Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės N. S. atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Daukantienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. J. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

2019 m. spalio 4 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eS2-5799-344/2019, buvo leista paimti nepilnametį vaiką L. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo motinos N. S., gim. 1998 m. gegužės 31 d.

2019 m. spalio 7 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-2079, nustatyta likusiam be tėvų globos L. J. vaiko laikinoji globa nuo 2019-10-07. Paskirtas vaiko laikinas globėjas Bendruomeninis pagalbos vaikams centras. Tuo pačiu nurodyta likusiam be tėvų globos L. J. vaiko laikinoji globa budinčios globotojos R. Š. šeimoje.

2019 m. lapkričio 14 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi šios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas iš esmės ir Bendruomeniniam pagalbos vaikams centrui pasiūlyta pareikšti reikalavimus N. S. dėl nepilnamečio vaiko L. J. išlaikymo.

Teisme gautas Bendruomeninio pagalbos vaikams centro atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 15 d. turėjo vykti atvejo nagrinėjimo posėdis N. S. šeimai, kurio metu gali būti nustatyta laikinosios globos pabaiga ir nepilnametis L. J. gali būti grąžintas į šeimą. Esant šioms aplinkybėms reikšti reikalavimą N. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, netikslinga.

Ieškovė N. S., kuriai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta asmeniškai įteikiant teismo šaukimą, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės N. S. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė nurodė, kad su ieškove jai nepavyko susisiekti ir, pasikeitus situacijai jos šeimoje, ji nežino ieškovės pozicijos dėl pareikšto ieškinio, dėl bylos nagrinėjimo siūlo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė taip pat, jog tikslinga bylos nagrinėjimą atidėti ir į teismo posėdį kviesti ieškovę.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė Vaiva Daukantienė nurodė, bylą nagrinėti yra netikslinga. Kadangi visos ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pasikeitusios, byla turėtų būti nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečio L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė N. S., o tėvas – atsakovas A. J.. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 200,00 Eur mokamų mėnesinių periodinių išmokų; išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., už 6 mėnesių laikotarpį – 1200,00 Eur ir išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę N. S.. Taip pat nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Byloje pateikta Mažeikių miesto seniūnijos pažyma apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, iš kurios matyti, kad ieškovė N. S. kartu su nepilnamečiu sūnumi L. J. yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą iki 2020 m. kovo 6 d.. Pateiktoje pažymoje apie pajamas matyti, kad ieškovė gauna išmokas vaiko išlaikymui, duomenų, kad ieškovė būtų dirbanti, byloje nėra.

2019 m. spalio 9 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą dėl L. J. laikinosios globos budinčio globotojo šeimoje nustatymo ir laikinojo globėjo paskyrimo ir nurodė, kad L. J. nustatoma laikina globa nuo 2019 m. spalio 7 d., laikinuoju globėju paskirti Bendruomeninį pagalbos vaikams centrą.

2020 m. vasario 3 d. Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnyba pateikė N. S. šeimos 2020 m. sausio 15 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio medžiagą. Išvadoje nuspręsta užbaigti atvejo vadybos procesą N. S. šeimai. Nutraukti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas N. S. ir A. J. šeimai. Priimtas sprendimas L. J. grąžinti tėvui A. J. ir šeimai skirti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas, o A. J. kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo skyrimo.

Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė privalėjo byloje įrodyti (pateikti pakankamus ir leistinus įrodymus), jog vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyti su ieškove.

CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Nagrinėjant bylą, buvo gauti duomenys, kad nepilnamečiam šalių sūnui L. J. buvo nustatyta laikina globa, laikinuoju globėju skiriant Bendruomeninį pagalbos vaikams centrą.

Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą – Liteko, nustatyta, kad Telšių apylinkės teisme 2019 m. spalio 4 d. nutartimi nuspręsta L. J. paimti iš jo motinos N. S..

Teismas siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko teises bei interesus, išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovė teikdama ieškinį neįrodė reikalavimų pagrįstumo. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei nustatyti gyvenamąją vietą su ja, tačiau išanalizavus visus bylose esančius įrodymus, matyti, kad ieškovė nesiekia rūpintis sūnumi. Iš 2020 m. sausio 15 d. pagalbos plano matyti, kad per 2019 m. L. J. grėsmės vaikui lygis vertintinas 3 kartus, iš kurių du kartus nustatytas I-as, o 2019 m. rugsėjo 20 d. II-as grėsmės lygis. Taip pat nurodyta, kad motina N. S. nėra motyvuota priimti specialistų pagalbos, gyvenimo būdo nekeičia. Pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba N. S. nepadėjo pakeisti savo elgesio, todėl buvo nuspręsta atvejo vadybos procesą šeimai užbaigti (Biudžetinės įstaigos Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos 2020 m. sausio 15 d. pagalbos planas).

Teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje grindžiamų aplinkybių neįrodė, faktinės aplinkybės yra pasikeitusios, šalių sūnus L. J. perduotas tėvui A. J., kuris šiuo metu jį augina ir rūpinasi vaiku, byloje esantys įrodymai prieštarauja ieškinio reikalavimams, todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės N. S. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.