- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-767-730/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00035-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Interresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Interresta Development“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Interresta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento sudarytus sandorius – 2024 m. gegužės 21 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. spalio 22 d., pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją: įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei nuosavybėn šį nekilnojamąjį turtą: 4.1. Negyvenamąsias paslaugų paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 182,99 kv. m ploto, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 4.2. Negyvenamąsias paslaugų - sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,92 kv. m ploto, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 4.3. Negyvenamąsias paslaugų - sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,86 kv. m ploto, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 4.4. Negyvenamąsias paslaugų - sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,86 kv. m ploto, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 4.5. 1/2 automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini); 4.6. 3/7 automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini); 4.7. 2/10 automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini); 4.8. Automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), 5) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 procentus metiniu? palūkanų? nuo grąžintino turto vertės už laika? nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį šį nekilnojamąjį turtą: 1.1. Negyvenamąsias paslaugų paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 182,99 kv. m ploto, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 1.2. Negyvenamąsias paslaugų - sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,92 kv. m ploto, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 1.3. Negyvenamąsias paslaugų - sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,86 kv. m ploto, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 1.4. Negyvenamąsias paslaugų - sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,86 kv. m ploto, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 1.5. 1/2 automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini); 1.6. 3/7 automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini); 1.7. 2/10 automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini); 1.8. Automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas:
3. Ieškovė nurodo, kad teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą ir ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais bei taikius restituciją, tokio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovė pardavinėja ginčo objektą – nekilnojamąjį turtą ir siekia kuo skubiau perleisti tretiesiems asmenims, todėl šiuo atveju teismo prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir areštuoti atsakovei priklausantį turtą, įgytą ginčijamais sandoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atlikti įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1. Negyvenamosioms paslaugų paskirties patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 182,99 kv. m ploto, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 2. Negyvenamosioms paslaugų paskirties patalpoms - sandėliukui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,92 kv. m ploto, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 3. Negyvenamosioms paslaugų paskirties patalpoms - sandėliukui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,86 kv. m ploto, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 4. Negyvenamąsias paslaugų paskirties patalpoms - sandėliukui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,86 kv. m ploto, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 5. 1/2 automobilių stovėjimo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini); 6. 3/7 automobilių stovėjimo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini); 7. 2/10 automobilių stovėjimo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini); 8. Automobilių stovėjimo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindiniai argumentai:
5. Dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - prima facie egzistavimo teismas nurodė, kad preliminariai įvertinus ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys, jį vertinant preliminariai, yra nepagrįstas. Taigi, šiuo pagrindu teismas konstatavo, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga yra nustatyta (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad tai, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus.
6. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog po turto įsigijimo atsakovė siekė parduoti ginčo turtą. Teismas atsižvelgęs, kad teismų praktikoje esant pareikštam reikalavimui dėl nuosavybės teisės į turtą, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, į tai, kad šiuo konkrečiu atveju laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taikymas užtikrintų ieškovės interesus ir tik minimaliai varžytų atsakovės teises, teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tai yra ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atžvilgiu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nurodo, kad ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą, o ieškovės teiginiai, kad atsakovė siekia parduoti turtą, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neatitinka tikrovės. Teigia, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi būti vertinami ne atsakovo galbūt nesąžiningi veiksmai, dėl kurių byloje yra kilęs ginčas (nes ieškinyje nurodytų aplinkybių ne(pagrįstumas) bus vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės), o galimas nesąžiningumas, kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
7.2. Nurodo, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties 15 punkte pažymima, kad įrašas viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą tik minimaliai varžo atsakovės teises, tačiau atsakovės vertinimu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savitikslis – nesant CPK nustatytų pagrindų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nepaisant fakto, kad parinkta minimaliai atsakovų teises varžanti laikinųjų apsaugos priemonių rūšis. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. Nurodo, kad vien tai, jog atsakovė, gavusi nemokumo administratoriaus paklausimus, neteikia jokios prašomos informacijos ir dokumentų, savaime patvirtina jo nesąžiningumą. Atsakovė ne tik nevykdo įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti, bet ir, nepaisydama pakartotinių kreipimųsi bei patvirtinusi paklausimų gavimą, sąmoningai susilaiko nuo bet kokio reagavimo, nepateikdama nei dokumentų, nei objektyvių paaiškinimų dėl jų nepateikimo. Toks visiškas informacijos neteikimas eliminuoja galimybę vertinti jį kaip atsitiktinį ar pagrįstą neveikimą ir akivaizdžiai rodo tyčinį vengimą vykdyti pareigas, todėl laikytinas nesuderinamu su sąžiningumo ir kooperacijos principais bei patvirtinančiu atsakovo nesąžiningumą.
8.2. Nurodo, kad kaip matyti iš ginčijamos 2024 m. spalio 22 d. Pirkimo - pardavimo sutarties, atsakovė šiai dienai jau nebeturi šio turto: negyvenamosios patalpos – sandėliukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 6/39 dalys automobilių stovėjimo aikštelės (bendras objektas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); taip pat perleistos dalys iš kitų automobilių stovėjimo aikštelių, t. y. 1/3 dalis aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/7 dalys aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7/10 dalys aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visos esančios (duomenys neskelbtini).
8.3. Nurodo, kad atsakovė iki šios bylos nagrinėjimo yra perleidusi reikšmingą dalį ginčo turto, tai rodo nuoseklų turto mažinimą ir disponavimą juo, nepaisant galimų kreditorių interesų. Pažymi, kad tokie veiksmai vertintini ne izoliuotai, o sistemiškai – kai atsakovė jau yra pradėjusi perleidinėti turtą, egzistuoja reali ir pagrįsta rizika, kad tokia praktika bus tęsiama ir toliau, ypač nesant jokių objektyvių aplinkybių, rodančių priešingą elgesio kryptį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent ankstesnis turto perleidimas yra vienas iš svarbiausių kriterijų konstatuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes jis patvirtina atsakovės faktinį elgesio modelį – siekį sumažinti savo turtą. Todėl šiuo atveju nereikia įrodinėti. Pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra prevencinis, siekiant užkirsti kelią galimiems neigiamiems padariniams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ir ieškovės teiginiai, jog atsakovė siekia parduoti turtą, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties 15 punkte nurodoma, kad įrašas viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą tik minimaliai varžo atsakovės teises, tačiau atsakovės vertinimu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savitikslis – nesant CPK nustatytų pagrindų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nepaisant fakto, kad parinkta minimaliai atsakovų teises varžanti laikinųjų apsaugos priemonių rūšis.
12. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareiškiant reikalavimus dėl šalių sudarytų sandorių (pirkimo – pardavimo sutarčių) pripažinimo negaliojančiomis prašant taikyti restituciją, tai yra gražinant ieškovei nekilnojamąjį turtą, nurodytą nutarties 1 punkte. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra prašydama areštuoti atsakovei priklausantį šį nekilnojamąjį turtą nurodė, kad atsakovė pardavinėja ginčo objektą – nekilnojamąjį turtą ir siekia kuo skubiau perleisti tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė pardavinėja ginčo turtą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktikoje esant pareikštam reikalavimui dėl nuosavybės teisės į turtą, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nutarė taikyti ne ginčo turto areštą, tačiau padaryti viešą įrašą dėl ginčo turto perleidimo draudimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo išvadas, bylos faktines aplinkybes, su atsakovės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo nesutinka.
13. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, ir atsakovei dėl to iš esmės nekeliant prieštaravimų, dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kaip minėta, atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė neįrodė pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, tai yra ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, siekio sumažinti turimo turto apimtį, slėpti, perleisti turimą turtą ar pan.
14. Pažymėtina, jog pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
15. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo nesąžiningumą, galbūt vengiant būsimo teismo sprendimo įvykdymo arba imantis veiksmų jo įvykdymui apsunkinti, turi įrodyti asmuo, kuris prašo taikyti atitinkamas priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Kita vertus, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) tam tikrais atvejais nulemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti nepakitusią ginčo objekto faktinę, teisinę padėtį. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tuo atveju, kai ieškovas pateikia ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta, kadangi tokiu atveju taikytinos laikinosios priemonės yra taikomos užtikrinti esamą situaciją (status quo).
16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai yra susiję dėl nuosavybės teisių į konkretų nekilnojamąjį turtą (nutarties 1 punktas), tai yra ieškovė prašydama panaikinti sudarytus sandorius prašo gražinti jos nuosavybėn, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė iš dalies tenkinti ieškovės prašymą, tai yra taikant ne ginčo turto areštą, o padarant įrašą viešajame Nekilnojamojo turto registre dėl ginčo turto perleidimo draudimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo (prima facie sąlygos) ginčo nėra, tai yra atsakovė atskirajame skunde nenurodė jokių nesutikimo motyvų dėl minėtos sąlygos egzistavimo, į tai, kad atsakovė taip pat nenurodė motyvų, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame Nekilnojamojo turto registre yra neproporcinga atsakovės atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, preliminariai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir pagrįstai nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, nutaria, atsakovės atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.