Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2007-12-15 AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir R. S. (toliau - atsakovė) sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-144279-EG, pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovei suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Tačiau atsakovė netinkamai vykdė minėtą EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-144279-EG, todėl AB „Swedbank“ sutartį nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.

2009-05-21 AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ (toliau - ieškovas) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu, pagal minėtą EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-144279-EG. Ieškovas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sutartis, tačiau atsakovė pastarųjų nėra įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dienai.

Ieškovas savo reikalavimus grindžia pateiktais rašytiniais įrodymais: išrašu iš „Swedbank“ AB bylų priėmimo – perdavimo akto prie 2009-05-21 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-54 (b.l. 7), delspinigių paskaičiavimo aktu (b.l. 9), palūkanų paskaičiavimo aktu (b.l. 10), palūkanų delspinigių paskaičiavimo aktu (b.l. 11), ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotine (b.l. 8), EGO kortelės su kredito limitu sutartimi Nr. 07-144279-EG (b.l. 16-17), Swedbank“, AB pretenzija atsakovei (b.l. 18), 2009-05-21 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 (b.l. 19-30), ieškovo pranešimu atsakovei dėl reikalavimo perleidimo (b.l. 31.). Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovui įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys sudarytas sutartis privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 str. 1 dalis, 6.37 str.). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 dalis). Kreditorius „Swedbank“ atsakovei perdavė paskolos sutarties dalyką – pinigus, tačiau atsakovė pareigos grąžinti pasiskolintą sumą ir mokėti sutartines palūkanas tinkamai nevykdė. Kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovui UAB „Gelvora“, todėl 1534,18 Lt skola priteisina iš atsakovo.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovo reikalavimai dėl 1185,34 Lt palūkanų, 277,68 Lt delspinigių ir 213,38 Lt palūkanų delspinigių priteisimo grindžiami paties ieškovo sudarytais palūkanų ir delspinigių skaičiavimo aktais (b. l. 9-11) ir vartojimo kredito sutartimi (b. l. 16-17).

Atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškovu, kyla pareiga mokėti palūkanas ir delspinigius (CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.37 straipsnis). Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 15 proc. dydžio palūkanas. Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 str. 1 d.). Atsakovė neįvykdė sutarties, todėl vadovaujantis sutarties sąlygomis ir CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis, atsakovė privalo sumokėti netesybas. Sutartyje numatyta, kad atsakovė už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1185,34 Lt palūkanų už 1826 dienas ir 277,68 Lt delspinigių už 180 dienų. Taip pat prašo priteisti 213,38 Lt palūkanų delspinigių už 180 dienų nuo 1185,34 Lt nesumokėtų palūkanų sumos laikotarpiu nuo 2013-12-28 iki 2014-06-26, tačiau pagal ieškovo pateiktą palūkanų paskaičiavimo aktą tik 2014-04-26 susidarė 1185,34 Lt palūkanų suma.

Sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą, pabrėžtina, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, teismas privalo kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio LR vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Kadangi šiuo atveju klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai lupikiški ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys LR CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės visi prašomi priteisti delspinigiai mažintini per pusę iki 245,53 Lt.

Be to, reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo kreditorius ieškovui perleido 2009 m. gegužės 21 d., o jis ieškinį pareiškė tik 2014 m. liepos 29 d. Palūkanos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu sudarė tik 18,08 Lt sumą, o ieškovas reikalauja priteisti 1185,34 Lt dydžio palūkanas, kurios paskaičiuotos net už 1826 dienas. Ieškovas (teisių perėmėjas) nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė. Tokie reikalavimo teisę perėmusio ieškovo veiksmai lėmė neadekvačias ir beveik sutampančias su skolos suma palūkanas. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nelaikytina objektyviai svarbia ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti dėl nerūpestingo ieškovo elgesio ir delspinigių dydžio. Nurodytais argumentais ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir prašomos priteisti palūkanos mažintinos per pusę – 592,67 Lt.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ieškovo reikalavimas priteisti 552,98 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Įrodymai civilinėje byloje yra duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja reikšmingų bylai aplinkybių buvimą arba nebuvimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys įrodymai turi būti susiję su byla (CPK 180 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad 497,43 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų sumą sudaro išlaidos registruotiems ir paprastiems pranešimams, telefoniniams skambučiams, spausdinimui ir pakavimui, vokams, SMS žinutėms, užklausoms Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registro tarnyboms ir kt. Teismas pažymi, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo, užsiimančio skolų išieškojimu ir prevencija, ūkine-komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta prasme. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl patirtų išlaidų, užklausiant Nekilnojamojo turto registrą, Gyventojų registro tarnybą, todėl jo reikalavimas šias išlaidas priteisti atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jos ieškovui priteistinos sutartinės 15 procentų metinės palūkanos už negrąžintą 1534,18 Lt dydžio kreditą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 6.210 str. 1 dalis).

Pažymėtina, kad prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos. Tai vadinamos „procesinės“ palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o jų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Ieškovo reikalavimas tenkintinas, jam priteisiant iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovės atžvilgiu priimamas sprendimas už akių - ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti 1534,18 Lt skolos, 592,67 Lt palūkanų ir 245,53 Lt delspinigių. Ieškinio dalis dėl kitų reikalavimų atmestina.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 113,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio dalis – 71,00 Lt, proporcinga ieškovo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 bei atsižvelgiant į tai, kad byloje susidarė mažesnės nei 10,00 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, pašto išlaidos nėra išieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, buveinė A. Juozapavičiaus g. 7, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, iš atsakovės R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)- 1534,18 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt keturis litus 18 ct) skolos, 592,67 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt du litus ir 67 ct) palūkanų, 245,53 Lt (du šimtus keturiasdešimt penkis litus ir 53 ct) delspinigių, 15 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą 1534,18 Lt kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2372,38 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71,00 Lt (septyniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos LR CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.