Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A. Švedavičius, sekretoriaujant E. Gailiūnaitei, dalyvaujant B. K., viešame teismo posėdyje Pasvalio rajono apylinkės teisme išnagrinėjo B. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) ), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusios, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

B. K. įvykdė susirinkimų įstatymo pažeidimą, o būtent 2014 m. sausio mėn. 22 val., apie 14 val., įstatymo nustatyta tvarka nepranešusi apie organizuojamą susirinkimą, organizavo susirinkimą prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pastato.

Tuo savo veiksmais B. K. pažeidė Lietuvos Respublikos „Susirinkimų įstatymo“ 6 str. 1 d. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188⁷ str. 1 d.

B. K. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad ji siekdama apginti viešąjį interesą domisi ir rūpinasi (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio žemės sklypo naudojimu. Ginčai ir nesutarimai su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija dėl paminėto valstybinės žemės sklypo vyksta jau ilgą laiką. 2014 m. sausio mėn. 16 d. pati asmeniškai paklausė rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos A. P. ar bus atliekami žemės sklypo matavimai. Pastaroji atsakė, kad matavimus pateiks iki sausio mėn. 22 d. Sausio 20 d. asmeniškai buvo atvykusi į savivaldybę pas A. P., tačiau jos nerado. Tada sausio mėn. 21 d. vakare, žinodama, kad sausio 22 d. savivaldybėje vyks posėdis, paskambino M. V. ir pakvietė ją ateiti į piketą savivaldybėje. Sausio 22 d., apie 13 val. 30 min., susitiko su M. V. savivaldybėje. Iš namų atsinešė savo pačios pasiruoštą plakatą. Atėjusi į savivaldybę nuėjo pas A. P. ir paklausė jos, kodėl neparuoštas atsakymas. Kartu su A. P. buvo nuėjusi pas savivaldybės administracijos direktorių, pastariesiems sakė, kad yra atėjusi su plakatu ir piketuos, jei negaus atsakymo. Išėjusios į lauką kartu su M. V. išskleidusios plakatą pastovėjo lauke prie savivaldybės administracijos pastato lango ne ilgiau kaip pusę valandos.

Liudytoja M. V. parodė, kad iš vakaro jai paskambino B. K. ir pakvietė sekančią dieną ateiti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę, kur bus susirinkimas, sakė, kad turi pasiruošusi plakatą. Prieš pat susirinkimą B. K. buvo nuėjusi pas administracijos direktoriaus pavaduotoją A. P., kuriai sakė, kad rengs susirinkimą.

Liudytoja St. E. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio mėn. 22 d. savivaldybėje prie kabineto buvo sutikusi B. K., kuri sakė, kad savivaldybė nesprendžia problemų dėl žemės, todėl ji rengs piketą. Pati asmeniškai piketo nematė, tuo metu dalyvavo koalicijos posėdyje, kurio metu buvo pasakyta, kad prie savivaldybės vyksta piketas.

Liudytoja A. P. parodė, kad 2014m. sausio mėn. 22 d. buvo darbe. Prieš pietus savivaldybės pastate buvo sutikusi B. K., kuri priekaištavo jai dėl jos nuomone netinkamai sprendžiamų problemų. B. K. sakė, kad jei iki pietų negaus atsakymo po pietų eis piketuoti.

Administracinio teisės pažeidimo byloje pačios B. K. paaiškinimu, liudytojų parodymais bei bylos dokumentais nustatyta, kad B. K. organizavo ir pati dalyvavo susirinkime, kuris įvyko 2014 m. sausio mėn. 22 d., apie 14 val., prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

Susirinkimų organizavimo ir jų rengimo tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1993 m. gruodžio mėn. 02 d. „Susirinkimų įstatymas“ Nr. I-317. Paminėto įstatymo 1 str. 2 d. numato, kad paminėtas įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kurie vyksta ar kuriuos organizuoja:

1) valstybės ir savivaldybių institucijos;

2) Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, išrinkti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir savivaldybių tarybų nariai susitikimams su rinkėjais;

3) seniūnai ar seniūnaičiai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka;

4) valstybės pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos religinėms apeigoms atlikti kulto pastatuose, kapinėse ir kitose įstatymų nustatytose vietose;

5) įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos politinės partijos, politinės organizacijos, asociacijos, profesinės sąjungos, rengiančios savo narių ir kviestinių asmenų susirinkimus pagal savo įstatus savo ar kitose teisėtai valdomose ir naudojamose patalpose;

6) įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys savo ar kitose teisėtai valdomose ir naudojamose teritorijose ar patalpose;

7) fiziniai asmenys viešosiose vietose, individualaus ir bendrojo naudojimo patalpose, jeigu taikaus susirinkimo tikslas yra tenkinti privačius interesus.

B. K. paaiškino, kad jos veiksmai buvo nukreipti viešojo intereso gynimui,todėl organizuodama susirinkimą ji besąlygiškai privalėjo laikytis “Susirinkimų įstatymo” reikalavimo.

“Susirinkimų įstatymo” 4 str. 3 d. numato, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie savivaldybių gali būti organizuojami ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų ir objektų, visais atvejais užtikrinant laisvą priėjimą ir privažiavimą prie šių pastatų ir objektų. Administracinio teisės pažeidimo byloje pačios B. K. paaiškinimu ir liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir 2014 m. sausio mėn. 23 d. laikraščio “Panevėžio rytas” kopija ( b. l. 5 ) nustatyta, kad susirinkimas, kurį organizavo B. K. įvyko prie pat (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pastato. Tačiau byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad laisvas priėjimas ir privažiavimas B. K. organizuoto susirinkimo metu prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pastato buvo užtikrintas. Be to paminėto įstatymo 6 str. 1 d. numato, kad susirinkimo organizatorius privalo laisva forma pranešti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad paminėto įstatymo reikalavimo B. K. tinkamai neįvykdė. Byloje pačios B. K. paaiškinimu, ką patvirtina ir liudytojos M. V. parodymai, nustatyta, kad B. K. susirinkimui pasiruošė iš anksto, t. y. 2014 m. sausio 22 d. į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pastatą atėjo pasiruošusi plakatą, pasikvietusi susirinkime dalyvauti kitą asmenį, t. y. M. V.. B. K. paaiškino, kad ji prieš susirinkimą pasakė, savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojai, kad ji surengs susirinkimą, jeigu negaus prašomo pateikti atsakymo. Paminėtas aplinkybių nepaneigia ir byloje apklausti liudytojai. Tačiau byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad B. K. iš anksto konkrečiai ir tiksliai nepranešė kur ir kada ji organizuoja susirinkimą, todėl jos netikslus ir nekonkretus pasakymas prieš pat susirinkimą, kad negavusi atsakymo organizuos susirinkimą, kuriam faktiškai ji buvo pasirengusi nepranešusi apie susirinkimo organizavimą, negali būti laikomas įstatyme numatyto reikalavimo įvykdymu. Todėl atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių byloje laikytina įrodyta, kad B. K. įvykdė susirinkimų įstatymo pažeidimą ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188⁷ str. 1 d.

Skiriant B. K. administracinę nuobaudą atsižvelgtina į pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisės pažeidimo padarymo motyvus, aplinkybes ir kt. aplinkybes. B. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nedarbingas, t. y. (duomenys neskelbtini), anksčiau nei už analogiškus, nei už kitus teisės pažeidimus bausta nebuvo (b. l. 8 ). Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu B. K. elgėsi ramiai, nekliudė savivaldybės administracijos darbuotojams bei kitiems asmenis, teisės pažeidimą padarė siekdama įgyvendinti savo teisę išreikšti nuomonę dėl jos nuomone netinkamų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos veiksmų. Žodžio ir nuomonės laisvė yra ypatinga vertybė, be kita ko, ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tačiau ja turi būti naudojamasi įstatymo nustatyta tvarka. Teismas atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, vertindamas administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidėjos asmenybę, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais laiko, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus B. K. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287str.1d.1p.

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

B. K. pripažinti kalta padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188⁷ str. 1 d. ir pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. paskirti jai įspėjimą, t. y. švelnesnę nuobaudą nei numatyta minimali sankcijoje.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per apylinkės teismą.