- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-02
- Bylos Nr.
- e2YT-8708-862/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04350-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės, „Turto bankas“, A. B., M. B.
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, A. B., M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po žmonos N. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė N. B., su kuria santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas gyvena iki šiol. Po sutuoktinės mirties per trijų mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė. Paaiškino, kad butu rūpinasi ir jį prižiūri kaip savo. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys A. B. ir M. B. yra pareiškėjo sūnus, kurie pareiškėjo prašymui neprieštarauja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui ir prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Valstybę atstovaujantis asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esantis pareiškėjo asmens dokumentas, santuokos liudijimas (įrašo Nr. 1857), VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro 2022-02-18 pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1468, medicininis mirties liudijimas Nr. 21-63515458, patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis ir sutuoktinė N. B., (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri truko iki sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini).
Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2022-02-17 išrašo matyti, kad pareiškėjas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esančios VĮ ,,Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) pažyma apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 1985 metų gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), ir 225-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Juna“ pažyma apie pareiškėjo sumokėtus komunalinius mokesčius ir kaupiamąsias lėšas, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas iki ir po sutuoktinės mirties gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), ir rūpinasi turtu kaip savu.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktišką pradėjimą paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad pareiškėjas iš karto po sutuoktinės mirties liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame turte, konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią tapti mirusios sutuoktinės turto savininku ir po jos mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.