parodė, kad šioje byloje žino tiek, kad jo žmona M. M. buvo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, T. B. buvo šios įmonės direktorius. Apie įmonės padėtį sužinojo tada, kai T. B. pradėjo dalinti jo telefono numerį kreditoriams ir jie pradėjo jam skambinti. Jis klausdavo, kodėl jie skambina jam, o kreditoriai sakydavo, kad jo numerį jiems davė T. B. pasakęs, kad jis yra įmonės akcininkas, nors jis buvo tik akcininkės vyras. Kreditoriai vis tiek jam sakydavo, kad jis yra jiems skolingas pinigų ir kad atiduotų skolas. Tuo metu T. B. dar vadovavo įmonei. Nuo tada jis pradėjo daugiau domėtis šia įmone, buvo susitikęs su T. B., jis aiškino, kokia yra situacija, bet tie paaiškinimai dažniausiai būdavo melagingi. Kadangi jo žmona buvo akcininkė ir ji buvo šiai įmonei paskolinusi 35000 Lt, tai vis tiek buvo susiję ir su juo. Kur buvo įmonės pinigai, jis nežino, sužinojo, kad yra didelės skolos, bet dėl ko jos atsirado, nežino, nes nedalyvavo tame procese. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas, esantis 1 t., b. l. 64, surašytas teisingai, palaiko šiuos parodymus. T. B. jam skundėsi dėl to, kad nebuvo pinigų. Faktinis įmonės direktorius buvo T. B.. A. V. buvo transporto direktorius. A. V. jam atvarydavo automobilį ir paprašydavo padėti suremontuoti, jis padėdavo ir šis išvažiuodavo. Kas įmonėje buvo viršesnis, jam sunku pasakyti. Kas UAB (duomenys neskelbtini) tvarkydavo finansus, jis nežino. Su T. B. kalbėjosi, kai A. V. žmona perrašė savo akcijas jiems. Klausė jo, kas vyksta įmonėje, prašė parodyti dokumentus, bet T. B. nieko nerodė. Tuomet jam pasakė, kad turi A. V. žmonos padovanotas akcijas, bet jis vis tiek nieko nerodė. Iš nuogirdų sužinojo, kad yra daug skolų, bet realiai nieko nematė. M. B. yra T. B. brolis. Įmonės buhalterė buvo N. P., kaip jam pasakė T. B.. Jo žmona retai važiuodavo į įmonę, todėl kai ją atleido, ji to nežinojo. Atlyginimą jai retai pervesdavo. Tuomet, kai direktorius T. B. išėjo iš pareigų, visos sąskaitos buvo areštuotos. Šiuo metu tokia įmonės padėtis, kad ji dirbti negali, pelno jokio nėra, pajamų taip pat. Jo žmona 20000 Lt skolos neatsiėmė. Jis su žmona sužinojo, kad viskas areštuota, o kai perdavė jiems areštuotą turtą, tai buvo tik popierių krūva. Visa tai buvo spalio ar lapkričio mėnesį, iki tol jie tikrosios padėties nežinojo, nes jiems nieko nesakydavo. N. P. yra buhalterė, bet jis UAB (duomenys neskelbtini) jai nesiūlė dirbti, nes anksčiau jos nepažinojo, susipažino tik tuomet, kai ji jau dirbo. A. V. atvarydavo jam taisyti mašinas, žadėjo už tai sumokėti, bet nesumokėjo. Akcijų dovanojimą pasiūlė A. V.. Jis jiems padovanojo akcijas, kadangi neatidavė skolos pinigų, tuomet akcijų vertė buvo gal 100 Lt. Su A. V. apie kasos trūkumą ir jos likutį nekalbėjo. Jis su žmona bandė padaryti akcininkų susirinkimą, bet į jį niekas neateidavo. Kai T. B. išėjo iš darbo, jie nusprendė direktoriumi paskirti A. T., nes kažkas turėjo būti direktoriumi. Žmona jam pasiūlė ir jis neatsisakė. Jie ėjo perimti turtą su tais asmenimis, kurie užfiksuoja turto perėmimą. Kaip akcininkai jie dėl lėšų trūkumo kasoje kreipėsi į prokuratūrą.
Liudytojas A. T. parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, 1 t., b. l. 68-69 jo apklausos protokolas surašytas teisingai, jis buvo pakviestas į direktoriaus pareigas įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), tai buvo jo buvo jo antraeilis darbas. Direktoriumi jį paskyrė akcininkai, turėjo būti akcininkų susirinkimo protokolas, kuris turėjo būti pateiktas SODRAI apie jo įdarbinimą. Direktoriumi šioje įmonėje jis buvo gal pusę metų, gal šiek tiek daugiau, atlyginimo jam nemokėjo. Jis sutiko tapti direktoriumi, nes iš pradžių nežinojo, kokia yra situacija, šias pareigas pradėjo eiti 2011 m., bet mėnesio neatsimena. UAB (duomenys neskelbtini) jis perėmė su antstoliais, perėmė visus dokumentus, kurie buvo antstolių užfiksuoti, dokumentų perėmime dalyvavo M. M., T. B. ir jis. Jam tapus direktoriumi, buvo padaryta inventorizacija. Įmonėje jis negalėjo nieko nedaryti, nes visos sąskaitos buvo areštuotas ir veikla nebuvo vykdoma. Jis jokių dokumentų nerašė ir nieko nepasirašinėjo. Banko sąskaita, banko generatoriumi, kortelėmis nesinaudojo ir jų neperėmė. Neatsimena, kiek žmonių šioje įmonėje dirbo jos perėmimo metu, darbuotojams atlyginimas nebuvo mokamas, nes įmonės sąskaitos buvo areštuotos. Įmonės buhalterijai tvarkyti buvo paskirta buhalterinė įmonė, bet ji nieko nedarė, nes nebuvo ką daryti. Teisingai nurodyta data, kad jis įmonę perėmė 2011-09-13. Iš T. B. perimtus dokumentus jis perdavė M. M., pats juos laikyti neturėjau sąlygų, nes iš buvusios įmonės buveinės turėjo išeiti ir dokumentus pasiimti su savimi, nes tai buvo nuomojamos patalpos, už kurių nuomą buvo nesumokėtos skolos. Dokumentus jis perdavė akcininkei iš karto, perėmus įmonės vadovavimą. Įmonėje buvo dokumentai dėl įsigytų prekių, t. y. tepalų, plovimo skysčių ir kt., bet šių prekių realiai nebuvo ir nebuvo dokumentų, kurie patvirtintų jų sunaudojimą. Jis klausė T. B., kur yra tos prekės, bet jis nieko nesakė. Jam pasakė, kad įmonėje yra skolos, bet sutiko būti direktoriumi, nes galvojo, jog ten dar galės normaliai dirbti, nes T. B. nieko nesakė apie realią įmonės situaciją.
Liudytojas R. L. parodė, kad dirba Gariūnų turguje, prekiauja filtrais, tepalais pagal verslo liudijimą. Jis prekiauja jau 18 metų, savo nuolatinius klientus pažįsta. Šioje byloje nežino nieko. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas, esantis 1 t., b. l. 92-93 surašytas teisingai, palaiko juos. T. B. jis neatpažįsta. Dėl 1 t., b. l. 102, 105 patvirtina, kad tai jo parašas asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokole.
Liudytoja V. A. parodė, kad T. B. nepažįsta. 1 t., b. l. 113-114 jos ikiteisminio tyrimo apklausos protokolas surašytas teisingai. Ji išrašydavo sąskaitas – faktūras UAB (duomenys neskelbtini), kai parduodavo prekes. Jei neklysta, su ja buvo atsiskaityta grynaisiais, tačiau kas atsiėmė prekes, neatsimena. Ji prekiaudavo darbo įranga autoservisams.
Liudytoja V. O. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). Žino, kad UAB „A. T.“ teikė paslaugas įmonei UAB (duomenys neskelbtini), paslauga buvo suteikta už keliolika trūkstančių litų, su UAB (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta grynaisiais, nes jų darbe tai yra normalu, nes jos įmonė gauna atsiskaitymus ir grynaisiais, ir banko pavedimais. Konkrečiai kodėl grynaisiais atsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini), neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu jos apklausos protokolas 1 t., b. l. 137 surašytas teisingai, kad T. B. buvo paprašyta atsiskaityti grynaisiais, bet dabar to jau neprisiminė. B. l. 138-140 kasos pajamų orderio ir apyvartos dokumento kopijos yra jos pateiktos dokumentų kopijos.
Liudytojas L. G. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kaltinamojo T. B. įmonė UAB (duomenys neskelbtini) nuomojo jų įmonėje patalpas adresu Kalvarijų g. 151. Už patalpų nuomą atsiskaitydavo ir grynais, ir pavedimu. Jie visada vėluodavo sumokėti už nuomą, reikėdavo nuolatos „spausti“, kad sumokėtų. Jo įmonė naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) paslaugomis, todėl atsiskaitant už jų paslaugas būdavo daromi nuomos mokesčio padengimai. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai 1 t., b. l. 131-132 surašyti teisingai. Dabar jam sunku prisiminti, kam sumokėdavo pinigus už suteiktą paslaugą, tačiau buhalterija jo įmonėje tvarkoma griežtai. 1 t., b. l. 133 esantį el. laišką jis patvirtina, tai siuntė jo įmonės buhalterija, viršuje yra jo parašas, kieno kitas parašas, dabar jis negali pasakyti, bet matyti parašyta T. 1 t., b. l. 134 yra PVM sąskaita-faktūra, patvirtina, kad jos viršuje yra jo parašas, o T. B. pasirašė kaip direktorius kasininkas, apačioje yra jo parašas.
Liudytojas K. C. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o UAB (duomenys neskelbtini) jau seniai nebedirba. T. B. asmeniškai nepažįsta, bet kaltinamojo vadovaujama įmonė kelis kartus teikė jiems paslaugas. Už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo tiek grynaisiais, tiek bankiniais pavedimais. Kas paimdavo pinigus, tiksliai neprisimena, gal būt vairuotojas. T. B. pats pasiėmė pinigus už paslaugas galbūt tik kartą. Jis negalėtų atskirti A. V. ir T. B., nebeatsimena, kaip jie atrodė, nes daug laiko praėjo.
Liudytojas J. S. parodė, kad jo veikla individuali, jis jau 10 metų tvarko, remontuoja automobilius. Kaltinamojo T. B. neatsimena, pas jį būna daug žmonių. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas FNTT, jo klausė, ar jis išrašinėjo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas – faktūras, ar neišrašinėjo. Jis neprisimena, gali būti, kad išrašė, gali būti, kad UAB (duomenys neskelbtini) automobilio kompiuterį remontavo. Kas užsakė remontą, jis negali pasakyti, tačiau klientas atvežė ir paliko, o kas atvežė, jis neatsimins. Pinigus už remontą gavo, bet sąskaitos – faktūrosneatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai 1 t., b. l. 141-142 surašytas teisingai. Jis iš pradžių dirbo pagal verslo liudijimą, paskui pagal individualios veiklos formą. Patvirtina, kad 1 t., b. l. 143 yra jo susirašinėjimas el. paštu, 1 t., b. l. 144 yra prekių (paslaugų) prikimo – pardavimo kvitas, ant kurio yra jo parašas, bet kliento parašo nėra, kad pinigus jis gavo grynais. Užsakovo parašas turėjo būti ant kvito. Kokį automobilį jis remontavo, neatsimena.
Liudytojas M. Č. parodė, kad su T. B. buvo susitikęs vieną kartą. Tuo metu jis prekiavo dyzeliniu kuru ir T. B. kelis kartus iš jo pirko kurą. Atvažiuodavo įmonės vairuotojai, todėl jis gerai neatsimena, kiek kartų buvo pats T. B.. Nebeprisimena, kaip buvo atsiskaitoma už kurą, bet kartą jie tikrai buvo susitikę ir T. B. padavė jam grynus pinigus. Tuomet T. B. jam sumokėjo nedidelę sumą, gal apie 2500 Lt, A. V. ir vairuotojai jam už kurą nemokėjo. Nors dabar jis neatsimena, kas, kada ir kiek mokėjo jam, nes seniai tai buvo. Jam žinoma įmonė (duomenys neskelbtini), kitoje byloje kitame teisme apie ją buvo kalbama, bet iki šiol jis negali suprasti, kas ten vadovavo – T. B. ar A. V.. Pas jį įmonės (duomenys neskelbtini) vairuotojai buvo atvažiavę kuro galimai 3 kartus, bet nebuvo pilamas didelis kuro kiekis, buvo pilamas kuras į metalines talpas. Pirmiau pas jį atvažiuodavo vairuotojai užsipilti kuro, o po to kažkas atvažiuodavo atsiskaityti. T. B. įmonė liko jam skolinga nedaug, apie 300-400 Lt. Jis neprašė T. B. atsiskaityti, nors jis liko skolingas nuo 2010 m.. T. B. nesiūlė jam atiduoti pinigus, o jis net nežinojo, kur jis yra. Jis su T. B. ir A. V. susitiko tik teisme. Jis net nežinojo, kad yra kažkokia jų įmonė, galvojo, kad tai paprastas klientas. Jis jokių dokumentų, patvirtinančių kuro apmokėjimą, neišduodavo. Kai 2010 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas kitoje byloje, pas jį niekas nebeatvažiuodavo, nes buvo uždaryta visa jo veikla. Iš kur T. B. gaudavo dokumentus, jis nežino. Po 2010 m. jam niekas nemokėjo 68443,12 Lt, nes nebuvo už ką tiek mokėti, nebuvo tokio kuro kiekio.
Šalies argumentai
Civilinio ieškovo atstovė adv. padėjėja A. G. paaiškino, kad atstovauja BUAB (duomenys neskelbtini). Civilinis ieškovas palaiko 2014-11-17 pateiktą ieškinį dėl 68443,12 Lt žalos atlyginimo, dabar tai būtų 19822,50 Eur. Civilinis ieškovas ieškinio sumą nustatė susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o būtent: su kaltinamojo T. B. pateiktu 2011-09-13 priėmimo – perdavimo aktu, kuriuo jis perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus akcininkei M. M.. Šiame akte nurodoma, kad tos dienos kasos likutį sudaro 68443,12 Lt, be to, iš įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos bankroto administratorius perdavė ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kasos likutis buvo 68443,12 Lt. Specialisto išvadoje nurodyta kita suma, bet specialistė šiandien pasakė, kad išvada buvo daryta anksčiau, t. y. 2011 birželio mėn., o suma padidėjo 2011 liepos mėn. Buvo pateiktas kasos knygos išrašas, iš kurios matyti, kad galutinis kasos likutis yra 68443,12 Lt. Kaip specialistė pakomentavo ankstesnės specialistės V. T. apklausos protokolą, kai ikiteisminio tyrimo metu jos buvo paklausta, ar galėjo būti toks likutis, ji šias aplinkybes patvirtino. Dėl šių priežasčių kaltinamajame akte figūruoja šis likutis, kurį turėjo T. B. perduoti M. M. su visais įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Šie pinigai nebuvo perduoti, tą patvirtino pats kaltinamasis, ir dėl šių veiksmų bendrovė patyrė žalą. BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūros dar neužbaigtos. Vyksta likvidavimas, kituose teismuose taip pat nagrinėjamos bylos, todėl dar nėra kreiptasi dėl bankroto pabaigos. Byloje, kuri dabar apeliacinėje instancijoje, nuteista yra ir pati įmonė, kurios skoliniai įsipareigojimai yra virš 150000 Lt. Yra dar viena civilinė byla, kurios nagrinėjimas sustabdytas Šiaulių apygardos teisme, ten nėra pareikštas civilinis ieškinys, jis bus nagrinėjamas atskira tvarka. Civiliniai ieškiniai nesidubliuoja su kitose bylose pareikštais ieškiniais, skiriasi veikų laikotarpiai.
2012-09-13 specialisto išvadoje Nr. 5/1-120 dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2010-09-30 iki 2011-09-13 laikotarpio ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2009-10-26, įmonės kodas 302450305 Šiaulių m. Vilniaus g. 251-14 (1 priedas). VĮ „Registrų Centras“ duomenimis tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13) UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo:
T. B. nuo 2009-10-20 iki 2011-08-26 (1 priedas),
A. T. nuo 2011-08-29 (2 priedai).
Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-12-07 raštą Nr.(12.25-31-3)-R-11513 buhalterinės apskaitos paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009-11-03 iki 2010-08-04 teikė UAB „Audito paslauga“ (dokumentai tyrimo medžiagoje).
Laikotarpiu nuo 2010-08-04 iki 2011-09-07 UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterės pareigose dirbo N. P. (3 priedas).
Pagal 2010-11-05 bendrovės direktoriaus įsakymą Nr.ATR-10.11.05/01, kasininko funkcijas vykdys darbuotojas, einantis transporto vadovo pareigas – A. V.. 2011-08-02 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr.ATR-11.08.02/01 A. V. buvo atleistas iš darbo dėl nepasirodymo darbe nuo 2011-06-20 (4.1-4.3 priedai). Kitų duomenų apie asmenis, tiriamuoju laikotarpiu ėjusius UAB (duomenys neskelbtini) kasininko pareigas, tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra.
Tyrimui pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose nėra įformintų dokumentų apie kasos ir kasoje esančių grynųjų pinigų perdavimą A. V. jį paskyrus į kasininko pareigas 2010-11-05. Nėra dokumentų, kas iki 2010-11-05 tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) kasą.
2011-08-02 UAB (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymu Nr.ATR-11.08.02/01 A. V. buvo atleistas iš darbo dėl nepasirodymo darbe. Tačiau dėl A. V. nepasirodymo darbe 2011-06-20 dieną, tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose nėra duomenų apie bendrovės kasos ir joje esančių grynųjų pinigų inventorizavimą bei perdavimą naujai paskirtam kasininkui. Nėra duomenų, kas ėjo UAB (duomenys neskelbtini) kasininko pareigas bei kam buvo perduotas grynųjų pinigų esančių kasoje likutis po A. V. nepasirodymo darbe 2011-06-20 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos – 2011-09-13.
LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. išleistas nutarimas Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ numato kasos tvarkymą, kasininkų darbą, perdavimą bei atsakomybę (šių taisyklių 21-30 p.) (16 priedas).
Prie UAB (duomenys neskelbtini) 2011-08-02 vadovo – T. B. įsakymo Nr. ATR-11.08.02/01 dėl A. V. atleidimo, pridėtas 2011-08-02 PRANEŠIMAS, kuriame įforminta, kad: „Darbo užmokestis išmokėtas nebus, kadangi yra išduoti pinigai ūkio reikmėms, kurie nebuvo grąžinti įmonei. Avanso apyskaitoje negrąžinta suma sudaro 3.221,52 Lt“ (4.4 priedas). Tačiau A. V. už 2011 m. birželio-rugpjūčio mėn. (išmokėjimui) buvo apskaičiuota 1645,52 Lt (iš jų: darbo užmokestis už birželį – 205,09 Lt ir kompensacija už atostogas – 1.440,43 Lt) (5 priedas), o jo avanso apyskaitoje už 2011 m. birželį nepanaudotų pinigų likutis mėnesio pabaigai nurodytas – 5.428,04 Lt (6 priedas).
Remiantis LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 29 str.: „Pinigai inventorizuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“ (16 priedas).
LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. BIRŽELIO 3 D. NUTARIMO NR. 719 „DĖL INVENTORIZACIJOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ 3, 5, 17, 28, 39, 52 -70 p. numatyta grynųjų pinigų įmonėse inventorizavimo bei jų rezultatų įforminimo tvarka. Pagal šio nutarimo 5 p.: „Visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas <...> Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę)“, 9 p.: „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo metu žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą“. UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktuose dokumentuose UAB (duomenys neskelbtini) kasos perdavimo bei inventorizavimo dokumentų nėra.
UAB (duomenys neskelbtini) pažeisti LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 21-30 p., kuriais reglamentuotas kasos tvarkymas, kasininkų darbas, kasos perdavimas, inventorizavimas.
UAB (duomenys neskelbtini) neįformino kasos grynųjų pinigų likučio (2011-06-20 dienai - 68.121,62 Lt) inventorizavimo bei jų perdavimo naujai paskirtam bendrovės kasininkui ir tuo pažeidė LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. BIRŽELIO 3 D. NUTARIMO NR. 719 „DĖL INVENTORIZACIJOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ 3, 5, 17, 28, 39, 52-70 punktus.
Tyrimui pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) kasos dokumentuose nurodyta, kad bendrovės kasoje 2011 metų balandžio, gegužės, birželio mėnesiais buvo grynųjų pinigų (7 priedas):
2011-04-01 - 90.707,06 Lt
2011-04-31 - 76.617,12 Lt
2011-05-01 - 76.617,12 Lt
2011-05-31 - 71.605,12 Lt
2011-06-01 - 71.605,12 Lt
2011-06-30 - 68.121,62 Lt
Tačiau kadangi UAB (duomenys neskelbtini) vadovas neatvykus A. V. į darbą 2011-06-20, nepaskyrė inventorizacijos komisijos, neorganizavo kasos grynųjų pinigų perskaičiavimo bei neperdavė grynųjų pinigų naujai paskirtam kasininkui, dėl to tyrimo metu nustatyti ar UAB (duomenys neskelbtini) kasos apskaitos dokumentuose nurodytas 68.121,62 Lt grynųjų pinigų likutis UAB (duomenys neskelbtini) kasoje buvo ir kam jie buvo perduoti negalima.
Tyrimo metu nustatyta, kad dokumentai:
2011-07-07 PVM sąskaita faktūra AVU107 Nr. 0540 - 353,48 Lt,2011-07-21 PVM sąskaita faktūra AVU107 Nr. 1787 - 203,74 Lt, 2011-07-29 PVM sąskaita faktūra ASS108 Nr. 0888 - 323,11 Lt,2011-08-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas - 2.785,00 Lt, 2011-08-30 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas - 1.760,00 Lt,2010-11-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr.VI2388 - 18.170,47 Lt, 2011-04-20 PVM sąskaitą faktūrą serija ERT Nr.0283108 - 338,99 Lt,2011-08-01 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GIN 1540 ir 2011-08-01 kasos pajamų orderio kvitas serija GIN Nr.1767 - 2.584,50 Lt, 2011-06-28 apmokėjimą „J. S.“ - 400,00 Lt,
buvo apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos atskaitingo asmens – direktoriaus - T. B. Avanso apyskaitose, kuriuose nurodyta kad pagal nurodytus dokumentus T. B. apmokėjo grynais pinigais, iš bendrovės jam ūkio išlaidoms išmokėtų grynųjų pinigų, iš viso 24.334,79 Lt.
UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. T. 2011-12-12 Vilniaus apskrities VPK NTV Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriui pateikė raštą „Dėl dokumentų pateikimo“ (8 priedas) bei dokumentus, pagal kuriuos, jo teigimu, buvęs direktorius T. B. įformino, kad pirko prekes ir sumokėjo pinigus, tačiau šių prekių bendrovei neperdavė, bendrovei nepanaudojo bei nenurašė. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. T. pateikė keturias PVM sąskaitas faktūras dėl akumuliatorių bei kt. atsarginių dalių pirkimo, teigdamas, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras T. B. įformino, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) vien vieninteliam lengvajam automobiliui net tris kartus pirko akumuliatorius bei kitas atsargines dalis iš viso už 1.091,90 Lt
Be to, šiame rašte UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. T. nurodė, kad T. B. pateikė 2011-04-20 UAB „Ermitažas“ PVM sąskaitą faktūrą serija ERT Nr.0283108 bei du elektroninio kasos aparato kvitus, kuriais įformino, kad už 338,99 Lt pirko šlifuoklį, tačiau šlifuoklio bendrovei neperdavė (8.6-8.7 priedai). Šlifuoklio 338,99 Lt pirkimo suma UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje įtraukta į T. B. Avanso apyskaitą už 2011-04-30, tačiau tyrimui pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose įrašų dėl (pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ERT Nr.0283108) pirkto šlifuoklio pajamavimo ar nurašymo nėra (9 priedas).
A. T. tyrimui pateiktoje 2010-11-12 PVM sąskaitoje faktūroje Nr.VI2388 įforminta, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirko įvairių įrankių ir kitų automašinoms skirtų prekių už 15.016,90 Lt su 21% PVM bendra sąskaitos suma sudarė – 18.170,47 Lt. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje įrašyta, kad sąskaitą išrašė „Komercijos direktorė – V. A.“ (įrašas padarytas kitokiu šriftu), šalia šios pavardės yra neįskaitomas parašas (10 priedas). Šioje sąskaitoje faktūroje ties įrašo: „Prekes/paslaugas gavo:“ gavėjas nenurodytas, gavėjo parašo nėra (10.4 priedas). Prie 2010-11-12 PVM sąskaitos faktūros pridėtas 2010-11-12 Kasos pajamų orderio kvitas serija VIG Nr.1292, kuriame įrašyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr.VI 2388 bendrovei (duomenys neskelbtini) apmokėjo 18.170,47 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) pinigų gavėju – kasininku įrašyta: „V. A.“, šalia šios pavardės yra neįskaitomas parašas (10.3 priedas).
UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. B. 2010-11-30 avanso apyskaitoje nurodyta, kad pagal 2010-11-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr.VI2388 iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirktos prekės už 18.170,47 Lt apmokėtos grynais pinigais (10.1-10.2 priedai). UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. B. 2010-11-30 avanso apyskaitoje, kurioje suma iš viso sudaro 23.149,86 Lt, padarytas buhalterinis įrašas į atsiskaitymų su tiekėjais sąskaitą (šifras - 443) (10.1 priedas). Tačiau tyrimui pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose buhalterinių įrašų dėl 2010-11-12 PVM sąskaitoje faktūroje Nr.VI2388 įformintų prekių (įrankių) už 18.170,47 Lt pajamavimo arba nurašymo nėra.
2011 m. rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. B. 2011-08-31 avanso apyskaitoje (11 priedas) įforminta, kad jis iš R. L., pastarajam pateikus 2011-05-26 Verslo liudijimą, kuriame įformintas leidimas verstis prekyba ne maisto produktais, nupirko dizelinio tepalo, tepalo ir kuro filtrus iš viso už 4.545,00 Lt, iš jų:
2011-08-01 už 2.785,00 Lt (12.1-12.2 priedai), 2011-08-30 už 1.760,00 Lt (13.1-13.2 priedai).
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad:
1. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. B. 2011 m. birželio 30 d. avanso apyskaitoje nurodyta, kad jis 2011-06-28 apmokėjo „J. S.“ 400,00 Lt, tačiau jokių dokumentų grindžiančių pinigų sumokėjimą nėra (14 priedas).
2. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. B. avanso apyskaitoje už 2011 m. rugpjūčio mėn. įtraukta operacija, dėl bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) už maitinimą apmokėtos - 2.584,50 Lt sumos. Prie nurodyto apmokėjimo pridėti dokumentai: 2011-08-01 PVM sąskaita-faktūra Nr. GIN 1540 ir 2011-08-01 kasos pajamų orderio kvitas serija GIN Nr.1767. Reikia pažymėti, kad nurodytoje PVM sąskaitoje faktūroje įrašyta: „už maitinimą“, nenurodant prekių pavadinimų, kiekių ir kainų (15 priedai). Tačiau šiam maitinimui neįforminti teisės aktais numatyti privalomi papildomi dokumentai, todėl šios sumos negalima priskirti sąnaudų leidžiamiems atskaitymams.
Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 22 str. nustatyta Reprezentacinių sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams tvarka. VMI išaiškinime nurodyta, kad: „be sąskaitos faktūros, ar kitų teisės aktais nustatytų dokumentų, patvirtinančių prekių arba paslaugų įsigijimą, turinčių visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus privalomus rekvizitus, įmonėje: „reprezentacinėms sąnaudoms pagrįsti surašomi laisvos formos aktai, kurie yra vienas iš svarbiausių dokumentų priskiriant šias išlaidas reprezentacinėms sąnaudoms. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti aktai turi būti patvirtinami įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens ir vyriausiojo finansininko arba jo įgalioto asmens.“
„Įmonė siekdama, kad mokesčių administratoriui nekiltų abejonių dėl patirtų sąnaudų kvalifikavimo, reprezentacinių sąnaudų nurašymo akte turėtų nurodyti ūkinės operacijos turinį, kuris aiškiai nusakytų operacijos esmę. Todėl minėtame akte turi būti užfiksuoti tokie duomenys, kurie įrodytų, kad patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus (pvz., būtina nurodyti, kad reprezentacinis renginys nebuvo suorganizuotas įmonės darbuotojams, akcininkams, savininkams, kontroliuojamiems ar kontroliuojantiems vienetams ir pan.)“
„Įmonė siekdama, kad mokesčių administratoriui nekiltų abejonių dėl patirtų sąnaudų kvalifikavimo, reprezentacinių sąnaudų nurašymo akte turėtų nurodyti ūkinės operacijos turinį, kuris aiškiai nusakytų operacijos esmę. Todėl minėtame akte turi būti užfiksuoti tokie duomenys, kurie įrodytų, kad patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus (pvz., būtina nurodyti, kad reprezentacinis renginys nebuvo suorganizuotas įmonės darbuotojams, akcininkams, savininkams, kontroliuojamiems ar kontroliuojantiems vienetams ir pan.)“ (žr. VMI internetinę svetaine)
12 str. 1d.: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2 d.: „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“,
16 str. l d.: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.
10 str. 1d.: „. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“,
11 str. 1d.: „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris). ..<>... atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku“.
1 d. „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius pateikė civilinį ieškinį 68 443,12 Lt sumai (19 819.60 Eur) (t. 3, b. l. 196).
Kaltinamojo T. B. kaltę taip pat patvirtina: 2014-05-28 atpažinimo iš nuotraukų protokolas, kad R. L. neatpažino nei A. V., nei T. B. kaip savo klientų, kuriems pardavė savo prekiaujamą produkciją (t. 1, b. l. 103-107); 2014-02-05 rašysenos ekspertizė Nr. 11-2386, Nr. 11-2662, kurioje teigiama, jog yra tikėtina, kad 2011-08-01 ir 2011-08-30 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvituose eilutėse, „Parašas“, pasirašė ne R. L. (t. 4, b. l. 15-19); 2014-08-22 apžiūros protokolas, kad pagal T. B. pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus atlikta dokumentų apžiūra, dalyvaujant specialistei V. T., kuri nurodė, kad apžiūrai pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose įrašyta, jog pagal 2010-11-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr.VI2388 į apskaitą įrašyta 18.170,47 Lt suma, iš kurios 15.016,90 Lt įrašyta į sąnaudas ir 3.153,57 Lt į PVM atskaitą; pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ERT Nr.0283108 į apskaitą įrašyta 338,99 Lt suma, iš kurios 280,16 Lt įrašyta į sąnaudas ir 58,83 Lt į PVM atskaitą; pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AVU Nr.1070540 į apskaitą įrašyta 353,48 Lt suma, iš kurios 292,13 Lt įrašyta į sąnaudas ir 61,35 Lt į PVM atskaitą; pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.0888 į apskaitą įrašyta 323,11 Lt suma, iš kurios 267,03 Lt įrašyta į sąnaudas ir 56,08 Lt į PVM atskaitą; pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.1787 į apskaitą įrašyta 203,74 Lt suma, iš kurios 168,38 Lt įrašyta į sąnaudas ir 35,36 Lt į PVM atskaitą; pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.1708 į apskaitą įrašyta 153,27 Lt suma, iš kurios 126,67 Lt įrašyta į sąnaudas ir 26,60 Lt į PVM atskaitą; dėl specialisto išvadoje nurodytų kasos tvarkymo pažeidimų (kasos inventorizavimo neatlikimo ir 68.121,62 Lt kasos pinigų likučio neperdavimo), įforminto kuro pirkimo iš fizinių asmenų, kurie neturėjo leidimo verstis kuro pardavimu (už 2.785,00 Lt ir 1.760,00 Lt), į avanso apyskaitą įrašytos 400,00 Lt sumos, kuriai nėra grindžiančių dokumentų, dėl to specialisto išvada, kad iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei įvertinti turtą už laikotarpį nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13, nesikeičia (t. 2, b.l. 96-98); 1 t., b. l. 53 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 1 t., b. l. 55-60 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, t. 1, b. l. 61-62 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, t. 1, b. l. 66 UAB (duomenys neskelbtini) įsakymas dėl kasininko, t. 1, b. l. 67 akcijų dovanojimo sutartis, t. 1, b. l. 71 pranešimas dėl dokumentų pateikimo, t. 1, b. l. 72 sąskaita – faktūra, t. 1, b. l. 73-74 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitas, t. 1, b. l. 75-80 sąskaita – faktūra, t. 1, b. l. 87, 95 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolai, t. 1, b. l. 108-111 apžiūros protokolas, t. 1, b. l. 134 kasos pajamų orderio kopija, t. 1, b. l. 138-139 kasos pajamų orderio kvitas, t. 1, b. l. 140 klientų apyvartos išrašas, t. 1, b. l. 144 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas; t. 2, b. l. 8 BUAB (duomenys neskelbtini) prašymas; t. 2, b. l. 15 Vilniaus apygardos teismo nutartis; t. 2, b. l. 18 BUAB (duomenys neskelbtini) perdavimo - priėmimo aktas; t. 2, b. l. 20 BUAB (duomenys neskelbtini) perdavimo - priėmimo aktas; t. 2, b. l. 26 UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo medžiagos aprašas; t. 2, b. l. 83-84 specialistės V. T. paaiškinimas; t. 2, b. l. 96-98 dokumentų apžiūros protokolas; t. 2, b. l. 99-102 pažyma apie juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) duomenis; t. 2, b. l. 105-107 operatyvaus patikrinimo pažyma; t. 2, b. l. 111-177 UAB (duomenys neskelbtini) balanso, pelno (nuostolio) pokyčio kopijos; t. 3, b. l. 5-17 bankų informacija; t. 3, b. l . 23-34 AB „Danske“ banko pranešimas su priedais; t. 3, b. l. 36-42 (duomenys neskelbtini) pateikta informacija su priedais; t. 3, b. l. 44-45 UAB (duomenys neskelbtini) Kurėnų užeigos pranešimas su kasos pajamų orderiu; t. 3, b. l. 48-54 apžiūros protokolas; t. 3, b. l. 57-59 UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas į paklausimą su sąskaitomis – faktūromis; t. 3, b. l. 60-64 specialistės V. T. paaiškinimai; t. 3, b. l. 66-67 VMI pranešimas; t. 3, b. l. 73 BUAB (duomenys neskelbtini) pažyma; t. 3, b. l. 77 BUAB (duomenys neskelbtini) pranešimas; t 3, b. l. 80-82 finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas; t. 3, b. l. 84-169 BUAB (duomenys neskelbtini) pranešimai su priedais; t. 4, b. l. 15-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada; t. 3, b. l. 19 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitai; t. 4, b. l. 166-170 nekilnojamojo turto registro išrašas; t. 4, b. l. 176-177, 183-184 kratos protokolai; t. 5, b. l. 63 UAB (duomenys neskelbtini) įsakymas dėl ilgalaikio turto; t. 5, b. l. 67-67 VMI pranešimas su priedu, t. 5, b. l. 107-146 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis.
