- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 2-1549/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00171-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alvinta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alvinta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4005-232/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Alvinta” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, priimto vykdant viešąjį pirkimą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, priimto vykdant viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu, panaikinimo sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras.
Ieškovas UAB „Alvinta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo UAB „Vilniaus energija“ 2013-02-21 raštą „Dėl pasiūlymo atmetimo“ ir priimti sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Alvinta“ pasiūlymas yra pripažįstamas tinkamu, bei sudaryti pasiūlymų eilę su UAB „Alvinta“. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti tolesnį UAB „Vilniaus energija“ viešojo pirkimo „UAB „Vilniaus energija“ veikloje susidarančių atliekų tvarkymas“ Nr.129354 vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant sustabdyti pagrindinės pirkimo sutarties pasirašymą su tiekėju, kuris neatitinka mažiausios kainos viešųjų pirkimų kriterijaus, nes nepritaikius jų nebus pasiektas viešojo pirkimo tikslas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą, nes nukėlus paslaugų, susijusių su atsakovo veikloje susidarančių atliekų, tiek nepavojingų, tiek pavojingų, surinkimu, transportavimu, apdorojimu, pirkimą vėlesniam laikui, tai neigiamai įtakotų visuomenės gerovę, galėtų padaryti žalos žmonių sveikatai, prieštarautų ekonomiškumo principui.
Teismas taip pat nurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovas savo subjektines teises galėtų apginti ir pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tokią žalą patirtų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Alvinta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nutartyje pasisako dėl ekonomiškumo principo, tačiau neatsižvelgia į kitus Civilinio proceso kodekso 423⁷ straipsnio 1 d. numatytus principus ir jų darnią sąveiką. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti ne tik ekonomiška, bet ir efektyvi bei proporcinga priemonė, užtikrinanti sklandų viešųjų pirkimų tikslų įgyvendinimą viešųjų pirkimų bylose tiek jų nagrinėjimo metu, tiek teismui priėmus atitinkamą sprendimą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai yra sutrumpinti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas nebūtų ilgas. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo konkurso sąlygų 5.14 p. nurodyta, kad pasiūlymai turi galioti ne mažiau kaip 90 kalendorinių dienų nuo jų pateikimo termino pabaigos, t. y. atsakovas buvo numatęs ilgą terminą pasiūlymams nagrinėti ir vertinti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėtų neigiamos įtakos projektui įgyvendinti.
Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi vadovautis ne tik minėtais principais, bet ir viešojo intereso užtikrinimu. Jo manymu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi pagrindinė pirkimo sutartis būtų sudaryta ne su mažiausią kainą pasiūliusiu ir visus kvalifikacinius reikalavimus atitikusiu ieškovu, dėl ko UAB „Vilniaus energija“ teikiamos paslaugos brangtų ir tokiu būdu pažeistų žmonių interesus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Vilniaus energija“ prašo atmesti atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes būtų pažeistas viešasis interesas, šioje byloje susijęs su visuomenės teise saugiai gyventi ir dirbti saugioje aplinkoje, taip pat su vartotojų teise gauti pigesnę šilumos energiją. Kadangi atsakovas neturi papildomų sandėliavimo galimybių, prisipildžius laikymo talpai ir neišvežus atliekų į atliekų tvarkymo įmonę, jis būtų priverstas pirkti papildomas talpas, paruošti aikšteles atliekoms saugoti. Šios išlaidos turėtų tiesioginės įtakos šilumos kainai. Pažymi, kad atsakovo veikloje susidarė net 39 rūšys atliekų, kurių 26 yra pavojingos, jų pavojingumą lemiančios savybės yra susijusios su degimu, dirginimu, kenksmingumu, toksiškumu, kancerogeniniu poveikiu, pavojingumu aplinkai. Neužtikrinus tinkamo laikymo sąlygų atliekų savybės sukelia išvardintų pavojų riziką. Be to, iškiltų grėsmė ne tik pažeisti aplinkos taršą reguliuojančius teisės aktus, bet būtų sudaryta reali grėsmė žmonių sveikatai. Pažymi, kad pagal Aplinkos apsaugos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 17 p. pavojingas atliekas šių atliekų susidarymo vietoje galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip 6 mėnesius, o nepavojingas atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus. Tuo tarpu pirkimo procedūros trunka jau beveik 6 mėnesius, o sustabdžius pirkimą neapibrėžtam laikotarpiui (įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo galimybes), šios procedūros dar labiau užsitęstų.
Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas, nes pirkimas yra baigtas. 2013-04-18 sudarytos pirkimo sutartys atliekoms 1-5, 11, 12, 14-18, 20-24, 32, 33, 36, 37, 38 (iš jų 18 yra pavojingos), 2013-04-16 ir 2013-04-18 atliekoms 6, 7, 10,13, atliekoms 8, 9, 19, 25-31, 34, 35, 39 pirkimo procedūros baigtos atmetus visus pasiūlymus, bus skelbiamas naujas pirkimas. Šiuo metu yra išvežta apie 24 t pavojingų atliekų, pateikti užsakymai apie 30 t pavojingoms atliekoms išvežti ir joms apdoroti, be to, artimiausiu metu planuojama, kad susidarys iki 50 t pavojingų atliekų.
Apeliantas iš esmės kitų aplinkybių, dėl kurių būtų būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamas atsakovo UAB „Vilniaus energija“ kaip perkančiosios organizacijos vykdomame viešame paslaugų pirkime „UAB „Vilniaus energija“ veikloje susidarančių atliekų tvarkymas“ Nr. 129354, susidedančiame iš 39 dalių (b. l. 33-60), supaprastinto atviro konkurso būdu priimtas sprendimas atmesti ieškovo UAB „Alvinta“ pasiūlymą. Ieškovas, siekdamas užtikrinti pareikštą reikalavimą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant pirkimo procedūrų tolesnį vykdymą nurodydamas, kad jų netaikius, bus apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, taip pat nebus pasiektas viešųjų pirkimų tikslas, tai neatitiks mažiausios (racionaliausios) kainos viešųjų pirkimų kriterijaus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civilinėse bylose, kylančiose iš viešųjų pirkimų (Civilinio proceso kodekso 144, 423⁷ straipsniai), nepažeidė, vadovavosi pagrindiniais civilinio proceso principais, taip pat nenustatyti absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, numatyti Civilinio proceso kodekso 329 str. (Civilinio proceso kodekso 320, 338 str.), todėl keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Ieškovas nurodo, kad laikinąsias apsaugos priemones yra būtina taikyti ir sustabdyti pagrindinės pirkimo sutarties pasirašymą su tiekėju, kuris neatitinka mažiausios (racionaliausios) kainos viešųjų pirkimų kriterijaus, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė yra reikšminga ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o kilusį teisinį ginčą iš viešųjų pirkimų teisinių santykių nagrinėjant iš esmės ir tiriant bylai reikšmingas aplinkybes bei vertinant įrodymus. Tai, ar yra pagrindas konstatuoti ginčijamo atsakovo sprendimo neteisėtumą, yra nustatoma išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose ir nustačius, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d., 423⁷ str.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje civilinėje byloje dėl ginčijamo viešojo pirkimo, kaip matyti iš konkurso sąlygų 2 priedo „Techninės sąlygos“ (b. l. 53-55) susijusio su UAB „Vilniaus energija“ veikloje susidarančių atliekų, surinkimo (pakrovimo) iš atliekų surinkimo vietų į atliekų vežimo autotransportą, transportavimo iki atliekų tvarkymo (apdorojimo) vietų ir atliekų sutvarkymo (apdorojimo), egzistuoja viešasis interesas, kadangi siekiama įsigyti paslaugas, užtikrinančias ne tik atliekų sutvarkymą bendrąja prasme, bet ir tai, kad pavojingos atliekos būtų išvežamos, transportuojamos ir apdorojamos saugiai, nepadarant žalos žmonių sveikatai. Nesant į bylą pateiktų konkrečių duomenų apie tai, kokia galėtų būti padaryta žala žmonėms, jeigu būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis su laimėtoju, anot apelianto, pasiūliusio ne pačią mažiausią kainą, kiek išaugtų UAB „Vilniaus energija“ teikiamų paslaugų kaina, tačiau esant akivaizdžiai aplinkybei, kad pavojingų atliekų tvarkymas turi būti vykdomas kuo trumpesniais terminais, be to, jis turi būti atliekamas ne tik mažiausiomis kainomis, tačiau ir kokybiškai, kad teikiant tokias paslaugas, ypač tvarkant pavojingas atliekas, nekiltų grėsmė žmonių sveikatai, visuomenės gerovei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, teisėtai ir pagrįstai suteikė prioritetą operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui. Pažymėtina, kad atskirajame skunde dėstomi argumentai nepaneigia šių teismo padarytų išvadų.
Nesutiktina su apeliantu, kad dėl to, jog atsakovas buvo numatęs ilgą terminą pasiūlymų nagrinėjimui ir vertinimui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėtų neigiamos įtakos projektui įgyvendinti, jos būtų efektyvios ir proporcingos, kadangi pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalį perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, šio įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju patikrinti tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu, atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas) ir laimėjusį pasiūlymą. Taigi, tiekėjų pateiktus pasiūlymus perkančioji organizacija turi įvertinti nedelsdama. Vien pasiūlymo galiojimo laiko nustatymas nereiškia, kad būtent iki tos datos perkančioji organizacija vertins tiekėjų pasiūlymus. Kuo ilgiau bus sustabdytos pirkimo procedūros, tuo ilgiau bus pratęsiamas ir pasiūlymų galiojimo terminas, tai gali turėti tiesioginės įtakos paslaugų atlikimui nustatytais terminais.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad viešasis pirkimas yra baigtas, 2013-04-18 sudarytos pirkimo sutartys atliekoms 1-5, 11, 12, 14-18, 20-24, 32, 33, 36, 37, 38 (iš jų 18 yra pavojingos), 2013-04-16 ir 2013-04-18 atliekoms 6, 7, 10,13, atliekoms 8, 9, 19, 25-31, 34, 35, 39 pirkimo procedūros baigtos atmetus visus pasiūlymus, bus skelbiamas naujas pirkimas. Sudarius pirkimo sutartis aukščiau nurodytoms atliekoms tvarkyti, taip pat atmetus pasiūlymus konkrečioms atliekoms tvarkyti, viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 4 d.), todėl išnyksta teisinis pagrindas taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, nes ji nesukeltų jokių teisinių padarinių. Todėl ir dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žyminio mokesčio
Apeliacinės instancijos teismas, netenkinęs atskirojo skundo, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1-3 d. nuostatomis, sprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesumokėjo procesiniame įstatyme nustatyto 100 Lt žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 80 str. 2 d.), todėl yra pagrindas šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo valstybei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Alvinta“, juridinio asmens kodas 300107133, 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).