- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- ATP-279-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00016-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarimo T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu T. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. T. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas kaltinant jį tuo, kad jis 2015 m. sausio 1 d., 5 val. 39 min., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 1,30 kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis - 0,80 promilės ± 5 procentai), vairavo E. Š. priklausančią transporto priemonę automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei priimti vieną iš ATPK 302¹² str. numatytų sprendimų. Tvirtina, jog T. Š. teisme duoti parodymai akivaizdžiai skiriasi nuo pirminių, kuriuose jis neminėjo apie savo draugus, kurių laukė užklimpęs griovyje. Mano, kad bylos nagrinėjimo teisme metu T. Š. nurodytų liudininkų parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes visi jie yra suinteresuoti asmenys, siekiantys, kad T. Š. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tuo tarpu teismas vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat jo nurodytų suinteresuotų asmenų parodymais, kurie tiesiogiai nesusiję su T. Š. padarytu pažeidimu. Vienintelio A. P. parodymuose paminėta, kad jis davė alaus butelį T. Š. jam išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), tačiau tai nelaikytina įrodytu faktu, kad T. Š., išvykdamas iš Ignalinos miesto, buvo blaivus.
Pasak Institucijos, T. Š., vairuodamas ne savo automobilį, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Teismas nevertino to, kad T. Š. vienašališkai, nesant įvykio vietoje kitų asmenų (transporto priemonės savininko ir kelio savininko), galimai dėl įvykio galėjusių patirti žalą, apie įvykį niekam nepranešė, kaip to reikalaujama Kelių eismo taisyklių 222 p., be to jis yra Valstybės sienos apsaugos pareigūnas, kuris pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų tarnybos vado 2006-03-31 įsakymu Nr. 4-228, 14.4. punkto reikalavimus patekęs į eismo įvykį privalėjo apie tai nedelsdamas pranešti savo tiesioginiam vadovui arba savo padalinio budėtojui. T. Š. viso to nepadarė. Byloje nėra gauta jokių duomenų (išskyrus T. Š. pakeistus parodymus teisme ir suinteresuoto asmens A. P. paaiškinimą), kad T. Š. 2015-01-01, po eismo įvykio galėjo vartoti alkoholinius gėrimus, tokių aplinkybių nenurodė nešališkas liudytojas, „G4S“ darbuotojas D. Š., taip pat aplink automobilį sniege nebuvo matyti jokių pėdsakų. Taigi Institucija daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad T. Š. automobilį vairavo būdamas neblaivus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pateiktą skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).
Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą dėl T. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Ignalinos rajono apylinkės teismas, nutraukdamas T. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog T. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Nagrinėjamu atveju Institucija nesutikimą su apylinkės teismo nutarime padarytomis išvadomis iš esmės grindžia pirminiais T. Š. rašytais paaiškinimais, kuriuose, pasak Institucijos, jis nurodęs, kad automobilį vairavo gal jo brolis, gal tėvas, tačiau ne jis pats. Tačiau šioje dalyje pažymėtina, jog, priešingai Institucijos teiginiams, T. Š. 2015-01-01 rašytame paaiškinime yra nurodęs, jog jis „važiavo iš (duomenys neskelbtini), „nuskrido“ į griovį, po autoįvykio išgėrė bokalą alaus“ (8 b.l.), tai yra neneigė vairavęs automobilį iki įvažiuojant į kelio sankasą. Teismo posėdžio metu T. Š. paaiškino, kad Naujųjų metų naktį iš draugo A. P. važiavo namo, šis jam įdėjo butelį alaus, bevažiuojant automobilį sumėtė ir jis nuvažiavo į kelio sankasą, pats išvažiuot negalėjo, nes ratai prasikasė, taigi paskambino draugui A. M., kad jį ištrauktų. Belaukdamas draugų nutarė išgerti turėtą butelį alaus (44 b.l.). Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus patvirtino liudytojai A. P., D. D., A. M. (47-48 b.l.). Institucijos tvirtinimu, minėti liudytojai yra suinteresuoti bei jų parodymais negalima remtis, tuo tarpu nešališkas liudytojas D. Š. parodė, kad T. Š. automobilyje miegojo. Kaip matyti iš D. Š., „G4S“ darbuotojo, kuris pirmas atvyko prie įstrigusio T. Š. automobilio, teisme duotų parodymų, šis paaiškinęs, jog 2015-01-01 važiavo iš saugomo objekto ir netoli (duomenys neskelbtini) pamatė griovyje automobilį, kurio vairuotojas miegojo prie vairo. Apie įvykį pranešė policijai, pareigūnai atvažiavo po 5-10 minučių. Laukdamas pareigūnų klausė vairuotojo – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kas atsitiko, pastarasis atsakė, kad buvo slidus kelias ir nuvažiavo į griovį. Ar vairuotojas buvo blaivus, nežino, gal kažkiek svirduliavo, lauke alkoholio kvapo nesijautė, nebuvo akivaizdžiai matyti, kad vairuotojas girtas (49 b.l.). Taigi, kaip matyti, šis liudytojas nematė, kad T. Š. vairavo automobilį, kaip, beje, ir policijos pareigūnai liudytojai R. S., G. K. ir V. L. (45-46 b.l.), kurie į aptariamų įvykių vietą atvyko žymiai vėliau nei automobilis įvažiavo į kelio sankasą. Tai, kad T. Š. liudytojo buvo rastas miegantis automobilyje neįrodo, jog jis padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, T. Š. paaiškinimas, jog alkoholį – vieno litro talpos butelį alaus – jis išgėrė jau po įvažiavimo į griovį, laukdamas draugų atvykimo, kurie turėjo ištraukti jo automobilį ir nuvairuoti į namus, paneigtas nebuvo. Institucijos apeliaciniame skunde jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas, nepateikta. O skunde dėstomos aplinkybės apie KET 222 p. (pareiga sukėlus eismo įvykį apie jį pranešti nukentėjusiajam, o jei tai padaryti nėra galimybės – policijai) bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų tarnybos vado 2006-03-31 įsakymu Nr. 4-228, 14.4. p. suformuotų elgesio taisyklių nesilaikymą, niekaip nepagrindžia T. Š. kaltės vairavus transporto priemonę būnant neblaiviam bei nėra susiję su nagrinėjamu įvykių, kadangi, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, eismo įvykio sukėlimu T. Š. iš viso nebuvo kaltinamas. Taip pat Institucijos tvirtinimu 2015-01-01 naktį snigo, taigi T. Š. išlipus iš automobilio ir einant į mišką išmesti alaus butelio, sniege turėjo likti batų pėdsakų, tačiau jų matyti nebuvo. Tačiau iš byloje esančių nuotraukų (40-41 b.l.) matyti, jog teritorija aplink automobilį yra išvaikščiota, taigi daryti konkrečias išvadas nėra galima.
Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Institucija nepateikė jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog T. Š. vairavo būdamas neblaivus. Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neginčijamos išvados, jog T. Š. 2015-01-01, 5.39 val., vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis - 0,80 promilės ± 5 procentai) ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-04-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.