Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-04-12 · Civilinė byla Nr. 2S-360-357/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-12
Bylos Nr.
2S-360-357/2016
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-04054-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
UAB „Vaidsta“
Atsakovas
UAB „Rudesta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-360-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-29-3-04054-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Vaidsta“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vaidsta“ ieškinį atsakovei UAB „Rudesta“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vaidsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Rudesta“ 15587,33 Eur skolą, 701,30 Eur delspinigių, 6 % procesines palūkanas ir 758,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias skolininkės bankų sąskaitose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Vaidsta“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas vertino, kad didelė reikalavimo suma nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti skolininkės turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Vaidsta“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą skolininkės UAB „Rudesta“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms, esančioms skolininko banko sąskaitose. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Įsiskolinimas yra labai didelis ir skolininkas sumokėjo tik nedidelę skolos dalį, kitos dalies nemoka ir nesiruošia geranoriškai mokėti. Skolų suderinimo akto pasirašymas pats savaime neįrodo prievolės įvykdymo ir jo negarantuoja.

UAB „Vaidsta“ patiria didelių nuostolių dėl šios skolos negrąžinimo, stringa įprasta įmonės veikla, nes įsiskolinimas yra didelis, tai gali turėti labai neigiamas pasekmes įmonei, nes reikia mokėti mokesčius valstybei, mokėti darbuotojams atlyginimus. Būtent užtikrinimui, kad pinigai būtų grąžinti ir prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių netaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Atsakovė UAB „Rudesta“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ir argumentų dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo ar jo vykdymo apsunkinimo.

Dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus ir pašalinti darbų defektus bei nebendradarbiavimo su atsakove, atsakovė ieškovei apskaičiavo 20 300 Eur sutartinę baudą, atliko baudos įskaitymą ir 2016-01-08 raštu apie tai informavo ieškovę. Po atlikto įskaitymo, atsakovas nebėra skolingas ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.

Bylos šalys yra juridiniai asmenys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra apmokėjusi dalį skolos. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su tuo, kad dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus ir pašalinti darbų defektus bei nebendradarbiavimo su atsakove, atsakovė ieškovei apskaičiavo 20 300 Eur sutartinę baudą, tokiu būdu atliko baudos įskaitymą ir 2016-01-08 raštu apie tai informavo ieškovę, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ko teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nedaro. Tačiau atsakovės argumentai rodo, jog ji skolos fakto nepripažįsta, manydama, kad skola yra įvykdyta įskaitymo pagrindu.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neužtenka fakto, kad ieškinio suma yra didelė. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens nuosavybės teisių. Tačiau ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi tuo, kad teismuose yra daug bylų, kuriuose UAB „Rudesta“ yra atsakovė, kas akivaizdžiai parodo, kad atsakovės finansinė padėtis nelaikytina gera. Patikrinus Liteko sistemos duomenis, ir nustačius, kad UAB „Rudesta“ atžvilgiu teismuose iš tiesų nagrinėjama daug bylų (yra iškeltos 34 bylos dėl skolų išieškojimo), vertintina, kad atsakovė gali turėti daug prievolinių įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismuose nagrinėjamose bylose jau ne kartą yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB „Rudesta“ atžvilgiu. Pripažintina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės UAB „Rudesta“ turtui. Dėl to Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Siekiant užtikrinti ne tik kreditorės, bet ir atsakovės teisių bei turtinių interesų apsaugą, pirmiausia areštuotini atsakovei UAB „Rudesta“ priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai pareiškimo sumai – 16 288,63 Eur. Tik jų nepakakus, areštuotinos atsakovei priklausančios piniginės lėšos, esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškove. Iš areštuotų lėšų leisti atlikti darbo užmokesčio mokėjimus, privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, Sodrai ir naudoti lėšas įmonės gamybinėms reikmėms.

Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės. Tenkinamas ieškovės UAB „Vaidsta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuojamas atsakovei UAB „Rudesta“ nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamas turtas 16 288,63 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuojamos atsakovės piniginės lėšos, esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškove. Iš areštuotų lėšų leisti atlikti darbo užmokesčio mokėjimus, privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, Sodrai ir naudoti lėšas įmonės gamybinėms reikmėms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės UAB „Vaidsta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Rudesta“ (į. k. 166872121, buveinės adresas - Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Melioratorių g. 1D) nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 16 288,63 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškove. Iš areštuotų lėšų leisti atlikti darbo užmokesčio mokėjimus, privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, Sodrai ir naudoti lėšas įmonės gamybinėms reikmėms.

Atsakovės turtą surasti ir aprašyti pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 str. ir 2005-10-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, šį vykdomąjį dokumentą (nutartį) išsiųsti ieškovei, išaiškinant jai teisę pateikti nutartį vykdymui pasirinktam antstoliui, sumokant vykdymo išlaidas.

Šios nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.

Apie nutarties priėmimą pranešti atsakovei ir išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 str. 8 d. nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Teisėja Rasa Bartašienė