Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens Kretingos rajono sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ atstovei I. D.-R.,

2017 m. gruodžio 5 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. R. ir L. R. patikslintus skundus atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kretingos rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono sodininkų bendrijai „Ąžuolas“, R. G., R. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. (1 t., b. l. 28-29), 2016 m. lapkričio 10 d. (2 t., b. l. 132-134), 2016 m. lapkričio 30 d. (3 t., b. l. 15-16) nutartimis priimtas pareiškėjų M. R. ir L. R. skundas ir patikslinti skundai, kuriais prašoma:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (minėta, toliau – ir NŽT) Kretingos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 14SD-3827-(14.14.104), kuriuo netenkintas prašymas dėl servituto nustatymo privažiavimui prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Žemės sklypas) per Ą. gatvę ir (duomenys neskelbtini) gatvę, esančias Kretingos rajono sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ (toliau – ir SB „Ąžuolas“) teritorijoje, 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 14SD-4428-(14.14.104), kuriuo netenkintas 2016 m. rugsėjo 30 d. prašymas dėl žemės sklypo suformavimo bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (4.19)-D3-474, kuriuo netenkintas 2016 m. rugpjūčio 30 d. prašymas suformuoti žemės sklypą SB „Ąžuolas“, L. gatvės eksploatavimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus skundžiamus sprendimus, išvestiniais skundo reikalavimais taip pat prašoma: 1) panaikinti NŽT 2016 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 1SS-485-(8.5.), kuriuo netenkintas pareiškėjų skundas dėl NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 14SD-3827-(14.14.104) panaikinimo; 2) įpareigoti atsakovus teisės aktų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini), Kretingos seniūnijoje suformuoti atitinkamą valstybinės žemės sklypą bei priimti atitinkamą sprendimą, kuriuo būtų administracine tvarka nustatyta žemės servituto teisė, užtikrinanti žemės sklypo savininkų M. R., L. R., R. G., R. G. teisę įvažiuoti per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvę į jiems nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą.

Atskiru patikslinto skundo reikalavimu pareiškėjai taip pat prašo įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės tarybą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka priimti atitinkamą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), įrašymo į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą.

Dėl NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 14SD-3827-(14.14.104) bei NŽT 2016 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 1SS-485-(8.5.) teisėtumo ir pagrįstumo

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjai kartu su R. G. ir R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-27). Žemės sklypo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Byloje nustatyta, jog pareiškėjai 2015 m. spalio 15 d. kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydami nustatyti servitutą privažiavimui prie jiems priklausančio Žemės sklypo per Ą. gatvę ir L. 2-ąją gatvę, esančias SB „Ąžuolas“ teritorijoje.

NŽT Kretingos skyrius 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 14SD-3827-(14.14.104) (toliau – ir 2015 m. lapkričio 23 d. Sprendimas) pareiškėjų prašymo netenkino (1 t., b. l. 20-21). Sprendimas argumentuojamas tuo, kad: 1) prie Žemės sklypo yra suprojektuotas 6 metrų kelias, t. y. užtikrintas privažiavimas per upelį Treinupis; 2) teritorija, per kurią eina Ą. ir L. gatvės, priskirta SB „Ąžuolas“ ir šioje teritorijoje suprojektuotos gatvės bei keliai pagal kompetenciją priskirti Kretingos rajono savivaldybei. Teisiniu šio Sprendimo pagrindu nurodytos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (minėta, toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 bei Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnis.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ginčo Žemės sklypas suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Projektas), patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 437 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ (2 t., b. l. 157-158). Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 8178 ir 2001 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 894 atkurtos nuosavybės teisės I. A. bei jai suteiktas Žemės sklypas (plane Žemės sklypas pažymėtas 15 numeriu) (1 t., b. l. 70-74). Minėtas Žemės sklypas 2011 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VK-6453 pagrindu buvo perleistas M. R. bei R. G. (1 t., b. l. 75-77). Iš Žemės sklypo plano matyti, kad privažiavimas prie ginčo Žemės sklypo nebuvo suprojektuotas (1 t., b. l. 74). Akcentuotina, jog šią aplinkybę patvirtina ir NŽT, kuri 2016 m. vasario 15 d. sprendime Nr. 1SS-485-(8.5.) nurodė, kad Projekte privažiavimas prie Žemės sklypo nebuvo suprojektuotas (1 t., b. l. 22-23). NŽT 2016 m. vasario 15 d. sprendime Nr. 1SS-485-(8.5.) taip pat akcentavo, kad nors NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2012 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1220 patvirtino Kretingos rajono Kretingos seniūnijos Rūdaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir Projektas Nr. 2), kuriuo suprojektuotas 6 metrų bendro naudojimo kelias, tačiau neįgyvendinus Projekto Nr. 2 sprendinių, galimybės patekti į pareiškėjų Žemės sklypo dalį nėra. T. y., NŽT padarė išvadą, kad NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. Sprendime nurodyta aplinkybė apie pareiškėjų galimybę privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo per Treinupio upelį suprojektuotu 6 metrų keliu, neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš prie NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 14ŽN-165-(14.14.73.) pridėtų fotonuotraukų, jose nėra užfiksuotas joks kelias, t. y. nėra jokio per Treinupio upelį einančio kelio (1 t., b. l. 54-61).

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog šiuo metu nėra realaus 6 metrų kelio, kuris eitų per Treipunio upelį ir kuriuo pareiškėjai galėtų pasinaudoti patekimui į jiems nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Spręstina, kad NŽT Kretingos skyrius 2015 m. lapkričio 23 d. Sprendime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjams yra užtikrintas įvažiavimas į jų Žemės sklypą.

NŽT Kretingos skyrius 2015 m. lapkričio 23 d. Sprendimu pareiškėjų prašymo nustatyti servitutą per SB „Ąžuolas“ teritoriją netenkino ir tuo pagrindu, kad ši teritorija, per kurią eina Ą. ir L. gatvės, priskirta SB „Ąžuolas“ ir šioje teritorijoje suprojektuotos gatvės bei keliai pagal kompetenciją priskirti Kretingos rajono savivaldybei.

Sodininkų bendrijų įstatymo paskirtis – nustatyti sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus (1 straipsnis). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš sodininkų bendrijų lėšų, savivaldybių lėšų ir iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą. Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastrinių matavimų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. <...>.

Kretingos rajono meras 1996 m. gruodžio 31 d. potvarkio Nr. 661 1 punktu patvirtino SB „Ąžuolas“, „Rubuliai“, „Salantai“, „Minija“, „Paupys“, „Draugystė“, „Medvėgalis“ aplinkines ribas pagal žemės skyrimo projektus, o 2 punktu patvirtino sodininkų bendrijų narių naudojamų žemės sklypų ribas, bendro naudojimo kelius pagal faktišką naudojamą ir privatizavimą (1 t., b. l. 92). Taigi, remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, bendrojo naudojimo žemė (valstybinė žemė) buvo priskirta būtent SB „Ąžuolas“ naudojimui. Kartu akcentuotina, jog SB „Ąžuolas“ priskirta valstybinė žemė nebuvo parduota. Šioje byloje taip pat nenustatyta, kad šią valstybinę žemę SB „Ąžuolas“ būti išsipirkusi. Vadinasi, SB „Ąžuolas“ neturi nuosavybės teisių į jai priskirtą valstybinę žemę.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtina, kad kelio savininku gali būti valstybė, savivaldybės, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kuriems kelias priklauso nuosavybės teise. Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pateikiamas kelių skirstymas pagal reikšmę į viešuosius ir vidaus kelius. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato, kad vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Kelių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę naudotis keliais, nuosavybės teise priklausančiais juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, reglamentuoja Civilinis kodeksas.

Kretingos rajono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T2-404 vietinės reikšmės keliu pripažino Ą. gatvę, kuri eina ir per SB „Ąžuolas“ teritoriją (3 t., b. l. 58-60). Vadinasi, SB „Ąžuolas“ neturi teisės drausti pareiškėjams nekliudomai naudotis Ą. gatve, kuri yra valstybinėje žemėje ir kuri pripažinta Kretingos rajono savivaldybės tarybos vietinės reikšmės keliu. Akcentuotina, jog šioje byloje nėra duomenų, kad vietinės reikšmės keliu būtų pripažinta L. gatvė, kuria naudojasi SB „Ąžuolas“ nariai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog aplinkybės, kad ginčo valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias – neatitinka techninių statinio reikalavimų ir įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-48/2013).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į tai, kad SB „Ąžuolas“ nėra savininkė valstybinės žemės, kuri jai priskirta, todėl spręstina, jog SB „Ąžuolas“ negali priimti sprendimų dėl mėgėjų sodo teritorijoje esančio kelio – L. gatvės naudojimų apribojimų. Atkreiptinas dėmesys, jog šią išvadą iš esmės padarė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. (1.18.)-7R-6093 atsakydama į NŽT 2016 m. liepos 15 d. raštą Nr. 1SD-3131-(8.52E) „Dėl tarnybinės pagalbos“ (3 t., b. l. 68).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos šios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą: 1) nuosavybės teisė; <...> 3) valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė. Teismas pažymi, jog Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos SB „Ąžuolas“ nuosavybės teisės į inžinerinį statinį – L. gatvę. Vadinasi, SB „Ąžuolas“ argumentas, kad L. gatvė tvarkoma bendrijos lėšomis, todėl ji jiems priklauso, laikytinas nepagrįstu. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registre neregistruojamos įstatymų nustatytos daiktinės teisės. Kaip ir minėta, Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Vadinasi, Nekilnojamojo turto registre neįregistravus SB „Ąžuolas“ nuosavybės teisių į inžinerinį statinį – L. gatvę bei šiai gatvei esant valstybinėje žemėje, ja naudotis turi teisę ne tik SB „Ąžuolas“ nariai, bet ir pareiškėjai.

