Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-357-719/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-08
Bylos Nr.
1S-357-719/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Advokatai
Arvydas Penelis
Kategorijos

Teisėja Daina Vaidachavičienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-357-719/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. liepos 8 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Juozainiui,gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo S. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį įtariamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 20 d. 20 val. iki 2015 m. birželio 21 d. 12.26 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. A. ir S. B., neteisėtai atėmė nukentėjusiosios R. K. laisvę ir S. B. išžaginus nukentėjusiąją, o M. A. tenkinus savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią ir ją išžaginus, išžagino nukentėjusiąją, o taip pat pagrobė 310 eurų vertės nukentėjusiosios turtą.

2015 m. birželio 21 d. S. B. buvo laikinai sulaikytas, o skundžiama nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Jis prisipažįsta pagrobęs nukentėjusiosios pinigus – 300 eurų, tačiau šių pinigų grąžinti negali dėl jam taikomo suėmimo. Taip pat įtariamasis teigia, kad jo draugė laukiasi, jis žada visada atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir tyrimui netrukdyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Įtariamasis iš dalies prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai, o taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys – kitų įtariamųjų parodymai, nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai ir kiti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad S. B. galėjo dalyvauti padarant jam inkriminuojamus nusikaltimus, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam įtarimą pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais kardomoji priemonė gali būti taikoma jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje, kaip įtariama, ir buvo padarytos nusikalstamos veikos, suimtojo teigimu jis dirba ir jo draugė laukiasi. Šios aplinkybės be jokių abejonių yra svarbios sprendžiant suėmimo taikymo klausimą. Tačiau ne mažiau svarbu yra tai, kad S. B. įtariamas padaręs vieną sunkų ir du nesunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir vienas iš jų numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo metu S. B. inkriminuojami nusikaltimai, susiję su svetimo turto pagrobimu, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu bei žmogaus laisvės suvaržymu, anksčiau suimtasis 2 kartus teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas – nusikaltimus nuosavybei ir žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei bei neliečiamumui. Jis neturi oficialaus nuolatinio pargyvenimo šaltinio, o tai leidžia teigti, kad įtariamasis lėšas pragyvenimui gauna ne tik iš savo neoficialios darbinės, bet ir iš nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi, lėšas tam gaus ir toliau darydamas nusikalstamas veikas. Taip pat jis nėra vedęs ir stiprūs socialiniai ryšiai suimtojo S. B. nesaisto. Be to, jam inkriminuojamuose nusikaltimuose suimtasis S. B. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visos šios aplinkybės, kartu su bausmės už S. B. inkriminuojamus nusikaltimus sunkumu, suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus.

BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog dabartinėje baudžiamojo proceso stadijoje užtikrinti, kad įtariamasis dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės, todėl suėmimas S. B. taikomas pagrįstai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Skunde įtariamasis taip pat prašo suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro prerogatyva. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 2 mėnesių terminas neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti įtariamajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į įtariamojo skunde išdėstytą pažadą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir netrukdyti tyrimui šiuo metu pagrindo nėra.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie patvirtinti medžiagoje surinktais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Suimto įtariamojo S. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas