Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3600-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
1-3600-1013/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3600-1013/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50492-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, – 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant nebendrauti su nukentėjusiąja visą laisvės apribojimo laikotarpį, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, neturėti, nenaudoti, neįgyti alkoholinių gėrimų visą laisvės apribojimo laikotarpį; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį neįrodžius, jog padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2019 m. lapkričio 27 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. savo kaltę dėl veikos, kurios padarymu įtariamas, pripažino visiškai, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad automobilis Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo vardu ir priklauso jam. Jis turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. 2019 m. lapkričio 27 d. vakare, apie 18.00 val. būdamas stoties rajone, bare išgėrė apie 400 ml degtinės. Po to jam reikėjo važiuoti namo. Jis galvojo, kad apsvaigimas praeis, todėl atsisėdo už savo automobilio Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo. Apie 19.50 val. jis važiavo nuo stoties pusės link (duomenys neskelbtini) g., kur sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. buvo sustabdytas policijos ekipažo. Pareigūnas įtarė, kad jis išgėręs, tad pasiūlė patikrinti blaivumą. Jis nesiginčijo, pūtė du kartus, mažiausias rodmuo buvo 2,51 promilės (b. l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. B. parodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. dirbo nuo 19.00 val. iki 2019 m. lapkričio 28 d. 07.00 val. V1007 ekipažo sudėtyje. Apie 19.50 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vos neatsitrenkė į šaligatvio bortą. Nusprendęs patikrinti automobilio vairuotoją, minėtą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Automobilį vairavo S. M.. Bendraudamas su vairuotoju, užuodė iš jo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti. Paklaustas, ar vartojo alkoholinius gėrimus, S. M. pasakė, kad prieš valandą gėrė degtinę ir sėdo prie automobilio vairo, nes reikėjo važiuoti namo. Jis neturėjo alkotesterio, tad į įvykio vietą per budėtoją iškvietė kitą patrulį. Atvykęs patrulis V1732, 19.59 val. vairuotojui alkotesteriu nustatė 2,51 promilių girtumą, 20.19 val. – 2,56 promilių girtumą. Į įvykio vietą buvo iškviestas evakuatorius, kuriuo minėtas automobilis Citroen buvo privestinai išvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog jis 2019 m. lapkričio 27 d., apie 19.50 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris manevruodamas vos neatsitrenkė į šaligatvio bortą. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Vilniuje. Nustatyta, kad automobilį vairavo S. M., duomenis pastebėjo iš vairuotojo pažymėjimo. Bendraudamas su vairuotoju užuodė iš burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, pastebėjo, kad judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausė, ar šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, S. M. atsakė, kad prieš valandą gėrė degtinę. 2019 m. lapkričio 27 d. 19.59 val. vairuotojui nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, 20.19 val. nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. V1732 pristatė S. M. į policijos komisariatą, automobilis Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių aikštelę (b. l. 8).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, V1007 sustabdė automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 10).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėtas automobilis Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-18).

2019 m. lapkričio 27 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad S. M. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus S. M. alkoholio matuokliu „Drager 7510“ pirmojo tikrinimo metu 19.59 val. nustatytas 2,51 promilių girtumas, o 20.19 val. – 2,56 promilių girtumas. Šiuos duomenis patvirtina byloje esantys alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ išrašai – 2019 m. lapkričio 27 d. 19.59 val. S. M. nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, o 20.19 val. – 2,56 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad neblaivumo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2020 m. vasario 20 d. (b. l. 39-42).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra S. M. (b. l. 19).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Citroen C5 kaina Lietuvoje be PVM – 1646 Eur (b. l. 20).

BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuoja, kad S. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. 2019 m. lapkričio 27 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairavo automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog ši S. M. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, duotais parodymais, liudytojo A. B. parodymais, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio išrašų duomenimis, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamasis S. M. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, prašė leisti baudą mokėti per vienerių metų terminą, kadangi yra paėmęs vartojimo paskolą (b. l. 67-69).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį S. M. – brandaus amžiaus, išsituokęs, dirbantis sargu (b. l. 65), baustas administracine tvarka ir jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 62-64), anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs (b. l. 60). Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam S. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 54 MGL bauda, kuri, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina 36 MGL dydžio bauda (BK 64¹ str.). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 27 d. 19.59 val. iki 2019 m. lapkričio 28 d. 15.18 val. (vieną dieną) (b. l. 45, 58). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos.

Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad S. M. prašė leisti baudą mokėti per vienerius metus, kadangi turi paėmęs vartojimo paskolą. Objektyvūs duomenys, patvirtinantys kaltinamojo turtinę padėtį, nepateikti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, kaltinamojo išreikštą poziciją dėl baudos mokėjimo, įvertinęs paskirtos baudos dydį bei tai, kad asmuo yra dirbantis, sprendžia, kad S. M. nustatytinas 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Skyrus S. M. bausmę, spręstina dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Viena jų – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. S. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Anksčiau S. M. baustas už vairavimą esant neblaiviam nebuvo. Šiuo atveju S. M. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholinių gėrimų sąmoningai sėdo neblaivus už vairo, jam nustatytas 2,51 promilės neblaivumo laipsnis, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant S. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 28 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Nagrinėjamu atveju spręstina ir dėl baudžiamajame įstatyme numatytos dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinio neatlygintino konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.), taikymo. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė S. M. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika) vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas pažymi, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Byloje nustatyta, kad automobilis Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam S. M.. Tą patvirtina tiek jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tiek byloje esantis VĮ „Regitra“ išrašas (b. l. 19). Esant tokioms aplinkybėms, konfiskuotinas automobilis Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip uždraustos veikos priemonė, o ne jo vertę atitinkanti pinigų suma.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – automobiliui Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant jį valdyti, naudotis ir disponuotis 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. Turto saugotoju paskirtas S. M. (b. l. 23). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 54) – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. M. vardu (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 54 MGL, t. y. 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti S. M. 36 MGL, t. y. 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, S. M. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 27 d. 19.59 val. iki 2019 m. lapkričio 28 d. 15.18 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti S. M. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, uždraudimo terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti S. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

S. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. M. vardu (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Šėlienė