Visa tai įvertinus, spręstina, jog NŽT Kretingos skyrius 2015 m. lapkričio 23 d. Sprendime nepagrįstai nurodė, kad negali būti tenkinamas pareiškėjų prašymas dėl privažiavimo prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo per Ą. ir L. gatvę, nes ji priskirta SB „Ąžuolas“.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. Sprendimą esant neteisėtu ir nepagrįstu, todėl jį panaikina. Remiantis tuo, naikintinas ir NŽT 2016 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 1SS-485-(8.5.), kuriuo NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. Sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 14SD-4428-(14.14.104) bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (4.19)-D3-474 teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 30 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydami administraciniu aktu inicijuoti valstybinio žemės sklypo suformavimą ir šio sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kad būtų užtikrintas tinkamas (duomenys neskelbtini), eksploatavimas ir kelio servituto, suteikiančio įvažiavimo teisę į pareiškėjų bei jų bendraturčių nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą, nustatymas (2 t., b. l. 84-85).

NŽT Kretingos skyrius 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 14SD-4428-(14.14.104.) (toliau – ir 2016 m. lapkričio 2 d. Sprendimas) pareiškėjų prašymo netenkino (2 t., b. l. 119-121). Sprendimas argumentuojamas tuo: 1) L. gatvė yra SB „Ąžuolas“ teritorijoje, todėl dėl naudojimosi šia gatve turi teisę spręsti SB „Ąžuolas“ nariai; 2) nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, reikalingas L. gatvei eksploatuoti, t. y. nėra suformuotas nekilnojamasis daiktas, į kurį būtų galimybė nustatyti kitų asmenų daiktines teises (servitutą, suteikiantį teise naudotis svetimu daiktu). Teisiniu skundžiamo sprendimo pagrindu nurodytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalys bei Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 2, 2.3, 2.4, 6.1-6.3 punktai.

Civilinio kodekso 4.111 straipsnyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Servitutai nustatomi administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3-5 punktus servitutai valstybinės žemės sklypams gali būti nustatyti, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (taip pat žr. Taisyklių 2.3, 2.4 punktus).

Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu kelio servitutas administraciniu aktu gali būti nustatytas tik Žemės įstatyme įtvirtintais atvejais, kurių baigtinis sąrašas nurodytas šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje. Be to, toks servitutas turi būti numatytas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Taigi servitutas administraciniu aktu galėtų būti nustatomas tuo atveju, jei parengtame žemės sklypo, kuris perduotas neatlygintinai naudotis SB „Ąžuolas“, formavimo ir pertvarkymo projekte jis būtų suprojektuotas. Vadinasi, NŽT Kretingos skyrius 2016 m. lapkričio 2 d. sprendime Nr. 14SD-4428-(14.14.104) teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad esant nesuformuotam valstybinės žemės sklypui, NŽT neturi kompetencijos administraciniu aktu nustatyti servituto, suteikiančio teisę bendraturčiams R. G., R. G., M. R. ir L. R. privažiuoti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo per L. gatvę.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Žemės sklypų formavimo projektas) rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Žemės įstatymu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba NŽT (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis). Žemės sklypų formavimo projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje, tvirtina NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, – savivaldybės administracijos direktorius (Projektų rengimo taisyklių 5 punktas). Projektų rengimo taisyklių 12.1 - 12.2 punktuose numatyta, kad Projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose organizuoja NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius. Projektų rengimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad Žemės sklypų formavimo projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir šie subjektai: valstybinės žemės patikėtiniai; statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai; pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai; privačios žemės savininkai; asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; asmenys, kuriems pagal Žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai); valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai; sodininkų bendrija ar kitas asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje; asmenys, kuriems pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama valdyti patikėjimo teise; kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka.

