Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-20 · Byla Nr. ATP-1013-319/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
ATP-1013-319/2015
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01400-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1013-319/2015Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01400-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje už tai, kad jis, 2014 m. gruodžio 21 d. 12 val., kelio Valkininkų gelež. stotis-Daugai-Alytus 34-ame kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 1,5 prom. girtumas), vairavo K. K. priklausantį automobilį Mersedes-Benz B 180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu “Pagrindinis kelias“, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 140.1 punktų reikalavimus. Už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą A. V. paskirta 360 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, už ATPK 124 ¹ str. 3 d. – 35 eurų bauda, už ATPK 124 ¹ str. 8 d. – 8 eurų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinė nuobauda A. V. paskirta 360 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Skunde A. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas skunde teigia, kad byloje nėra faktinių duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, jog jis vairavo transporto priemonę. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi išimtinai tik policijos pareigūnų S. T. ir M. C. parodymais, kitų įrodymų objektyviai nevertino, nepasisakė arba nepagrįstai savaip interpretavo. Apeliantas mano, kad policijos pareigūnų parodymus objektyviai paneigia kiti administracinėje byloje surinkti duomenys (liudytojos D. K. parodymai, telemetriniai policijos ekipažo „Punia 439“ duomenys ir kita bylos medžiaga). Teismas objektyviai nevertino, ar policijos pareigūnai iš tikrųjų galėjo matyti, kas pažeidimo metu vairavo automobilį Mercedes-Benz, nes telemetriniai policijos ekipažo „Punia 439“ duomenys rodo, kad policijos ekipažo greitis pažeidimo momentu buvo apie 84 km/h, automobilio Mercedes-Benz greitis buvo apie 110 km/h. Teismas objektyviai nesiėmė nustatyti, ar tokiais greičiais apsilenkiant automobiliams, iš viso buvo įmanoma matyti, kas vairavo (ar galėjo vairuoti) automobilį Mercedes Benz. Antra, iš policijos ekipažo „Punia 439“ telemetrinių duomenų matyti, kad nuo to momento, kai policijos automobilis pradėjo stabdyti, siekiant apsisukti, iki momento, kai policijos automobilis išvystė greitį iki 171 km/h, praėjo didesnis nei 2 minučių tarpas. Be to, patys policijos pareigūnai teisme nurodė, kad apsisukant praėjo maždaug 30 sekundžių tarpas, kadangi tokį manevrą trukdė atlikti kiti važiuojantys automobiliai. Kadangi nuo pažeidimo vietos (kai vyko lenkimas draudžiamoje vietoje) iki kavinės „Lumega“ yra tik 3 kilometrų atstumas, apelianto manymu, policijos automobilis niekaip negalėjo prisivyti automobilio Mercedes-Benz, kadangi pastarasis važiavo apie 110 km/h greičiu. Taigi, policijos automobiliui atvažiavus iki kavinės „Lumega“, automobilis Mercedes-Benz jau kuris laikas buvo įvažiavęs į kavinės „Lumega“ kiemą, o jis ir K. K. jau buvo kavinėje iki atvykstant policijos automobiliui. Teismas savo nutarime šių aplinkybių iš esmės nekomentavo ir nenagrinėjo. Skunde taip pat nurodo, kad policijos pareigūno S. T. parodymus, kad jis iš karto paskui apeliantą įėjo į kavinę, visiškai paneigia kavinės „Lumega“ darbuotoja D. K., kuri parodė, kad policijos pareigūnas į kavinę įėjo maždaug praėjus 5 minutėms po to, kai į kavinę įėjo A. V. ir K. K.. Be to, liudytoja D. K. parodė, kad jau buvo priimtas ir užsakymas. Teismas, priimdamas nutarimą, šiuos liudytojos D. K. parodymus ignoravo ir jų nevertino. Skunde apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai S. T. ir M. C. Teisme ir savo tarnybiniuose pranešimuose neteisingai nurodė, kad jis policijos komisariato patalpose, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis prisipažino pažeidęs kelių eismo taisykles ir gailėjosi, nes tai neatitinka faktų, jis protokole aiškiai nurodė, kad dalyvaus teismo posėdyje ir aplinkybes paaiškins teisme, jokio prisipažinimo protokole savo ranka nepatvirtino. Skunde A. V. nurodo, kad policijos pareigūnai S. T. ir M. C. teisme nurodė, kad policijos automobilyje, buvo daromas vaizdo įrašas (2014 m. gruodžio 21 d.), tačiau teismui toks įrašas nebuvo pateiktas. Dėl apeliantui nežinomų priežasčių policijos automobilyje nebuvo įjungtos vaizdo kameros ir tuomet, kai buvo persekiojamas Mercedes-Benz automobilis, taip pat nebuvo įjungtos sirenos ir švyturėliai. Apeliantas teigia, kad teismų praktikoje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Taigi Teismui yra nustatyta pareiga ištirti ir įvertinti visus byloje surinktus įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju, apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliantui akivaizdu, kad teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes ir įrodymus, rėmėsi vien tiktai policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtino kita administracinio teisės pažeidimo medžiaga ir priėmė neobjektyvų ir neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viršininkas prašo skundo netenkinti ir teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, jo veika kvalifikuota tinkamai.

