Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas G. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. S. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos grupės nutarimu G. S. pagal ATPK 124 str. 4 d. buvo nubaustas administracine nuobauda – 410 Lt bauda, už tai, kad viršijo leistiną greitį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Patikrinus priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 str. 1 d.) darytina išvada, kad G. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas nepagrįstai.

Pareiškėjas mano, kad jam inkriminuotas veikimas turėtų būti vertinamas kaip padarytas būtinoje reikalingumo būklėje, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena turėtų būti nutraukta, nutarimas panaikintas.

ATPK 17 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo

tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Taigi tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Pabrėžtina, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms numatytoms sąlygoms.

Įrašas pranešimų registracijos žurnale (b.l. 6) patvirtina, kad 2010 m. gegužės 20 d. Lazdijų rajono agentūroje buvo gautas operatyvinis pranešimas apie tai, kad prie Mikyčių miško Ežerėlių km. Šventežerio seniūnijoje Lazdijų rajone savavališkai kasamas žvyras ir vežamas po kaimą. Akivaizdu, kad toks pranešimas yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų konkrečia neteisėta kenksminga veikla, kuria daromas neigiamas poveikis aplinkai gamtos išteklių naudojimo srityje, pažeidžiant tokią veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi gresiantis pavojus gamtai ir tuo pačiu valstybės interesams buvo akivaizdus bei realus. Toks faktas privalėjo būti specialių valstybės įgaliotų pareigūnų (šiuo atveju – pareiškėjo) operatyviai patikrintas, nustatyti pažeidimų padarymu kalti asmenys.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą. Šio Įstatymo 12 str. 12 d. nustatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, vykdami į įvykio vietą ar persekiodami transporto priemones, kurias vairuoja arba kuriose yra asmenys, įtariami padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius. Taigi Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui priklausantis tarnybinis automobilis Kia Motors Sportage priskirtinas prie specialiųjų transporto priemonių.

Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) reglamentuoti specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai. Šių taisyklių 190 p. nustatyta, kad tokių transporto priemonių vairuotojai gali važiuoti su įjungtais mėlynais žybčiojančiais švyturėliais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešėją tvarką, sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimus asmenis ir jie gali nepaisyti šių taisyklių XV skyriaus reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas tarnybiniu automobiliu vyko į įvykio vietą, siekdamas sulaikyti įtariamus darant teisės pažeidimą asmenis, todėl turėjo teisę naudoti mėlynos spalvos švyturėlius. Pažymėtina, jog tokioje situacijoje pareiškėjui naudojant švyturėlius, jo veiksmuose nebūtų teisės pažeidimo sudėties ir jis aplamai negalėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybiniame automobilyje, kuriuo vykstant fiksuotas teisės pažeidimas, nėra įrengti švyturėliai, todėl G. S. veiksmai negali būti pripažįstami kaip neprieštaraujantys KET 190 p. reikalavimams. Tačiau darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės turi tiesioginės įtakos, nustatinėjant, ar pareiškėjas, kaip jis pats nurodo, veikė būtinoje reikalingumo būklėje.

Minėto Įstatymo 12 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi pareigą imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Tokia

pareiga yra numatyta ir Lazdijų rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašyme (b.l. 7, 8) IV skyriuje.

Darytina išvada, kad pareiškėjas, gavęs informaciją apie realiai daromą pažeidimą, įgyvendindamas savo tiesiogines pareigas ir vykdamas į įvykio vietą leistiną greitį viršijo ne dėl asmeninių interesų, bet siekdamas pašalinti su žala gamtai susijusį gresiantį pavojų, nutraukti daromą pažeidimą bei nustatyti šių pažeidimų padarymu kaltus asmenis. Šioje situacijoje pareiškėjas neturėjo teisės atsisakyti vykdyti jam pavestų pareigų. Akivaizdu, kad esant įrengtiems tarnybiniame automobilyje mėlynos spalvos švyturėliams, pareiškėjas turėtų teisę juos naudoti.

Minėta, kad būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Aptariamoje situacijoje padarytos ir išvengtos žalos santykį yra sunku išreikšti tik kiekybiniais ar formaliais rodikliais. Nors įvykio vietoje pažeidimą dariusieji asmenys nebuvo rasti ir išaiškinti (nustatytas tik pats pažeidimo padarymo faktas), tačiau nagrinėjamu atveju, kokybiškai vertinant santykį tarp leistino greičio viršijimo fakto, kaip pažeidimo ir daromo teisės pažeidimo, apie kurį buvo gautas pranešimas, taip pat atsižvelgiant į G. S. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, mastą, pavojingumo laipsnį, realių pasekmių nebuvimą, teismas konstatuoja, kad esant ne tariamam, bet realiam bei akivaizdžiai gresiančiam pavojui gamtai, padarytoji žala teisės saugomiems interesams - nustatytai transporto tvarkai yra vis tik mažiau reikšminga nei išvengtoji aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo srityje. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo veiksmuose yra visos įstatyme numatytos būtinojo reikalingumo sąlygos.

ATPK 250 str. 4 punkte nustatyta, kad aplinkybė, kai asmuo veikė būtinoje reikalingumo atveju, daro administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, todėl nutarimas naikintinas, byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą patenkinti.

Panaikinti 2010 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos grupės nutarimą, kuriuo G. S. pagal ATPK 124 str. 4 d. paskirta administracinė nuobauda – 410 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas