Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo K. J. J. skunda del Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti K. J. J. 2010 m. kovo 3 d. pareiškima del antstolio A. B., UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) atsakingu darbuotoju patraukimo baudžiamojon atsakomyben pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str., 26 str., 167 str. 1 d., 2 d., 181 str. 1 d., 182 str. 3 d., 202 str. 1 d., 228 str. 2 d., ir

K. J. J. pareiškimu kreipesi i Vilniaus miesto antraji apylinkes teisma, prašydamas iškelti baudžiamaja byla pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str., 26 str., 167 str. 1 d., 2 d., 181 str. 1 d., 182 str. 3 d., 202 str. 1 d., 228 str. 2 d. antstolio A. B., UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) atsakingu darbuotoju atžvilgiu, o ikiteisminio tyrimo organizavima pavesti atlikti Vilniaus miesto apylinkes vyriausiajam prokurorui.

Vilniaus miesto antrasis apylinkes teismas 2010 m. kovo 9 d. nutartimi atsisake priimti K. J. J. pareiškima ir ji gražino pareiškejui. Toki sprendima motyvavo tuo, kad K. J. J. pareiškimas nežinybingas teismui. Pareiškimai del nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 24 str., 26 str., 167 str. 1 d., 2 d., 181 str. 1 d., 182 str. 3 d., 202 str. 1 d., 228 str. 2 d., negali buti nagrinejami privataus kaltinimo tvarka, o ikiteisminio tyrimo organizavimas bei atlikimas nera priskirtas teismo kompetencijai.

Skunde K. J. J. prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarti panaikinti ir gražinti byla tam paciam teismui nagrineti iš naujo arba perduoti bylos medžiaga Generaliniam prokurorui tyrimo atlikimo organizavimui.

Nurodo, jog jis kreipesi i teisma, prašydamas iškelti baudžiamaja byla pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str., 26 str., 167 str. 1 d., 2 d., 181 str. 1 d., 182 str. 3 d., 202 str. 1 d., 228 str. 2 d., ir pateike rašytinius irodymus. Pareiškejo manymu, jo nurodytos nusikalstamos veikos turi vieša interesa ir buvo padarytos visuomenei pavojingu budu, todel byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 409 str. nuostatomis, turetu buti perduota prokurorui, ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinejimas teisme turetu vykti bendra tvarka. Taciau, pareiškejo manymu, to negalima padaryti nepradejus bylos nagrinejimo teisme ir neisitikinus, kad asmenys, kaltinami galimo nusikaltimo padarymu, padare nusikalstama veika, del kurios turetu buti palaikomas valstybinis kaltinimas.

Pareiškejo teigimu, teismas neatsižvelge i tai, kad jo nurodytos veikos galetu buti vertinamos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas del neatsargumo (BK 139 str. 1 d.), fizinio ir dvasinio skausmo sukelimas ir sveikatos sutrikdymas, žmogaus veiksmu laisves varžymas (BK 148 str.), turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.).

K. J. J. nurodo, jog Lietuvos Respublikos BK 412 str. nereikalauja, kad nukentejusysis skunde nurodytu veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, kvalifikacija, todel ta aplinkybe, jog jis pareiškime netiksliai kvalifikavo nusikalstamas veikas, neturejo buti pagrindu gražinti jo skunda.

Teismo posedyje pareiškejas K. J. J. praše skunda tenkinti.

Pareiškejo K. J. J. skundas del Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarties nepagristas, todel atmestinas.

Privataus kaltinimo bylu procesas yra specifine baudžiamojo proceso rušis, kai kaltinima vykdo nukentejusysis ar jo teisetas atstovas. Šios kategorijos bylose nukentejusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkcija, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylu procesas ir nustatomos nagrinejimo teisme ribos. Todel šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalus reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi buti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. itvirtintu reikalavimu.

Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustatyta, jog nukentejusiojo skunde (atstovo pareiškime), visu pirma, turi buti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, vieta, laikas, padariniai ir kitos esmines aplinkybes, o taip pat pateikti duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdestytas aplinkybes.

K. J. J. tvirtina, kad jo nurodyti antstolio A. B. bei UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) atsakingu darbuotoju veiksmai galetu buti vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas del neatsargumo, fizinio skausmo sukelimas ir žmogaus veiksmu laisves varžymas, taciau duomenu, apie tai, kad buvo padarytos šios nusikalstamos veikos, apylinkes teismui nepateike. Jis tvirtino, kad minetas antstolis su bendrininkais – UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) atsakingais darbuotojais – neteisetai rinko informacija apie privatu pareiškejo gyvenima ir sieke apgaule pasisavinti pareiškejui priklausanti turta. Be to antstolis A. B. neteisetai vertesi ukine, komercine, finansine, profesine veikla ir piktnaudžiavo tarnybine padetimi. Del to pareiškejui buvo padaryta neturtine žala. Taigi pareiškejo nurodytos galimai padarytos nusikalstamos veikos yra numatytos Lietuvos Respublikos BK 167 str., 182 str., 202 str. ir 228 str. ir nepriskiriamos privataus kaltinimo bylu kategorijai.

Šiuo metu galiojancio baudžiamojo proceso istatymo nuostatos suteikia teise teismui paciam pradeti procesa tik del Lietuvos Respublikos BPK 407 straipsnyje išvardintu nusikalstamu veiku, del kuriu ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o istatymas numato galimybe nukentejusiajam ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui susitaikyti. Del visu kitu nusikalstamu veiku turi buti atliekamas ikiteisminis tyrimas. Sprendima pradeti ikiteismini tyrima priima prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigunas. Todel apylinkes teismas, nustates, kad K. J. J. pareiškime nurodytos veikos turi ne Lietuvos Respublikos BK 407 str. išvardintu nusikalstamu veiku, bet veiku, del kuriu turi buti atliekamas ikiteisminis tyrimas ir palaikomas valstybinis kaltinimas, požymiu, pagristai atsisake ji priimti, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 3 d., teisetai gražino pareiškejui.

Atkreiptinas pareiškejo demesys i tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio nuostatos gali buti taikomos tik tuo atveju, kai yra pradetas privataus kaltinimo procesas. Šiuo konkreciu atveju pradeti privataus kaltinimo bylos procesa nebuvo istatyminio pagrindo, todel perduoti medžiaga prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 4 d. nuostatomis, teismas neturejo ir neturi galimybes.

Pareiškejas apeliacines instancijos teismo posedyje paaiškino, jog supranta, kad del jo pareiškime destomu faktu, kurie, jo manymu, sudaro ne vieno nusikaltimo sudeti, turi buti atliekamas ikiteisminis tyrimas, bet abejoja ikiteisminio tyrimo instituciju objektyvumu, todel pareiškima pateike teismui. Taciau ši K. J. J. nurodyta aplinkybe negali buti vada teismui nesilaikyti ikiteismini tyrima bei privataus kaltinimo bylu procesa reglamentuojanciu baudžiamojo proceso istatymo nuostatu.

Esant šioms aplinkybems, naikinti teiseta ir pagrista apylinkes teismo nutarti del pareiškejo K. J. J. skunde išdestytu motyvu nera pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

pareiškejo K. J. J. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.