Įvertinusi išdėstytą teisinį reglamentavimą bei tai, kad valstybinė žemė, kuri yra priskirta SB „Ąžuolas“, yra kaimo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija daro išvadą, jog Žemės sklypų formavimo projektų rengimo organizavimo teisė suteikta NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui. Vadovaujantis Projektų rengimo taisyklių 13 punktu, tokių projektų rengimo inicijavimo teisę turi NŽT (Projektų rengimo taisyklių 13.1 punktas), SB „Ąžuolas“ (Projektų rengimo taisyklių 13.7, 13.8 punktai), pareiškėjai (Projektų rengimo taisyklių 13.4 punktas), siekdami užtikrinti savo Žemės sklypo tinkamą naudojimą. Vadinasi, NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. Sprendime nepagrįstai nurodė, kad L. gatvė yra SB „Ąžuolas“ teritorijoje ir dėl naudojimosi šia gatve turi teisę spręsti tik SB „Ąžuolas“ nariai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. Sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad L. gatvė yra SB „Ąžuolas“ teritorijoje ir dėl naudojimosi šia gatve iš esmės turi teisę spręsti SB „Ąžuolas“ tik nariai, naikintina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje taip pat prašo panaikinti ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (4.19)-D3-474, kuriuo netenkintas 2016 m. rugpjūčio 30 d. prašymas suformuoti žemės sklypą SB „Ąžuolas“, L. gatvės eksploatavimui (2 t., b. l. 118).

Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. (4.19)-D3-474 vadovavosi Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsniu ir nurodė, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija dar nėra patvirtinusi tvarkos, kuria vadovaujantis savivaldybė perimtų sodininkų bendrijų kelius (gatves), todėl pareiškėjų prašymo netenkino.

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka.

Aptartoje Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento savivaldybė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko kelius, bendrojo naudojimo žemės plotus keliams (gatvėms) eksploatuoti. Kaip ir minėta, teritorija, kuri yra priskirta SB „Ąžuolas“, nėra suformuota teritorijų planavimų dokumentu ar žemės valdos projektu. Vadinasi, tik parengus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, šiame žemės sklype bus galima nustatyti servitutą. Kaip ir minėta, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ginčo teritorijoje turi teisę rengti NŽT, o ne Kretingos rajono savivaldybė.

Nors Kretingos rajono savivaldybės administracija pareiškėjams tinkamai neatsakė į pateiktą jų prašymą dėl žemės sklypo suformavimo sodininkų bendrijoje, L. gatvės eksploatavimui, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, dėl ko nėra pagrindo jo panaikinti.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjai išvestiniu patikslinto skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovus teisės aktų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) suformuoti atitinkamą valstybinės žemės sklypą bei priimti atitinkamą sprendimą, kuriuo būtų administracine tvarka nustatyta žemės servituto teisė, užtikrinanti žemės sklypo savininkų M. R., L. R., R. G., R. G. teisę įvažiuoti per Ą. ir L. gatvę į jiems nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad NŽT turi teisę priimti sprendimą dėl SB „Ąžuolas“ priskirtos teritorijos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei servituto nustatymo, todėl tik atsakovė NŽT įpareigojama teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti klausimą dėl žemės sklypo suformavimo adresu (duomenys neskelbtini) bei atitinkamo sprendimo priėmimo, kuriuo būtų išspręstas servituto nustatymo klausimas.

Dėl įpareigojimo Kretingos rajono savivaldybės tarybą teisės aktų nustatyta tvarka priimti atitinkamą sprendimą dėl L. gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), įrašymo į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą

Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje taip pat prašo įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės tarybą teisės aktų nustatyta tvarka priimti atitinkamą sprendimą dėl L. gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), įrašymo į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014).

Remiantis aptarta Lietuvos vyriausiojo teismo praktika, spręstina, jog materialines teises normas taiko atsakovas, todėl tik jis, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, turi teisę nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą. Atsakovei išsprendus pareiškėjų prašymą iš esmės ir priėmus sprendimą, tuomet jo teisėtumą ir pagrįstumą galės tikrinti teismas ir nustatyti, ar atsakovė tinkamai taikė materialines teises normas bei ar pagrįstai tenkino (netenkino) pareiškėjų prašymą.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai kreipėsi į atsakovę, prašydami Kretingos rajono savivaldybės tarybą priimti atitinkamą sprendimą dėl L. gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), įrašymo į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Atsižvelgus į tai, kad materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, todėl nėra pagrindo įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės tarybą priimti atitinkamą sprendimą dėl L. gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), įrašymo į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjų patikslinti skundai tenkinti iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų M. R. ir L. R. patikslintus skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 14SD-3827-(14.14.104).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimą 1SS-485-(8.5.).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 14SD-4428-(14.14.104) dalį, kurioje nurodyta, kad L. gatvė yra SB „Ąžuolas“ teritorijoje ir dėl naudojimosi šia gatve turi teisę spręsti SB „Ąžuolas“ nariai.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo teritorijoje, kuri priskirta SB „Ąžuolas“ bei išspręsti servituto nustatymo klausimą.

Kitoje dalyje pareiškėjų patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.