- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-182-719/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. T. ir V. T. (toliau vadinama Pareiškėjais) skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-23 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-12-16 Utenos apskrities VPK Visagino policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo sukčiavimo Pareiškėjų atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 182 str. 1 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokurorės L. Galič 2014-10-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. R. 2014-12-29 nutarimu buvo atmestas Pareiškėjų skundas dėl 2014-10-16 prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-23 nutartimi Pareiškėjų skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. R. 2014-12-29 nutarimo panaikinimo atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-23 nutartį ir išsamiai ištirti jų skunduose nurodytas aplinkybes bei patraukti V. V. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str. už jų apgavystę, turint tikslą gauti pinigų bei už melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu, o J. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str., kuris neįvykdė 2010-06-17 paskolos sutarties nepervesdamas ir neperduodant visos 40 000 Lt piniginės sumos nurodytos šioje paskolos sutartyje bei už melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu bei teismuose. Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrista. Teigia, kad V. V. su sutuoktine R. V. melagingai jiems pranešus apie tariamą eismo įvykį, siekdami pastariesiems padėti, kaip bendraskolininkai kartu su V. V. pasirašė jiems visiškai nenaudingą paskolos sutartį su J. V., kuris vietoj sutartyje nurodytos 40000 Lt sumos perdavė jiems tik 20000 Lt. Pareiškėjai teigia, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo įvertinta ir neišanalizuota civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Mano, kad reikalinga patikrinti R. V. kompiuterį bei aptarnaujantį jos serverį, kuris teikia interneto paslaugas, su tikslu rasti pareiškėjo S. T. ir R. V. susirašinėjimą už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2012-12-31 per internetinę programą „Skype“ dėl iš J. V. paimtos paskolos. Pažymi, kad nutartyje nepasisakyta apie V. V. patraukimą atsakomybėn už melagingų parodymų davimą apklausų metų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Utenos AVPK Visagino PK, kurie visiškai prieštarauja jo parodymams duotiems Visagino miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nutartyje niekaip neįvertinta J. V. neteisėta nelegali komercinė veikla, kai nemokėdamas jokių mokesčių valstybei iš nelegalios veiklos, jis duoda įvairiems fiziniams asmenims piniginius kreditus už didžiulius procentus, neturėdamas tam jokio teisėto ir registruoto leidimo iš Lietuvos Respublikos valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėjai nesutinka su ikiteisminio tyrimo subjektų priimtais sprendimais dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ginčija įrodymų vertinimą ir išvadą dėl nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjai mano, kad jų atžvilgiu V. V. ir J. V. veikė nusikalstamai ir dėl to turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau tokie Pareiškėjų teiginiai nepagrįsti.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent išimtinai prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs pažeidimus, gali tik nurodyti juos pašalinti.
Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama teismo nutartimi ir ikiteisminio tyrimo medžiaga konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, bei ištirti Pareiškėjų pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei vėlesniuose jų skunduose nurodytas galimo V. V. ar J. V. nusikalstamo elgesio Pareiškėjų atžvilgiu aplinkybes. Šių duomenų pagrindu skundžiamuose prokurorų nutarimuose, apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutinka.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismui paduotas skundas dėl apylinkės teismo nutarties yra iš esmės identiškas skundams, paduotiems aukštesniajam prokurorui ir apylinkės teismui. Iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos prokurorų nutarimuose bei skundžiamoje teismo nutartyje, skunde nenurodoma. Skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas minėtuose sprendimuose nurodytiems motyvams, jų nebekartoja.
BK 182 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisinių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant jį užvaldyti. Be objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. kad kaltininkas suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo.
Pareiškėjų teigimu, V. V. melagingai nurodydamas pinigų skolinimosi priežastį, o J. V. perduodamas jiems mažesnę nei paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą, elgėsi nusikalstamai BK 182 str. kontekste. Tačiau tokie Pareiškėjų teiginiai nepagrįsti.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui būtina įrodyti, kad savo ketinimus nesilaikyti sutarties sąlygų ir užvaldyti turtą asmuo maskuoja apgaule, suklaidindamas paskolos davėją dėl savo ketinimų, pateikdamas kitai sutarties šaliai save kaip kitą asmenį ar panaudodamas kitokius būdus, nulemiančius kitos pusės apsisprendimą suteikti paskolą ir suvaržančius suteiktos paskolos atgavimą, ir visa tai suvokia. Civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.
Šioje byloje teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo teigti apie tyčios nevykdyti savo prievolės buvimą V. V. veiksmuose. Priešingai – V. V. duoti parodymai apie paskolos sudarymo aplinkybes atitinka kitus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, o jo veiksmai už gautą paskolą visus metus periodiškai kas mėnesį mokant po 1250 Lt, šiuos veiksmus vertinant kitų surinktų duomenų kontekste, rodo jo tikrąjį iš paskolos sutarties išplaukiantį, jos paskirtį atitinkantį siekį bei paneigia jo nusikalstamos tyčios nevykdyti savo prievolės buvimą. Taip pat byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti J. V. veikus nusikalstamai Pareiškėjų atžvilgiu BK 182 str. kontekste. Teismui pateikti duomenys, įskaitant pačių Pareiškėjų parodymus, patvirtina, kad Pareiškėjams buvo žinomos ir suprantamos visos paskolos sutarties sąlygos, su jomis jie sutiko ir ilgą laiką jas vykdė, jų neginčijo, kas paneigia J. V. veiksmuose buvus apgaulę sandorio sudarymo metu. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti V. V. ir J. V. sukčiavus Pareiškėjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai sutiktina su ikiteisminio tyrimo subjektų išvada dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nesant nusikalstamos veikos sudėties.
Kadangi ikiteisminis tyrimas prokurorės 2014-10-16 nutarimu buvo nutrauktas pagrįstai, Pareiškėjų nurodyta būtinybė atlikti papildomą tyrimo veiksmą – patikrinti R. V. kompiuterį bei aptarnaujantį jos serverį – vertintinas kaip perteklinis ir nepagrįstas.
Taigi, aukštesnės instancijos teismas, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje iš esmės atliktas išsamiai, atlikti būtini procesiniai veiksmai, prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje įvertintos Pareiškėjų pareiškime bei skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jų nurodytų faktų įvertinimui. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokurorės L. Galič 2014-10-16 ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. R. 2014-12-29 nutarimus bei dėl jų priimtą Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-23 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjų skundo teiginiai apie V. V. ir J. V. melagingų parodymų davimą, taip pat apie J. V. veiklą skolinant pinigus nenagrinėjami, nes jie nėra šio ikiteisminio tyrimo dalykas.
Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Šiuo atveju Pareiškėjams nepalankūs sprendimai civilinėse bylose neįgalina teismo formuoti ydingą praktiką.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. T. ir V. T. skundą atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-23 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.