- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2-4810-775/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00989-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Pareiškėjas
- M. G.
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, pareiškėjo įgaliotam atstovui G. J. G., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo motinos V. G. mirties 2014-06-16 jis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b. l. 3).
Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje paaiškino, jog 2014-06-16 mirė pareiškėjo motina V. G.. Iki mirties ji kartu su pareiškėju gyveno pareiškėjo tėvui G. J. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko turtas – namų apyvokos daiktai, baldai, sekcija, lova, stalas, drabužiai. Visus daiktus pasiėmė ir naudojasi jais pareiškėjas. Kadangi motina registruotino turto neturėjo, pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Vėliau paaiškėjo, kad motina turėjo terminuoto indėlio sutartį AB (duomenys neskelbtini), ten likęs 38 148,11 Lt indėlis. 2014-10-29 buvo gautas raštas iš Sodros pensijų skyriaus apie V. G. neišmokėtą kompensuojamą pensijos sumą. Pareiškėjas negali nuimti pinigų nei atsiimti kompensuojamos pensijos sumos, nes neturi paveldėjimo teisės liudijimo. Dėl to jis prašo teismo nustatyti juridinį faktą, kad po motinos mirties jis priėmė motinos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjo brolis G. G. miręs 2004 m.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 15-16), nurodė, jog pareiškimui neprieštaraus, jei pareiškėjas įrodys, jog yra V. G. įpėdinis.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 27), atsiliepime išdėstė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra pareiškėjo kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini), ji pažinojo V. G., gyvenusią (duomenys neskelbtini), ten ji gyveno kartu su sūnumi M. G.. Po motinos mirties M. G. pradėjo rūpintis jos turtu, perėmė jos asmeninius daiktus, jis rūpinosi motinos laidotuvėmis. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. G. ir dabar gyvena.
Liudytoja S. Š. parodė, jog buvo V. G. draugė apie 10-15 metų, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo V. G. vyro, bet jis leido ten jai gyventi. Tame bute gyveno ir M. G.. V. G. rūpinosi jos vyras, po mirties V. G. asmeninius daiktus pasiėmė sūnus M. G.. V. G. jai priklausiusį butą Jurbarke pardavė anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2014-06-16 mirė V. G. (b. l. 5), jos gyvenamoji vieta nuo 1989-07-20 buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). V. G. ir G. J. G. turėjo sūnų M. G. (b. l. 6). V. G. su AB „Šiaulių bankas“ buvo sudariusi terminuotojo indėlio sutartį (b. l. 8), taip pat V. G. liko apskaičiuota ir neišmokėta kompensuojamoji suma pagal LR Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą (b. l. 9). Po motinos V. G. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 10), testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjos sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 11). Liudytojų parodymais byloje nustatyta, jog po motinos V. G. mirties jos sūnus pareiškėjas M. G. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis perėmė motinai priklausiusius asmeninius daiktus – drabužius, baldus.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjo atstovų paaiškinimai, pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstyta pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo posėdyje dalyvavusių liudytojų R. K. ir S. Š. parodymai patvirtina, kad iki V. G. mirties kartu su ja pareiškėjo tėvui G. J. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ir jos sūnus pareiškėjas M. G.. Po motinos V. G. mirties jos sūnus pareiškėjas M. G. liko gyventi minėtame bute, perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą – toliau naudojasi mirusiai motinai priklausiusiais asmeniniais daiktais, baldais, t. y. faktiškai priėmė V. G. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į V. G. turtą, nėra.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. G. po savo motinos V. G. mirties 2014-06-16 priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str.,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2014-06-16, mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą