Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. Š. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-859-443/2013 pagal pareiškėjų K. Š. ir E. Š. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į šalių pasirašytos Sutarties turinį, į apeliantės, kaip šios Sutarties šalies, galimybes suvokti tikrąjį šios sutarties turinį ir pasekmes, apeliantės tikrąją valią dėl teismo sprendimo ir, visų pirma, dėl bendro turto pasidalinimo būdo. Iš Sutarties teksto buvo akivaizdu, kad turto dalybos yra nelygiavertės, nes visas nekilnojamasis turtas atitenka ne silpnesnei šio sandorio šaliai, o tik pareiškėjui E. Š., tuo tarpu pareiškėjai K. Š., ligotai ir sunkiai galinčiai pasirūpinti savimi moteriai, net neišmokama jokia kompensacija už tokį nelygiavertį turto pasidalinimo būdą. Jau vien dėl šios priežasties akivaizdu, kad teismo priimtas sprendimas neatitiko tikrosios proceso šalių valios bei aiškiai pažeidžia silpnesnės proceso šalies teises ir teisėtus , neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principo bei CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto teisėtų lūkesčių principo.

Nekilnojamąjį turtą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 74,90 kv. m, adresu Šakių r. sav., (duomenys neskelbtini) ir šio buto priklausinį-negyvenamąją patalpą-ūkio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22,64 kv. m – apeliantė (tuomet dar B. (prieš santuoką) ir E. Š. įsigijo pagal 2011-04-05 Pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 55–59) po 1/2 dalį asmeninės bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendra turto įsigijimo kaina – 95 000 Lt, iš kurių 20 000 Lt buvo sumokėta pardavėjams avansu iki šios sutarties pasirašymo momento, o 20 000 Lt pardavėjams sumokėjo apeliantė asmeniškai iš jos mamos J. B. asmeninių lėšų, paskolintų apeliantei paskolos sutarties pagrindu (b. l. 74). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su šio turto įsigijimu, sveiko proto žmogus negali pasirašyti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią apeliantė, kaip turto 1/2 dalies savininkė, atsisakė savo nuosavybės teisių į jį be jokios kompensacijos. Ši aplinkybė tikrai turėjo sukelti abejonių teismui ir jis, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principu, negalėjo tvirtinti tokios sutarties.

Dar viena esminė šiai bylai aplinkybė yra ta, kad atsakovas neteisėtai ir nesąžiningai elgdamasis apeliantės atžvilgiu siekė priversti pasirašyti apeliantei akivaizdžiai nenaudingą sutartį. E. Š. apeliantę tiesiog apgavo, nurodęs, kad, norint greitai, sklandžiai ir be konfliktų (o apeliantė dabar dėl savo sveikatos būklės tiesiog fiziškai nebegali pakelti konfliktinių situacijų) sutvarkyti santuokos nutraukimo klausimus, apeliantė turi pasirašyti sutartį tokią, kokią jis paruošė (ir vėliau patvirtino teismas), o pareiškėjas apeliantei pasirašys neprotestuojamą vekselį dėl minėtos 20 000 Lt skolos sumos išmokėjimo, nenurodydamas šios aplinkybės minėtoje Sutartyje. Tokį būdą atsakovas paaiškino gana racionaliai (kaip atrodė tuo metu), neva, jis negalės perimti paskolos mokėjimo (bankas neleis jam vienam likti paskolos už būsto įsigijimą mokėtoju), jei jis turės oficialų įsiskolinimą dar kitam kreditoriui, t. y. apeliantei – pagal minėtą vekselį. Faktą, kad tarp apeliantės ir pareiškėjo E. Š. buvo tariamasi dėl neprotestuojamojo vekselio 20 000 Lt sumai pasirašymo, patvirtina ir apeliantės susirašinėjimas elektroninio ryšio priemonėmis (b. l. 66–70). Iš pridedamo susirašinėjimo aiškiai matyti, kad E. Š. sutiko sumokėti 20 000 Lt (kitoje vietoje rašo, kad sumokės 19 000 Lt, nes 1 000 Lt išskaito už šunį (kuris lieka pas apeliantę)). Kad susirašinėjamą ne su kokiu kitu asmeniu vardu E., o būtent su pareiškėju, patvirtina tai, kad susirašinėjime jis net nurodo savo asmens kodą. Apeliantė net siuntė pareiškėjui neprotestuojamojo vekselio formą, kurią elektroninio ryšio priemonėmis gavo iš savo pusseserės E. Č.. E. Š. apgaulė pasireiškė tuo, kad jis vis atidėliojo minėto vekselio pasirašymą ir galiausiai nurodė, kad jis galės pasirašyti šį vekselį tik kai bus įsitikinęs, kad teismo sprendimas įsigaliojo. Tačiau kai teismo sprendimas įsigaliojo, pareiškėjas atsisakė pasirašyti vekselį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXV skyrius) nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis CK 3.51 ir 3.52 straipsniais, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant ne tik apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, bet ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą.

Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas akcentuoja, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).

Apeliaciniu skundu pareiškėja K. Š. ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jos valios, pažeidžiančią jos teises ir teisėtus interesus, o būtent dėl turto padalijimo, nes visas jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas atiteko pareiškėjui E. Š., o apeliantei už jai priklausiusią nekilnojamojo turto dalį nebuvo priteista jokia kompensacija.

Bylos duomenys patvirtina, jog apeliacine tvarka skundžiamu teismo sprendimu padalintas nekilnojamasis turtas – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Šakių r. sav., (duomenys neskelbtini), ir šio buto priklausinys – negyvenamosios patalpos-ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po ginčijamo teismo sprendimo atiteko pareiškėjui E. Š., pareiškėjų buvo įsigytas 2011-04-05 Pirkimo–pardavimo sutartimi po 1/2 dalį asmeninės bendrosios dalinės nuosavybės teise dar prieš pareiškėjams sudarant santuoką (b. l. 6–15, 55–59). Be to, skundžiamu teismo sprendimu padalintos ir pareiškėjų asmeninės prievolės buvusiam AB DnB NORD bankui pagal 2011-04-11 kreditavimo sutartį.

Kaip numatyta CK 3.59 straipsnyje, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CK 3.118 straipsnyje, kuriame kalbama apie turto balanso sudarymą, numatyta, jog, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto. Iš tokio teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog nutraukiant santuoką turi būti sprendžiami tik bendro turto padalijimo klausimai, o sutuoktinių asmeninio turto (kaip ir asmeninių skolų), kuris teismo tik ,,nustatomas“, padalijimo klausimas nėra sprendžiamas.

Kadangi šiuo atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo padalintas ir pareiškėjai priklausęs asmeninis nekilnojamasis turtas bei pareiškėjos asmeninės prievolės, po santuokos nutraukimo tiesiog ,,atitekę“ pareiškėjui, ir dar be jokios pareiškėjai sumokėtinos kompensacijos, nors pareiškėjos turėto asmeninio turto vertė yra didesnė už jos asmeninę prievolę bankui, spręstina, jog tokia teismo sprendimu patvirtinta sutartis besąlygiškai iš esmės pažeidžia pareiškėjos teises, neatitinka jos valios ir prieštarauja viešajai tvarkai.

CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju pareiškėja apeliaciniame skunde būtent ir nurodo, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jos interesų ir tikrosios valios, kad ji buvo suklaidinta pareiškėjo, žadėjusio po sprendimo priėmimo išrašyti jai vekselį, tačiau savo pažado neištesėjusio.

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neįsitikino, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ir patvirtino sutartį, prieštaraujančią viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžiančią pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Pažymėtina, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Šioje byloje yra teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, apeliacine tvarka skundžia teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Vadovaujantis CK 3.66 straipsnio 1 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendime neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, spręstinas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.