ATPK 126 straipsnis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šio straipsnio 1 dalyje nustatyta nuobauda už transporto priemonių vairavimą, vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,50 promilės) girtumo laipsnis.

Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad A. V. kaltė padarius teisės pažeidimą įrodyta byloje esančiais įrodymais, surinktais įstatymo nustatyta tvarka ir patikrintais teisminio bylos nagrinėjimo metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jis automobilio neblaivus nevairavo, o jį vairavo jo draugė K. K., teisingai įvertinta kaip gynybinė.

Aukštesnysis teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad byloje nėra faktinių duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, jog jis vairavo transporto priemonę, nes, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, policijos pareigūnai konstatavo jo vairavimą esant neblaiviam ne prie automobilio vairo, o rado jį jau automobiliui stovint ir pažeidėjui pasišalinus nuo transporto priemonės, tačiau nesutinka su skundo teiginiu, jog kitų byloje surinktų duomenų vietas nėra pakankamas jo kaltei patvirtinti.

Kaip numato įstatymas, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 257 str.). Iš paminėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi, nors šioje byloje ir nėra duomenų, kurie tiesiogiai patvirtintų A. V. vairavus automobilį esant neblaiviam, tačiau, apylinkės teismas, remdamasi aukščiau paminėta įstatymo nuostata, byloje surinktus įrodymus vertino kiekvieną atskirai bei kitų bylos duomenų kontekste, prieštaringus ir nepatvirtintus atmesdamas, o nuoseklius ir objektyvius, vienas kitą papildančius, laikė objektyviais ir patikimais, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų duomenų viseto pakanka pažeidėją pripažinti kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1dalį.

Pats apeliantas neneigė, kad įvykio dienos išvakarėse vartojo alkoholį, jo neblaivumą patvirtina neginčijamas bylos įrodymas – asmens blaivumo testas, kuriuo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis –1,50 promilės ( b. l. 7). Administracinio teisės pažeidimo protokole jį surašęs pareigūnas nurodė asmenį, kuriam surašomas protokolas, t.y. A. V., jame aprašė pažeidimo padarymo aplinkybes, jo esmę.

Apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad įvykio aplinkybes paaiškins teisme, protokolą pasirašė. Jis pasirašė ir ant asmens blaivumo testo, tuo patvirtindamas, kad sutinka su užfiksuotais rodmenimis. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad A. V. suprato, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas būtent jam ir būtent už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

A. V. apklaustas teisme kaltu dėl pažeidimų neprisipažino ir nurodė, kad 2014-12-20 buvo išgėręs, todėl sekančią dieną paprašė savo draugės K. K., kad ši nuvežtų jį į Lenkiją. Važiuodamas keliu, jis nematė, kad K. K. būtų padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Bevažiuodami jie pakeliui sustojo prie Alytaus esančio baro, abu užėjo, užsisakė kavos ir vyno ir po kelėto minučių į kavinę užėjo policijos pareigūnas, priėjo ir liepė išeiti iš kavinės, pasodino į automobilį, jį kaltino, kad vairavo neblaivus ir liepė pūsti į alkotesterį. Jis atsisakė, nes tik sėdėjo kavinėje ir automobilio nevairavo. Pareigūnai nieko neaiškino, surašė protokolą, iškvietė operatyvinę grupę, po to važiavo į komisariatą, čia sužinojo, kad jis kaltinamas kyšio davimu. Teigė, kad pareigūnus pamatė tik kavinėje, važiuodamas jų nematė. Taip pat neigė, kad bandė papirkti policijos pareigūnų.