Teismas, išanalizavęs kaltinamojo ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamojo T. B. kaltė dėl to, kad jis dėl neatsargumo iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis nuo 2009-10-20 iki 2011-08-26 oficialiai būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau realiai būdamas direktoriumi valdė UAB (duomenys neskelbtini) ir jos turtą iki 2011-09-13, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835) 37 str. nuostatas ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą, teisę laisvai disponuoti bendrovės banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais prieš priimant 2010-11-05 įsakymą skirti UAB (duomenys neskelbtini) kasininku A. V., neįformino dokumentų apie kasoje esančių grynųjų pinigų perdavimą A. V. jį paskyrus į kasininko pareigas, o vėliau 2011-06-20 UAB (duomenys neskelbtini) kasininko pareigas einančiam A. V. neatvykus į darbą, nepaskyrė inventorizacijos komisijos, neorganizavo kasos grynųjų pinigų perskaičiavimo, neatliko inventorizacijos bei grynųjų pinigų, esančių kasoje perdavimo, neįformino UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų likučio 2011-06-20 dienai 68121,62 Lt, neskyrė kito asmens eiti UAB (duomenys neskelbtini) kasininko pareigas, tokiu būdu jis, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) kasą iki 2011-08-26 UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo, kurio metu buvo nuspręsta jį atleisti iš direktoriaus pareigų, įpareigojant sudarytai komisijai perduoti UAB (duomenys neskelbtini) visą materialųjį ir nematerialųjį turtą, jis 2011-09-13 perdavimo aktu neperdavė UAB (duomenys neskelbtini)akcininkei M. M. 2011-08-26 dienai kasoje turėjusio būti 68 443,12 Lt UAB (duomenys neskelbtini) pinigų likučio, nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad šie pinigai buvo teisėtai panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, ir tokiu būdu per neatsargumą prarado jam patikėtą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 68 443,12 Lt. Be to, jis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent: nuo 2009-10-20 iki 2011-08-26 oficialiai būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau realiai būdamas direktoriumi valdė UAB (duomenys neskelbtini) ir jos turtą iki 2011-09-13, pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatas - uUž apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas" būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą laikotarpyje nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13, vadovaujantis 2011-09-13, pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2d. nuostata „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ būdamas atsakingas už jo pasirašytų dokumentų teisėtumą ir teisingumą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. -nuostatą, kad: „Į apskaitų privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" ir 13 str. 3 d. nuostatą, kad ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus rekvizitus", nes dėl aplaidumo neįsitikinęs iš kokio ūkio subjekto perka prekes, neįsitikinęs dėl vieno iš apskaitos dokumento rekvizito tikrumo pasirašė ir įtraukė į T. B. kaip UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingo asmens 2011-08-31 avanso apyskaitą 2011-08-01 išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, 2011-08-30 išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą prekėms, kurių pardavėjas R. L. nepardavė; nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 22 str., kuriame nustatyta Reprezentacinių sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams tvarka. Nesilaikė valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimo, kuriama nurodyta, kad be sąskaitos faktūros, ar kitų teisės aktais nustatytų dokumentų, patvirtinančių prekių ar paslaugų įsigijimą, turintį visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 dalyje nustatytus privalomus rekvizitus, įmonėje turi būti įforminti: „reprezentacinėms sąnaudoms pagrįsti surašomi laisvos formos aktai, kurie yra vienas iš svarbiausių dokumentų priskiriant šias išlaidas reprezentacinėms sąnaudoms. <...> minėti aktai turi būti patvirtinti įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens ir vyriausiojo finansininko arba įgalioto asmens". „Įmonė siekdama, kad mokesčių administratoriui nekiltų abejonių dėl patirtų sąnaudų kvalifikavimo, reprezentacinių sąnaudų nurašymo akte turėtų nurodyti ūkinės finansinės operacijos turinį, kuris aiškiai nusakytų operacijos esmę. <...> minėtame akte turi būti užfiksuoti tokie duomenys, kurie įrodytų, kad patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus“. Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 13 str., kuriame numatyti privalomi rekvizitai, nes: į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. B. 2011 m. rugpjūčio mėn. avanso apyskaitą įtraukta operacija, apmokėjimas už maitinimą UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2011-08-01 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GIN 1540 ir 2011-08-01 kasos pajamų orderio kvitas serija GIN Nr. 1767 2584,50 Lt sumai. Nurodytoje sąskaitoje faktūroje įrašyta tik „už maitinimą“, nenurodant nei prekių pavadinimų, nei kiekių, nei kainų ir neįforminti teisės aktais numatyti privalomi pildomi dokumentai, todėl šios sumos negalima priskirti prie reprezentacinėmis sąnaudomis laikomų atskaitymų; pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas taisykles „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo", šių taisyklių 26 p. reikalavimus, kuriuo reglamentuota, kad: „Jeigu kasininkas neatvyksta į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių arba su juo nutraukiama darbo sutartis, jam patikėtus pinigus perskaičiuoja įmonės vadovo paskirta inventorizacijos komisija dalyvaujant kitam įmonės vadovo įsakymu paskirtam kasininkui. Surašomas pinigų inventorizavimo aprašas, kurį pasirašo minėtieji asmenys“, nes: nepaskyrė inventorizacijos komisijos, neorganizavo kasos grynųjų pinigų perskaičiavimo, inventorizacijos bei grynųjų pinigų, esančių kasoje perdavimo, 2011-06-20 neatvykus į darbą kasininko pareigas einančiam kasininkui A. V.. Dėl išvardintų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei įvertinti įmonės turto nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13, pilnai įrodyta, jo veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK 184 str. 2 d. ir 4 d., 223 str. 1 d..
Teismas kritiškai vertina kaltinamojo T. B. parodymus kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais netiki, nes kaltinamojo parodymus paneigia specialisto išvada ir paaiškinimai, liudytojų A. V., N. P., M. M., A. M., A. T., R. L., V. A., V. O., L. G., K. C., J. S. bei M. Č. parodymai, byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai.
Kaltinamasis T. B. parodė, kad įkūrus UAB (duomenys neskelbtini) jis buvo paskirtas direktoriumi, o A. V. – transporto vadovu, kad įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis buvo nuo 2009-10-26 iki 2011-09-07, kad nuo bendrovės įsikūrimo pradžios kasininkas paskirtas nebuvo, jis pats vykdė kasininko funkcijas ir tik pradėjus dirbti buhaltere N. P., jis 2010-11-05 įsakymu kasą tvarkyti pavedė A. V., bet kasos inventorizacijos ir faktinio perdavimo neatliko, kad kasininko materialinės atsakomybės neapsprendė, net nekalbėjo apie tai, bet tik jis ir A. V. galėjo valdyti sąskaitas, žinojo slaptažodį ir naudojosi banko generatoriumi, kad 2011 m. gegužės mėnesį A. V. išėjo atostogų ir į darbą 2011-06-20 negrįžo, bet ir tuomet inventorizacija ir kasos priėmimas-perdavimas atliktas nebuvo, jo įsakymu kitas kasininkas paskirtas nebuvo, o kasininku, kaip ir iki paskiriant A. V. į kasininko pareigas, buvo jis pats, tačiau nežino, kiek pinigų kasoje buvo paskiriant A. V. kasininku bei šiam neatvykus į darbą 2011-06-20, tik jam pačiam išeinat iš darbo 2011-09-07 buhalterė paskaičiavo, kad yra kasos pinigų likutis, tačiau koks, jis neatsimena, kur tie pinigai, ar jie realiai buvo, jis nežino. Kodėl kasos knygoje yra pažymėta 68 443,12 Lt suma, jis nežino, bet kasoje likutis buvo, nes buvo pilamas kuras, už kurį atsiskaitydavo grynaisiais, o dokumentai dėl to nebuvo pildomi, jis pats 68 443 12 Lt sumos iš kasos nepaėmė ir nepasisavino, šiuos pinigus jis turėjo perduoti M. M., bet jis jų neperdavė, nes kasininkas neatvyko į darbą, jis tų pinigų neturėjo ir negalėjo perduoti, kur šie pinigai, jis nežino, kad vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo aplaidžiai dėl patirties administravimo srityje stokos, kad negali paaiškinti, kas į apskaitą įtraukė suklastotus dokumentus, gal įtraukė ir jis pats, nes jis viską suvedinėdavo į programą. Negali patvirtinti, kad kasos likutis 68443,12 Lt susidarė per laikotarpį, kai A. V. buvo kasininku, tik gali bendrai teigti, kad kasos judėjimas prasidėjo, kai pradėjo už kurą grynais atsiskaityti. Liudytojas A. V. parodė, kad jis buvo paskirtas kasininku likus pusei metų iki jo išėjimo iš darbo, nors buhalterijoje jis nieko nesupranta, kad inventorizacijos ir kasos perdavimo nebuvo, grynųjų pinigų jis nesaugojo, tik nežiūrėdamas pasirašydavo jam buhalterės arba T. B. paduotus dokumentus. Jis vadovavo įmonės transportui, todėl pirkdavo dalis automobiliams, mokėdavo grynais pinigais, juos išsigrynindavo bankomate arba paimdavo iš direktoriaus. Pinigų išsigryninimui kortelę jis turėjo, bet generatorius būdavo pas direktorių. Kai jį paskyrė kasininku, grynųjų pinigų kasoje nebuvo, kai išėjo atostogų, taip pat jų nebuvo. Ar įmonėje turėjo būti grynųjų pinigų, jis nežino, nes jis ne buhalteris. Kasos iš T. B. ar kito asmens jis nepriėmė, todėl išeidamas iš darbo neturėjo ką priduoti, nes jis asmeniškai nelaikė grynųjų pinigų. Kai jis buvo paskirtas kasininku, įmonėje jokių operacijų grynaisiais pinigais nevykdė. Jam porą kartų buvo paduota kasos knyga, kur jis pasirašė nežiūrėdamas. 2010 metais jis neįnešė į UAB (duomenys neskelbtini) kasą jokių 40000 Lt. Liudytoja N. P. parodė, kad nežino, ar buvo atliktas įmonės kasos perdavimas-priėmimas A. V. paskyrus kasininku. Iš banko pinigus išimdavo T. B. ar A. V., jie turėjo banko korteles, kadangi nuimti pinigus iš bankomato yra pigiau nei eiti į banką ir juos gryninti. Ji matydavo, kas per banką pinigus išima, jai atrodo, kad daugiausiai pinigus nuimdavo A. V.. Jai atėjus dirbti, kasoje grynųjų pinigų buvo, bet kur buvo grynųjų pinigų kasa, ji neklausinėjo, kur buvo grynieji pinigai laikomi, ji nežino. A. V. neišėjus į darbą, kasa patikrinta nebuvo, inventorizacija neatlikta, pinigai nebuvo perskaičiuoti. Ji įmonėje tvarkė tik darbo užmokestį, Sodrai dokumentus, skaičiuodavo PVM, o visa kita darydavo pats T. B., tai jis viską suvesdavo į programą. Įsakymų, kaip atskaitingi asmenys turi atsiskaityti prieš bendrovę už avansu gautas pinigines lėšas, nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) taisyklių, kurios numatytų, kur turi būti laikomi grynieji pinigai, nebuvo. Liudytoja M. M. parodė, kad tik pačioje įmonės veiklos pabaigoje ji sužinojo, kad įmonės kasininku buvo A. V.. Kuriant įmonę ji paskolino pinigus su ta sąlyga, kad ji bus akcininkė, jos įnašas į kasą buvo 30000 Lt. Viso buvo trys akcininkai. kiek pinigų įnešė kiti akcininkai, ji nesidomėjo, nes neturėjo verslo patirties, kas buvo įmonės kasininkas, ji nežinojo, kas galėjo naudotis įmonės sąskaitos banko kortelėmis, nežinojo. Liudytojas A. M. parodė, kad apie įmonės padėtį sužinojo tada, kai T. B. pradėjo dalinti jo telefono numerį kreditoriams ir šie pradėjo jam skambinti reikalaudami grąžinti įmonės skolas, nors jis nėra įmonės akcininkas, o tik akcininkės vyras. Tada jis pradėjo daugiau domėtis įmonės veikla, bet T. B. paaiškinimai buvo melagingi. Faktinis įmonės direktorius buvo T. B., o A. V. buvo transporto direktorius. Jis su M. M. prašė T. B. parodyti įmonės dokumentus, bet T. B. atsisakė dokumentus parodyti, nerodė net tuomet, kai jie pasakė, kad turi A. V. žmonos jiems padovanotas akcijas, todėl jie kreipėsi į prokuratūrą. Liudytojas A. T. parodė, kad akcininkų buvo pakviestas į direktoriaus pareigas įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), jis sutiko, nes iš pradžių nežinojo, kokia yra situacija. 2011-09-13 UAB (duomenys neskelbtini) jis perėmė su antstolių pagalba, perėmime dalyvavo M. M., T. B. ir jis. Buvo padaryta inventorizacija. Įmonė neveikė, nes visos sąskaitos buvo areštuotos. Banko generatoriumi ir kortelėmis jis nesinaudojo ir jų neperėmė. Įmonėje buvo dokumentai dėl įsigytų prekių, t. y. tepalų, plovimo skysčių ir kt., bet šių prekių realiai nebuvo ir nebuvo dokumentų, kurie patvirtintų jų sunaudojimą. Jis klausė T. B., kur yra tos prekės, bet jis nieko nesakė. Liudytojas R. L. parodė, kad Gariūnų turguje prekiauja filtrais, tepalais pagal verslo liudijimą, savo klientus pažįsta, bet T. B. jis neatpažįsta, jam nieko nepardavė. Liudytoja V. A. parodė, kad T. B. nepažįsta, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduodama prekes ji išrašydavo sąskaitas – faktūras, su ja buvo atsiskaitoma grynaisiais. Liudytoja V. O. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), kuriai UAB „A. T.“ teikė paslaugas, suteikta paslaugų už keliolika trūkstančių litų ir atsiskaityta grynaisiais, b. l. 138-140 yra jos pateiktos kasos pajamų orderio ir apyvartos dokumento kopijos. Liudytojas L. G. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuomojo jų įmonėje patalpas ir vėluodavo sumokėti už nuomą. Jo įmonė naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) paslaugomis, todėl atsiskaitant už jų paslaugas būdavo daromi nuomos mokesčio padengimai. 1 t., b. l. 134 yra PVM sąskaita-faktūra, kurios viršuje yra jo parašas, o T. B. parašas yra apačioje. Liudytojas K. C. parodė, kad už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas atsiskaitydavo tiek grynaisiais, tiek bankiniais pavedimais, kartą T. B. pats iš jų pasiėmė grynuosius pinigus. Liudytojas J. S. parodė, kad remontavo UAB (duomenys neskelbtini) automobilio kompiuterį, patvirtino, kad 1 t., b. l. 143 yra jo susirašinėjimas el. paštu, 1 t., b. l. 144 yra prekių (paslaugų) prikimo – pardavimo kvitas, ant kurio yra jo parašas, bet kliento parašo nėra, kad pinigus jis gavo grynais. Liudytojas M. Č. parodė, kad T. B. už kurą jam sumokėjo grynus pinigus apie 2500 Lt. T. B. įmonė liko jam skolinga nedaug, apie 300-400 Lt, jis neprašė T. B. atsiskaityti už skolą nuo 2010 m.. Jis jokių dokumentų, patvirtinančių kuro apmokėjimą, neišduodavo, iš kur T. B. gaudavo dokumentus, jis nežino. Po 2010 m. jam niekas nesumokėjo 68443,12 Lt, nes nebuvo už ką tiek daug mokėti, iš viso nebuvo tokio kuro kiekio.
2012-09-13 specialisto išvadoje Nr. 5/1-120 nurodyta, kad tyrimui pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose nėra įformintų dokumentų apie kasos ir kasoje esančių grynųjų pinigų perdavimą A. V. jį paskyrus į kasininko pareigas 2010-11-05, nėra dokumentų, kas iki 2010-11-05 tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) kasą, nėra duomenų apie bendrovės kasos ir joje esančių grynųjų pinigų inventorizavimą, nėra duomenų, kas ėjo UAB (duomenys neskelbtini) kasininko pareigas bei kam buvo perduotas kasoje esančių grynųjų pinigų likutis po A. V. nepasirodymo darbe 2011-06-20 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos – 2011-09-13, nors privaloma buvo remiantis LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 29 str., kad T. B. apmokėjo grynais pinigais iš bendrovės jam ūkio išlaidoms skirtų grynųjų pinigų iš viso 24.334,79 Lt, bet UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. T. 2011-12-12 Vilniaus apskrities VPK NTV Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriui pateikė raštą „Dėl dokumentų pateikimo“ (8 priedas) bei dokumentus, kad buvęs direktorius T. B. įformino, jog pirko prekes ir sumokėjo pinigus, tačiau šių prekių bendrovei neperdavė, bendrovei nepanaudojo bei nustatyta tvarka nenurašė, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei įvertinti turto už laikotarpį nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad kaltinamasis T. B. dėl neatsargumo iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, bei aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, neįformino dokumentų apie kasoje esančių grynųjų pinigų perdavimą A. V. jį paskyrus į kasininko pareigas, o vėliau 2011-06-20 UAB (duomenys neskelbtini) kasininko pareigas einančiam A. V. neatvykus į darbą, nepaskyrė inventorizacijos komisijos, neorganizavo kasos grynųjų pinigų perskaičiavimo, neatliko inventorizacijos bei kasoje esančių grynųjų pinigų perdavimo, neįformino UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų likučio 2011-06-20 dienai, neskyrė kito asmens eiti UAB (duomenys neskelbtini) kasininko pareigas, tokiu būdu pats būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) kasą, 2011-09-13 perdavimo aktu neperdavė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei M. M. 2011-08-26 dienai kasoje turėjusio būti 68 443,12 Lt UAB (duomenys neskelbtini) pinigų likučio, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šie pinigai buvo teisėtai panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, ir tokiu būdu per neatsargumą prarado jam patikėtą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 68 443,12 Lt turtą, bei būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą laikotarpyje nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų, todėl dėl jo padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei įvertinti įmonės turto nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad T. B. galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo neatsargumo ir aplaidumo gali kilti tokie padariniai – didelės vertės svetimo turto iššvaistymas, suvokė, kad jis netinkamai elgiasi su jam patikėtu ir jo žinioje esančiu UAB (duomenys neskelbtini) turtu, todėl T. B. neatsargus elgesys sukėlė nusikalstamus padarinius.
Teismas, už padarytas nusikalstamas skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis T. B. inkriminuojamą veiką padarė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 5, b. l. 103,102, 148-151). Kaltinamajam T. B. 2014-06-03 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 5, b. l. 90-91). Jo padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių ir sunkių nusikaltimų, padarytų dėl neatsargumo, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant arešto ir laisvės atėmimo bausmes, jas bendrinant bei atidedant jos vykdymą, nes teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo abausmės atlikimo (LR BK 50, 75 str.).
BUAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 19 819.60 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai (LR BPK 115 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 313 str.,
nusprendė:
T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:
LR BK 184 str. 2 ir 4 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo;
LR BK 223 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 30 parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str. 1 d. „a“ p. p. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) parų laisvės atėmimo bausmę. Taikyti LR BK 67, 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant per 2 metus ir 10 mėnesių BUAB (duomenys neskelbtini) atlyginti 19 819.60 Eur turtinę žalą.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 9 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014-11-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistu 2016-04-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) parų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams ir įpareigojant per 2 metus ir 10 mėnesių BUAB (duomenys neskelbtini) atlyginti 19 819.60 Eur turtinę žalą, ir 300 MGL baudą bei turto už 35503 Eur konfiskavimą.
Į bausmės laiką įskaityti pagal 2014-11-14 nuosprendį (pakeistą 2016-04-13 nutartimi) atliktą bausmės dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kardomąją priemonę iki bausmės vykdymo pradžios palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Priteisti iš T. B. BUAB (duomenys neskelbtini) naudai 19 819.60 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.