Liudytoja K. K. teisme apie įvykį paaiškinti analogiškai kaip ir A. V., teigdama, kad automobilį A. V. prašymu vairavo ji, nes jis iš vakaro buvo gėręs alkoholio. Važiuodami policijos pareigūnų automobilio nepastebėjo, niekas jų nesivijo. Jie sustojo prie kavinės, užėjo, užsisakė gerti ir maždaug už penkių minučių atėjo policijos pareigūnas, pagriebė A. V. už peties ir išsivedė į lauką. Tačiau, nors šios liudytojos parodymai iš esmės atitinka A. V. nurodytas aplinkybes apie įvykį, tačiau jos parodymais negali tikėti ne vien dėl to, jog ji yra apelianto pažįstama, tačiau ir dėl jų nelogiškumo. K. K. taip pat parodė, kad kai A. V. išsivedęs pareigūnas grįžo į kavinę ir paklausė, ar ji pažįsta šį vyrą ir ar jis nepaliko jai automobilio raktų ar dokumentų, ji viską neigė, atsisakė duoti jam automobilio registracijos liudijimą. Paaiškinime liudytoja nurodė, kad atsisako duoti parodymus, atsakyti į bet kokius klausimus, kad automobilis Mersedes-Benz B 180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu, tačiau kur yra automobilio užvedimo rakteliai ir registracijos liudijimas negali pasakyti, taip pat negalėjo atsakyti, ar automobilį vairavo jos draugas, kurio vardą atsisakė pasakyti, nes šito ji nematė. Tokį nesuprantamą elgesį K. K. aiškino tuo, kad nesuprato, kokių raktų policininkai ieško, nesuprato, kas vyksta, išsigando, nenorėjo bendrauti su pareigūnais, nes, jos manymu, būna atvejų, kai pareigūnai surašo ne taip, kaip sakoma.

Tokie liudytojos paaiškinimai logiškai nepaaiškinami ir neatlaiko jokios kritikos. Jeigu, pasak K. K., ji pati vairavo jai priklausantį automobilį, turėjo dokumentus, buvo blaivi, nebuvo jokių priežasčių atsisakyti bendrauti su policijos pareigūnais, o priešingai, turėjo būti suinteresuota nurodyti jiems tikrąsias įvykio aplinkybes ir tokiu būdu padėti nustatyti tiesą. Tačiau toks K. K. elgesys, kai ji nesutiko bendradarbiauti su policijos pareigūnais, dėl nesuprantamų priežasčių slėpė automobilio raktelius bei registracijos dokumentus, net ir apelianto vardą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad jos teisme duoti parodymai neatitinka faktinių aplinkybių ir taip pat vertinti kaip siekimas padėti A. V. išvengti atsakomybės už inkriminuotus pažeidimus.

A. V. ir K. K. parodymus paneigia policijos pareigūnų S. T. ir M. C. tarnybiniuose pranešimuose ir duodant parodymus teisme nurodytos aplinkybės, kurias apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai laikė patikimomis ir atitinkančiomis tikrovę. Pareigūnai tiek tarnybiniuose pranešimuose tiek teisme nuosekliai ir detaliai nurodė padarytų pažeidimų nustatymo aplinkybes. Jie tvirtino, kad prasilenkdami su MB automobiliu tikrai matė, jog šį automobilį vairavo būtent vyras, kurį vėliau atpažino kaip A. V.. Jam pažeidus kelių eismo taisykles, šie pareigūnai persekiojo A. V. vairuotą automobilį, apsisuko ir vijosi, jo iš akiračio nepaleido ir matė, kad jam sustojus prie kavinės, iš šio automobilio vairuotojo pusės išlipo būtent A. V., o K. K. išlipo iš priekinės keleivio pusės. Pareigūnas S. T. paskui juos nuėjo į kavinę. Kavinėje buvo daug žmonių, A. V. ir K. K. jau buvo spėję atsisėsti prie staliuko, tačiau pareigūnas iš karto priėjo prie A. V.. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina faktą, kad pareigūnai iš tiesų aiškiai matė, kas vairavo persekiojamą automobilį.

Taigi, įvertinus paties apelianto bei jo draugės K. K. parodymus ir jų prieštaringumą kitiems byloje surinktiems duomenims, teismui pagrįstai buvo pagrindo jais suabejoti ir nelaikyti patikimu įrodymu. Byloje nėra nei vieno neginčijamo įrodymo, kuris patvirtintų A. V. ir jo draugės K. K. pateiktą įvykio versiją.

Skunde A. V. nurodo, kad yra prieštaravimų tarp policijos pareigūno S. T. ir barmenės, liudytojos D. K. parodymų dėl pareigūno atėjimo į kavinę laiko, kad leidžia abejoti pastarojo duotais parodymais. Su tokiais argumentais aukštesnysis teismas nesutinka. Kaip jau minėta aukščiau, byloje surinktus įrodymus vertino kiekvieną atskirai bei kitų bylos duomenų kontekste, todėl šiuo atveju tai, kad kai kurios liudytojų parodymų frazės nėra visiškai identiškos, neduoda pagrindo parodymus laikyti abejotinais. Padavėjos D. K. paaiškinime ir teisme duotuose parodymuose kai kurios aplinkybės nėra absoliučiai panašios, tačiau iš esmės ji nurodė tą patį, kad į kavinę skubiai įėjo moteris ir vyras, o neužilgo paskui juos atėjo ir policijos pareigūnas. Paaiškinime ji nurodė, kad pareigūnas įbėgo paskui juos iš karto. Teisme ji papildomai nurodė, kad ji prie tų dviejų asmenų priėjo iš karto, davė meniu, tačiau jie jo nevartė, iš karto užsisakė gėrimų, nepamenanti, ar iki pareigūnui įeinant į kavinę, spėjo pateikti užsakymą. Kaip matyti, A. V. ir K. K. į kavinę įėjo skubiai ir kuo skubiau norėjo užsisakyti ką nors, akivaizdu, kad taip jie siekė kuo greičiau susilieti su kitais lankytojais ir neatkreipti į save dėmesio. Taigi, tokie D. K. parodymai nei prieštarauja jos pačios paaiškinimui, nei pareigūno S. T. parodymams. Faktas, kad nuo A. V. įėjimo į kavinę iki pareigūno atėjimo į šią įstaigą praėjo labai mažas laiko tarpas, neginčijamai pasitvirtino.

Tai, kad pareigūnui įėjus į kavinę, kur be pažeidėjo ir K. K. buvo nemažai žmonių, jis iš karto priėjo būtent prie jų staliuko ir išsivedė A. V., akivaizdžiai patvirtina S. T. ir M. C. parodymus, jog jie iš tiesų matė, kad automobilį Mersedes-Benz B 180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. V.. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nutarime, jeigu pareigūnai prasilenkdami būtų matę, kad taisykles pažeidusį automobilį vairavo K. K. (kaip nurodė A. V. ir pati K. K.), pareigūnas būtų ir priėjęs prie jos, o ne prie A. V.. Be to, kai pareigūnai prie tarnybinio automobilio bendravo su A. V., jis nesakė, kad automobilį vairavo jo draugė, o ne jis, be to, prie automobilio A. V. pareigūnams siūlė pinigus už tai, kad šie neregistruotų jo padaryto pažeidimo. Jeigu A. V. tikrai bebūtų vairavęs automobilio, jis ir nebūtų siūlęs pareigūnams kyšio už tai, kad šie neformintų pažeidimo. Nors apeliantas šią aplinkybę ir neigia, tačiau teismui nebuvo pagrindo netikėti policijos pareigūno parodymais. Policijos pareigūnai nebuvo pažįstami su A. V., byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, jų nenurodė ir pats pažeidėjas, dėl ko pareigūnai galėtų nurodyti neteisingus, A. V. šmeižiančius faktus.

Tinkamą A. V. veiksmų kvalifikaciją dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje pažeidimo patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: Alkotesterio parodymų pažymą (b. l. 7), alkotesterio sertifikatas (b. l. 8). Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje neištirti visi būtini įrodymai, nes įvykį fiksavę pareigūnai nepateikė vaizdo įrašų iš policijos komisariato ir automobilio. Aukščiau aptartų įrodymų visetas neginčijamai patvirtino apelianto kaltę padarius inkriminuotus pažeidimus, todėl dar kitų įrodymų pateikimas ir analizė šiuo atveju nebuvo reikalinga.

Taip pat nepagrįstas skundo argumentas dėl policijos ekipažo „Punia 439“ telemetrinių duomenų netyrimo, kas, apelianto manymu, leistų spręsti apie policijos pareigūnų parodymų, kad jie matė, kas vairavo automobilį ir pasivijo jį iki kavinės, patikimumą. Toks argumentas prieštarauja bylos duomenims. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad policijos tarnybinio automobilio telemetrinius duomenis teismas išsamiai išanalizavo ir padarė pagrįstą išvadą, jog jie patvirtino policijos pareigūnų S. T. ir M. C. duotus parodymus.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apelianto išsakytą versiją dėl įvykio išsamiai išanalizavo ir įvertino byloje surinktų įrodymų kontekste, ir padarė teisingą ir neginčijamą išvadą, kad A. V. iškelta ir K. K. palaikoma versija, jog automobilį vairavo K. K., vertintina kaip pasirinkta pažeidėjo gynybos taktika, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės ir yra paneigta aukščiau aptartais įrodymais.

Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą.

Policijos pareigūnai S. T. ir M. C. A. V. vairuojamą MB automobilį pradėjo persekioti po to, kai šis pažeidė Kelių eismo taisykles – lenkė kitą automobilį pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu “Šalutinis kelias iš kairės“, šie jų parodymai nepaneigti, A. V. pagrįstai nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 124 ¹ straipsnio 3 dalyje, padarymą.

A. V. buvo surašytas protokolas ir už tai, kad jis nepateikė transporto priemonės dokumentų, šis pažeidimas taip pat pasitvirtino, todėl jis pagrįstai nubaustas ir pagal ATPK 124 ¹ straipsnio 8 dalį.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. V. administracinėn atsakomybėn už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 124 ¹ straipsnio 3 dalyje, ir 124 ¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota tinkamai, kad jam skirtos nuobaudos atitinka padarytų administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei subendrintos tinkamai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. V. (A. V.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas