Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant gynėjui advokatui E. M., privačiam kaltintojui V. R., privačių kaltintojų atstovams advokatams V. V. ir R. R. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Greitosios medicinos pagalbos stoties sanitaru, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. sistemingai, nenustatytu būdu ir veiksmais užliejo Minties g. 38 namo, Vilniuje, butus Nr.86 ir Nr.90 tai darydamas 2009 m. rugpjūčio 3 d., 2009 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. rugpjūčio 23 d., 2009 m. rugsėjo 8 d., 2009 m. rugsėjo 28 d., 2009 m. spalio 8 d., 2010 m. birželio 20 d., 2010 m. spalio 10 d., 2011 m. gegužės 7 d., 2011 m. gegužės 25 d., 2011 m. liepos 3 d., 2011 m. rugpjūčio 22 d., 2011 m. rugsėjo 10 d., 2011 m. rugsėjo 13 d., 2011 m. spalio 4 d., 2011 m. spalio 17 d., 2011 m. spalio 18 d., 2011 m. spalio 24 d., 2011 m. lapkričio 21 d., taip sugadino svetimą turtą ir padarė 7338,23 Lt turtinę žalą S. B. bei 4904,13 Lt turtinę žalą C. R. ir V. R..

Teismo posėdyje V. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad bute gyvena nuo 1998. Buvo viskas gerai kol 2009 prasidėjo užliejimai. Jis niekada nieko neužliejo, kas užliejo, jis nežino. Jis vandens ant grindų tyčia niekada nepylė, čiaupo palikęs nebuvo niekada. Žalos nepripažįsta, nes jis to nepadarė. Būdamas namuose jis visus įsileidžia. Namuose laiko banguotąsias papūgėles. Jo butą tikrino komisija iš seniūnijos, nes jam nusibodo kaimynų skundai. Jis pats nuėjęs į seniūniją prašė komisijos. Atėję trys žmonės, meistrės dvi ir santechnikas, nustatė, kad jo bute viskas tvarkoje. Bute jis visą laiką negyvena, dažniau ten užeina. Buvo atvejų, kai į jo butą R. buvo įsibrovęs. Trečią valandą nakties šis įlipo pro balkoną, praėjo pro kambarį, pasakė „ramiai, policija“ ir pradėjo fotografuoti. Pykčių su kitais buto savininkais jis neturi. Buto santechniką tvarkė, kai apsigyveno. Vėliau santechnikos savo bute neremontavo. Jam nežinoma, iš kur pas kaimynus dideliais kiekiais bėga vanduo. Jis specialiai vandens neliejo.

Nukentėjusysis V. R. teisme parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyveno nuo pat namo pastatymo, nuo pat vaikystės. Nuo 2003 metų gyvena pastoviai. Jam sugrįžus gyventi pas motiną, girdėdavo motinos nusiskundimus apie užpylinėjimus. Užpylinėjimai prasidėjo daug ankščiau. Kiek jam žinoma, jau prieš kokius kokie 5-6 metus. Niekas niekada apie jokius teismus negalvojo. Užpylimų daug daugiau ir žala daug didesnė. 2009 metais įvyko eilė ganėtinai didelių užpylimų, iš kurių vienas nufilmuotas. Po 2009 metais vykusių užpylimų vyko diskusijos. Buvo taip, kad namas avarinės nekviesdavo, kad nemokėti. Kai įvyksta užpylimai, iškviečiama avarinė tarnyba arba patys gyventojai nustato, kad iš 94 buto bėga. 94 bute niekas durų neatidaro. Kaimynui yra skambinama, ragelio nekelia arba numetinėja. Jis su mama gyvena antrame aukšte. Tarp jų ir J. yra trečias aukštas. 2009 metais apie metus laiko ten gyveno I. B., po to įsikėlė S. B.. Kaimyno neįmanoma surasti, be to, su juo susitikus ir šnekantis jis viską neigia ir aiškina, kad jo namie nebuvo. Kategoriškai neigia, sako, kad papūga pas jį kalba, sako, kad jie nepila. Visa esmė yra tame, kas yra pateikta teismui. Yra nustatoma, kad užpilama iš 94 buto. Avarinė 11 kartų yra konstatavusi, kad užpylimas vyksta iš 94 buto. Ten yra nurodyta, kad tekėjo iš viršaus arba iš 94 buto. Pateikta eilė skundų. Kai atvyksta santechnikai, tai eina ir tikrina butus. Stovas eina šalia esančiuose butuose. Patikrinti stovą yra labai paprasta. Avarinė nustato, kad yra užpilama iš 94 buto. Labai paprasta nustatyti, iš kurio buto. Stovai yra ne bendro naudojimo vamzdžiai. Vanduo ne iš stovo. Vanduo bėga iš J. buto, bet ne dėl avarijos. Tai kad bėga iš J. buto, paliudyta avarinės aktais. Leisdamas iš čiaupo arba pildamas ant grindų. Užpylimų dažnis, užpylimų laikas, tai rimties valandos, naktį ar vėlai vakare, jam leido manyti, kad yra daromi tyčiniai užpylinėjimai. Motyvai iki tam tikro laiko jam buvo nesuvokiami. Jis pateko pas J. į butą po to, kai šis neatidarė durų avarinei tarnybai. Avarinei tarnybai buvo skambinta be dešimt trys. Santechnikai atvažiavo. Apie ketvirtą valandą pateko pas J. į butą, pasikvietė B., dar nufilmavo. To vandens kiekis, kurį su B.rado virtuvėje, visiškai atitiko prasisunkimo pobūdį. Yra defektinis aktas pateiktas. Tą naktį vanduo bėgo vonioje ir virtuvėje. Kai įėjo į butą, tai stovėjo garų kvapas. Pas J. virtuvėje rado tuščius butelius ir rado vandens. Tai yra po valandos su virš. Toje vietoje kranai nebuvo atsukti. Kai paklausė J. iš kur tas vanduo, jis paaiškinti negalėjo. Jų namas yra senas, blokinis. Surinkto apačioje vandens kiekis atitinka viršuje buvusio vandens kiekį. Suvokė, kad J. tai atlieka piktybiškai. Po jo apsilankymo J. nuvyko į policiją, parašė, kad pas jį neva dingo pinigai. Jam nekyla nė mažiausių abejonių, kad J. tai daro piktybiškai, jo suvokimu, tai yra kažkoks psichinis sutrikimas, jis mėgaujasi juos terorizuodamas. Pats turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, gerai suvokia pagrindinius principus, kas liečia santechniką. Schemoje pavaizduotas karšto vandens cirkuliacinis stovas. Užsukus stovą nebėra butuose vandens. Prabėga kelios valandos, atvažiuoja avarinė, atsuka. Užsuka, vanduo nebebėga, praeina kažkiek laiko, atsuka ir nėra, vanduo nebebėga. Tai rodo tik tai, kad problema yra tame, kad 94 buto gyventojas naudojasi vandens įrenginiais. Mano, kad tai dar kartą patvirtina, kad jis tai daro tyčia. Yra kaimynų terorizavimas. Jiems žalą yra atlyginusi draudimo bendrovė Ergo. Jie neįtraukė žalos, kurią atlygino draudimo bendrovė. Prašo nematerialinės žalos atlyginti už įvykius, už apipylinėjimus. Kiekvienas apipylimas vyksta naktį, kai žmonės ilsisi. Kai mato savo motiną gulantis, mano, kad ji turi teisę į poilsį. Prarastas poilsis, nervai ir tampymasis po teismus iki šios dienos. Tas vyksta metų metais ir jie jau seniai nieko negali padaryti, nežino ką daryti. Jis guldamasis iš tikrųjų nežino ar užpils jį ar ne, miega įsitempęs ir klausydamasis ar nelaša vanduo. Bėga per rozetes. Ryte nubunda, pas jį rozetės yra šlapios. B. nusileisdavo į rūsį ir pati užsukdavo. Yra patiriami nepatogumai dėl vandens nebuvimo, vanduo užsukamas. Žiemą gyvatukas yra šaltas. Jis serga Bechterevo liga, jam priepuoliai prasideda dėl drėgmės, nes vonioj šalta, nėra vandens. 2011 metų pradžioje žala padaryta. Remontų, paglaistymų jų bute padaryta daug. Čia buvo keisti tapetai ir nudažytos lubos. Savo lėšom daryta. Buvo paimta sąmata, kai buvo atliktas remontas. Yra bendra sąmata. Pinigai jo, pirko medžiagas už savo pinigus, bet čia dar yra. Čia yra detalizuota, kada pateikta jų sąmata. Yra 406 medžiagos, dažai ir tapetai buvo nupirkti. Jis pats darė. Tai kas yra turtinė žala, jie padalino su motina pusiau. Jie kartu gyvena. Dirbo vienas, bet jie kartu gyvena. Bendra suma yra 1800 Lt. Judviejų su mama pirkiniai bendri. Jis pirko tapetus, dažus. 2011 m. spalio 17 dieną apie 2.50 val. paskambino S. B. ir pasakė, kad apliejo butą. Atvyko avarinė. Pateko ketvirtą valandą ryte iš 95 buto pas J. į butą. Perlipo per balkoną. Pasižiūrėti norėjo. Buvo tamsu pas J., langas buvo aprasojęs. Pamatė, kad atidarytos durys. Jis tiesiog įlipo pasižiūrėti, kas ten darosi. Pagalvojo, kad gal žmogui epilepsija. Kai įlipo į kambarį, tai iš vonios iššoko J.. Jis pats įlipo. Net užsukus santechniką vis tiek vanduo sunkėsi. Kadangi J. nebūna, tai pagalvojo, kad gal žmogus serga, gal greitąją iškviesti reik. Turėjo telefoną, paskambino B.. J. pat įleido B.. Jis filmavo nuo pat pradžios, kai įlipo į balkoną. Gavosi taip, kad jis galvojo, kad įrašinėja, bet iš tiesų neįrašinėjo, tik įėjus į virtuvę pradėjo įrašinėti. Iš keršto, kad įėjo į jo butą, J. parašė pareiškimą. Rado vandenį palei grindjuostę, J. išsisukinėjo. Jis sakė, kad jį užpylė iš 5 aukšto. Ten buvo tušti buteliai 2 litrų. Kiekis buvo apie litrą, apie du litrus užpilta. Namas yra blokinis. Jis B. bute buvo. Po daugiau kaip valandos nuo tada, kai prasidėjo užpylimas, toks kiekis vandens buvo. Kai buvo patekta pas J. jau buvo praėję virš valandos nuo tada, kai prasidėjo užpylimas, yra defektinis aktas. Namas yra blokinis. Plintusai pas J.. Virtuvėje plintusai. Vonioje nerado nieko, tik garų kvapą. Langai buvo, kai įeidinėjo, bandė pasižiūrėti kas darosi, nieko nesimatė, nes buvo aprasoję langai. Renovuoti vamzdynai buvo 2010-05-05 d., tai atkarpos keitimas. Namas senas, bet jie rūpinasi savo vamzdžiais ir jie tikrai nebuvo apleisti. Apliejimai ne nuo avarijų. Yra duomenys, jog atėjusi komisija pas J.į į butą nustatė, kad santechnika J. bute tvarkinga ir kad užpylimų priežastis nenustatyta. Tą pačią dieną konstatavo, kad bendri vamzdžiai yra tvarkingi. Lapkričio 11 dieną santechnika buvo tvarkinga, bendri vamzdžiai tvarkingi. 2010 metais gruodžio 2 d. buvo bendri vamzdžiai tvarkingi. Esmė nėra vamzdžiuose, nėra avarijose. Sutinka, kad užpylimo priežastis nenustatyta, komisijos pasisakyta. Kadangi komisija randa vamzdžius tvarkingus, jie negali pasakyti iš kur vanduo bėga. Iš kur vanduo bėga, tai mano, kad gali atsakyti atvykę santechnikai, kurie tiesiogiai dalyvauja ir mato kaip vanduo bėga. 2009-08-23 90 butas išsikvietė, užpylimas, tekėjo iš viršaus, 2009-09-28 tekėjo iš 94 buto, 2011-05-07 užpylimas, užliejo 94 butas, 05.25 užpylimas, užpila 94 butas, 07.03 teka pro lubas 90, 94 butas neįsileidžia, 08-22 94 butas neatidaro, užpylė 90, 09.10 užpylimas iš 94 buto, 2011-09-13 užpylinėja 4 aukštas 94 butas, 10.17 užpylimas 94 butas užliejo 90, gyventojai neįsileidžia, 10.24 užpylimas iš 4 aukšto 94 buto, du kartus policija kviesta. Užsuko stovą vis tiek praėjus 3 valandoms dar labiau pradėjo lašėti vanduo, 11.21 užpylimas iš 94 buto, užpila 90, 86 butus. Tai nėra vieni ir tie patys žmonės, kas kart atvyksta vis skirtingos brigados ir jie surašo šiuos aktus. Kad dėl J. veiksmų užpilta, tai jis įsitikino spalio 17 dieną, kada pas jį pateko, rado pas jį virtuvėje vandens. Lapkričio 21 dieną, kai buvo atvykęs policijos ekipažas, kada jam buvo stipriai pradėtos drebinti durys, tada jis atsiliepė ir iškvietė policiją. Atvykusi policija rado vandens. Jis drebino duris, stipriai drebino, kadangi neatidarinėjo, į skambučius neatsakinėjo. Stipriai daužė duris. Jis tiesiogiai J. nematė pilant, bet vanduo pradėjo tekėti devintą valandą. Jis iš karto atėjo pas B., pažiūrėjo, kad vanduo bėga. Iš karto pasakė B., kad skambintų avarinei, pakilo į viršų pas J. ir pradėjo skambinti. Praėjo maždaug 10 minučių, jisai atsiliepė iš vidaus, jis nusileido pas B., surado policijos numerį. Kai skambino, jam pasakė, kad J. pats išsikvietė. Policija atvažiavo po 15 minučių. Kai atvažiavo policija, įeidinėjo į vidų, vandens buvo ne litras ir ne pusantro. Jis vaikštinėjo su striuke, tikrai nesimaudė. Matė vandenį. Kai policija klausė, iš kur vanduo, J. pasakė, kad pas jį avarija. Jeigu avarija, tai ir toliau bėgtų, o ne taip, kad išvažiavo policija, atsuko vamzdžius ir tada jau nebėga. Gerai pamena įvykį 2011-11-21 d., kai atvyko policijos pareigūnai, kai jie įeidinėjo, jis ėjo iš paskos, jam pasakė palaukti. Vandens ten buvo koridoriuje. Koridoriuje, virtuvėje matė vandenį. Pas S. B. vanduo bėgo per vonios lubas, sienas ir vanduo buvo koridoriuke. Laiptinės schema (209-213 bylos lapai), kuriose aiškiai matosi, kad nuo vamzdžio iki tos sienos avarija, jei būtų įvykusi, tai į visas puses vanduo būtų. Čia vanduo aplink plintusą, kur nėra jokių vamzdžių. Jis litrais negali pasakyti, gali pasakyti plotą padengtą. Koks pusmetris vandens ir iki virtuvės galo. Braidžiojo po vandenį. Įmynus į vandenį, aukščiau bato apie pusė centimetro. Atvykus policijai jis girdėjo, kad atsakymuose buvo, kad pas jį avarija. Jis stovėjo išgėręs su striuke apsirengęs ir sakė, kad avarija. Policija įėjo, jis už durų liko. Kai išėjo, pasakė, kad rašys tarnybinį. Pro jų butus eina lietvamzdis, tai jeigu tai būtų lietus ar stogas leistų, tai nuketėtų penktas aukštas. Jei lietus, tai kiekvieną kartą lyjant tom datom vieną dieną buvo krituliai, kitą dieną nebuvo, tai tas jam leidžia manyti, kad tai nėra lietaus vamzdžiais. Bėgtų visą laiką, kai lyja. Kitas dalykas, tai pas juos yra buvę, kad trūko vamzdžiais. Pirmiausia veržiasi į tą butą, kur įvyksta avarija ir į šalia esantį butą. Ten kur vanduo bėga, palei šitą sieną, sušlampa koridoriaus rozetės. Čia visiškai neįmanoma. Tada skęstų kitos sienos ir bėgtų į koridoriuką. Buvo avarija, tai buvo, kad išsilydė skaitliukai. Čia net iki virtuvės daeina, iki išorinės sienos palangės laša. B.l. 209-213 lapas, kad cirkuliaciniai stovai praeina gretimame bute ir jei būtų avarija, tai pirmiausia būtų užlieta vonia, sienos. Patikrinti ar yra pažeisti stovai bendro naudojimo, santechnikams visiškai nėra sunku. Tie visi aktai santechnikų konstatuoti, sunku nustatyti.

Nukentėjusioji C. R. parodė, kad kentėjo daug kartų. Iškvietus santechnikus, J. neįsileidžia. Ji nieko negalėjo padaryti. Nuėjus į seniūniją, seniūnija siunčia ten, kur už šilumą atsiunčia mokėti. Nuėjus į penktą aukštą, ten viskas sausa, o pas juos bėga net iki pirmo aukšto. Nustatė, kad ne iš penkto aukšto bėga. J. gyvena ketvirtame aukšte, o jie antrame aukšte. Kai trečias aukštas būna namie, tai jinai rodė, kad bėga pas ją. Bijojo atidaryti duris, brenda į vandenį. Kaimynas nešneka, durų neatidaro. Kai J. pagėręs, tai tada su ja kalba, sako, kad neužpylinėja. Turtinę žalą bendrai su sūnumi dalinasi, o neturtinę žalą, tai už tiek metų pylimo, už tiek vargo. Trečiame aukšte buvo nuomininkai, jie išvažiuodavo, ypatingai šeštadienį, sekmadienį. Pirmadienį santechnikus iškvietus jie be vandens sėdi. Paskiau kaimynė nusipirko butą ir pradėjo teismus.

Nukentėjusioji S. B. parodė, kad 2011 m. kovo pabaigoje ji nusipirko butą. Jau gegužės 5 ar 6 dieną prasidėjo užpylimai. Ji nuėjo į vonią ir ten labai stipriai bėgo vanduo. Visi skambučiai yra įrašomi. Atvažiavo avarinė, užsuko vandenį. Iš pradžių tik avarinė tarnyba atvažiuodavo ir draudimas. Kai tas įvykdavo apie 3 valandą nakties, atvažiuodavo jau ir policijos ekipažas. Atvykus jiems, batai jau būdavo baloje. Jos bute pylėsi per sienas, vonioje, visur, kur šviestuvai. Jie jai net neleido įjungti šviesos. Nauja elektros instaliacija, viskas nauja. Butas suremontuotas iš naujo. Naktį užpila, dieną praeina, vėl kita naktis. Kai atvažiavo policijos ekipažas, pasakė, būtinai išsikviesti policiją. Buvo atvykęs įgaliotinis iš Šnipiškių būsto, jie viską nufotografavo. Vamzdžių nėra, bet vanduo bėga per visą perimetrą net į šoninius butus. Atidaro duris, bėga net iki pirmo aukšto. Atėjo iš šoninių butų visi kaimynai. Visi matė kaip bėga vonioje, virtuvėje, koridoriuje. 94 butas užpylė. Kai jie pateko pas jį į butą, jis aiškino, kad kaimynas pila. Jis ją vieną kartą pasikvietė į koridorių pasikalbėti. Jis visą laiką pagėręs. Sako, kad papūga vaikšto. Kad pats imtų ir piltų ji nemato. Žmogus nesiorientuoja, klausia gal ji pretenzijas kokias turi. Jau 15 kartų užpilta. Draudimas, ekspertai atvažiuoja. Draudimo bendrovė jai tik du kartus sumokėjo, nes jie reikalauja padaryti remontus, sąmatą padaryti. Paskutiniu metu jau jie remontuoja patys. Reikalauja atlyginti žalą už tuos remontus, kuriuos ji darė tarp draudimų. Draudimo bendrovė tik pradėjo jai mokėti spalio mėnesį. 13 dieną baigė daryti remontą, 14 dieną ji pateko į ligoninę. 22 dieną ją vėl užpylė. Tapetai visi, baldai visi užpilti buvo, rūbai rūbinėje. Valė baldus, išleido 200 litų. Ji pristato pagal valdišką sąmatą. Išleido 5000 litų už tapetus, už plintusų nuėmimą. Durys užpiltos. Butas būna užpiltas visiškai. Yra popieriai, bet jie neoficialūs. Išleido realiai tuos pinigus. Draudimas jai pabrango 86 litais. Bendroje sumoje 345 litus dabar draudimas kainuoja. Neturtinę žalą sudaro didžiausia įtampa. J. pasakė, kad ją reikia nuskandinti, o šitai močiutei išdeginti akis sieros rūgštimi. Ji daugiausia ir nukenčia. Moralinė žala yra labai didelė. Tai įtampa, ji atsiprašinėja iš darbo, kviečia, skambina. Tas sėdėjimas be vandens. Ji turi nedarbingumą, sėdi vežimėlyje, jis užpila, o ji turi tvarkyti balas. Jai dvejos atostogos buvo sugadintos. Tegu būna pora tūkstančių ir už dabartinę žalą. Žmogus jautėsi daug metų nepažeidžiamas. Jei jis turės materialinę atsakomybę, gal susimąstys, jis tyčiojasi iš jų.

Liudytoja I. B. parodė, kad virš jos gyveno kaimynas, kurio asmeniškai nepažįsta. Ji atsikraustė gyventi 2009-08-23 d. Susikraustė daiktus ir nuėjo miegoti. Pradėjo bėgti vanduo. Pirmą kartą iškart įsikrausčius užbėgo vanduo. Paskambino 112, jai patarė skambinti į UAB „Avarija“. „Avarijos“ specialistai parodė, kur tas vanduo užsukamas. Užsukus po kiek laiko nustojo bėgti tas vanduo. Per pirmus 3 mėnesius 5 kartus užlietas jos butas buvo. Spėja, kad kaimynas iš viršaus užliedavo. Kai bėgo vanduo, ji visų pirma nuėjo skambinti kaimynui. Kai kiekvieną kartą užliedavo, eidavo į viršų, nieks neatidarydavo. Užsukdavo vandenį. Ryte vanduo atsirasdavo, bet vanduo nebėgdavo. Atrado, kad pabaladojus kaimynui iš ketvirto aukšto, po kiek laiko vanduo nustodavo bėgti. Skambindavo ilgai, nes būdavo pikta. Su kaimynu nėra šnekėjusi apie tą problemą. Ji nuėjo pas jį, atidarė duris ir jai papasakojo, kad nieko nebuvo. Tą dieną nebuvo vandens, bet ir pas ją nebėgo. Tuo metu, kai jis rodė, buvo sausa. Jis sakė, kad nieko nežino, pas jį neapipilta. Nesakė, kad būtų buvęs apipiltas butas. Tiesiog periodiškai buvo užliejama. Buto šeimininkė buvo apdraudusi tą butą. Kaip suprato, draudimas išsireikalavo ir po to išsireikalavimo nuostolių aprimo tie užliejimai. Draudimas iš kaimyno iš ketvirto aukšto išsireikalavo pinigų, gal sąskaitas kažkokias išrašė.

Liudytoja J. P. parodė, kad jie kaip kaimynai bendrauja, pašneka su J.u. Pasakyti, kad taip elgiasi tyčia, ji negali. Gal jis užsimiršdamas neužsuka čiaupo. Tenka matyti kiekvieną sykį, kai būna užlieta ir teka žemyn. Yra net filmuotos medžiagos ir tai buvo filmuota jos akivaizdoje. 90 bute matė tekantį vandenį ir 86 bute, ir ne kartą. Ketvirtame aukšte jeigu neatidaro durų, bėga į penktą aukštą. Išaiškėja, kad tik viename aukšte, ketvirtame aukšte asmuo neatidaro durų. Ketvirto aukšto užpylimas, kaltinamasis kaimynas Vladimiras užpila. Daug sykių su kaimynu yra bendravę, daug kartų yra pasiūliusi palikti raktą pas pažįstamą kaimynę, su kuria jis bendrauja. Jei pas jį sausa, nebus klausimų. Jis tik aiškina, kad ne jo kaltė, bet jos tai neįtikino. Jeigu užsuka čiaupą per avarinės atvykimą, baigia tekėti viskas. Aišku, kad bėdos yra tik iš šito buto. Ji gyvena trečiame aukšte šalia 90 buto, 89 bute. Sykį jos butas buvo apipiltas. Ir tada turbūt buvo iš šito paties buto problema.

Liudytoja J. S. parodė, kad nežino, kas ten vyko. Gyvena šalia, 95 bute, tiesiog už sienos. Ateidavo santechnikai tikrinti ar vamzdžiai nebėga. Jų bute pagrindiniai vamzdžiai. Pažiūrėdavo, patikrindavo, po to eidavo aiškintis. Kaimynai kalbėdavo apie užliejimus. Jos darbas susijęs su išvažiavimais. 96 buto kaimynė dažnai sakydavo. Buvo atėję kaimynai ir pas juos patikrinti trečio aukšto, ir 93 ir 91 butą. Jų namas labai senas, nerenovuotas. Negali pasakyti, kaip ten iš tikrųjų buvo.

Liudytojas Č. V. parodė, kad pamena atvejį, kai atvažiavo avarinė ir santechnikai. Kaimynui skambino, jo nebuvo. Buvo užpilta. Taip tęsėsi ilgai. Atbėgdavo keletas santechnikų. Net ir policija buvo, žiūrėjo pas jį virtuvėje, vonioje. Nieko pas jį nerado, išeidavo. Jis 98 bute gyvena, penktame aukšte. Dažnai jie ateidavo tikrinti, Pastoviai, jei tik teka, iš karto pas jį ateina. Turbūt iš ketvirto aukšto užliedavo, nes pas jį sausa. Ketvirtame aukšte būtų lubos šlapios, jei iš jo buto būtų užliejama, o kaimynas niekada nesiskundė, kad jo butas užliejamas. Nebendrauja su kaimynu iš ketvirto aukšto. Nėra kalbėjęs su J. apie užliejimo faktą.

Liudytojas V. V. teisme parodė, kad jis pats nevažiuoja į objektus. Tada jis buvo darbų vykdytojas, vadovavo naktinei brigadai, kuri dirba nakties valandom. Jis vadovauja brigadai, pildo dokumentaciją Jis negali pasakyti, kiek kartų buvo važiuotą į šį namą. Avarinėje tarnyboje, kurioje jis dirba, yra tam tikra instrukcija, yra prioritetų sistema. Jei žmogus sako, kad bėga namuose ar iš viršaus, tai pastatoma į pirmą eilę. Situacijos, kai pilasi iš viršaus yra prioritetinės. Kadangi pas juos vandens mazgai yra laisvai prieinami, tai pirmiausia atvažiuoja, bando užsukti šaltą vandenį, karštą. Pirmiausias reikia sustabdyti nutekėjimą, po to ieškoti priežasties. Po to einama, ieškoma kur stovą užsukti. Jei įmanoma, užsukama tik butui, iš kurio bėga. Senuose namuose stovai užsisuka, tai yra pusė laiptinės neturi vandens, o naujuose galima užsukti atkirai butui koridoriuje. Kur yra galimybė kuo mažiau žmonių palikti be vandens, tai taip ir elgiamasi. Vanduo iš karto nenustos tekėti, jo prisisunkia į statybines konstrukcijas, jeigu kurį tai laiką bėgo. Didžiausi užpylimai, kai lūžta WC žarnelė. Gali lašėti net porą dienų. Vandens ištekėjimas avarijos vietoje turi nustoti, pratekėjimas gali iš karto nenustoti. Jeigu gelžbetoninis namas, tai neturi grėsmės namui, o jeigu ne, tai turi. Vanduo ardo statybines konstrukcijas ir armatūrą gadina. Gelžbetoniniai pastatai nepriima vandens, priima tik blokiniai, plokštiniai, mūriniai. Čia pastatų administratorius sprendžia šitą klausimą, jam buvo pranešta apie daugkartinius užpylimus. Jie tik užsuka, atsuka, jei reikia, pakeičia, užvirina.

Liudytojas T. M. parodė, kad buvo iškvietime dėl užpylimoto, buvome kartą patekę į butą. Praeitais metais tai buvo. Jie buvo įėję, bute buvo daug vandens. Jie nustatė, kad ant grindų pripilta daug vandens, o iš kur bėgo jie nenustatė, neįmanoma buvo nustatyti. Vandenį jis matė vonioje, virtuvėje, koridoriuje. Vonią pilną reikia išpilti, kad tiek vandens būtų. Labai daug vandens buvo, kaip akvariumas, ištisai vanduo. Ant grindų vanduo buvo, tuo metu niekur vanduo nebėgo. Buto savininkas sakė, kad nežino, iš kur vanduo, kad kvietėsi santechnikus, kad pas jį viskas tvarkoje. Iš apačios kaimynai skundėsi, kad juos užpylė. Kaimynai skundėsi, kad užpildinėja. Jis asmeniškai 5 kartus buvau ten dėl užpylimo, bet į butą tik vieną kartą buvo patekęs.

Liudytoja M. D. parodė, kad nieko nepamena. Teko vykti dėl buto užpylimo ir ne kartą. Galėjo tekti ir į Minties gatvę vykti. Buvo kažkoks įvykis, kad užpylė, bet kvietė tas, kuris užpylė, kad pas jį laužėsi. Tuomet pirmiausia jie užėjo į apatinį butą, ten buvo vandens. Po to kilo į viršutinį butą, ten ant grindų buvo vandens.

Iš 2011-09-14 akto matyti, kad patikrinus S. B. prašymą dėl buto užpylimo, užpylimo priežastis nenustatyta, nes patekti į aukščiau esantį butą 94 nepavyko (t. I, b. l. 6).

Iš Vilniaus avarinės atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų matyti konstatuotos aplinkybės dėl užpylimų, negalėjimo pateikti į 94 butą (t. I, b. l. 7-12).

Byloje pateiktose foto nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie buvo peržiūrėti teisme, matyti V. R., C. R. ir S. B. priklausančiuose butuose įvykę užliejimai, jų padariniai, taip pat matyti vaizdai V. J. bute. (t. I, 21-30, 39-40).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų banko išrašų matyti, kad UADB „Ergo Lietuva“ S. B. 2011-10-11 išmokėjo 979, 41 Lt dydžio draudimo išmoką, 2011-06-13 S. B. išmokėjo 2507,39 Lt dydžio draudimo išmoką (t. I, b. l. 34, 35).

Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad S. B. už remonto darbus 2011-12-05 paskaičiuota 3851,43 Lt suma (t. I, b. l. 36).

Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad C. R. už remonto darbus 2011-10-24 paskaičiuota 1566,95 Lt suma (t. I, b. l. 36).

Iš pateikto 2011-12-06 UADB „Ergo Lietuva“ rašto matyti, kad minėta draudimo bendrovė išmokėjo 3237,18 Lt dydžio draudomo išmoką UAB „Baltijos reisai“, atlikusiai remonto darbus C. R. bute, esančiame adresu Minties g. 38-86, Vilniuje (t. I, b. l. 38).

Iš UAB „Šnipiškių ūkis“ rašto (t. I, b. l. 216) ir patikrinimo akto (t. I, b. l. 217) matyti, kad V. J. buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, santechniniai prietaisai ir vamzdžiai yra techniškai tvarkingi.

Iš klientų aptarnavimo centrų pranešimų ir atliktų darbų aktų nuorašų matyti vykusių apliejimų faktai, naudotos priemonėms pasekmėms šalinti (t. II, b. l. 33-67).

Privataus kaltinimo skundu V. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnį, kuris numato atsakomybę už tyčinį svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą. Asmuo pripažįstamas padaręs veiką tyčia, jeigu jis ją padaro suvokdamas savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas pasekmes ir jų norėdamas (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėdamas, tačiau sąmoningai leisdamas padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas - nuosavybė. Veika pasireiškia alternatyviai svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu. Tyčinio turto sužalojimo sudėtis yra materialioji, o materialiųjų sudėčių atveju atveju, asmens santykis apima ne tik fizinį gebėjimą ir norą padaryti veiką, bet ir sukelti padarinius.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad V. J. sugadino pareiškėjų turtą, sistemingai užliedamas jų butus vandeniu. Tokią teismo išvadą ir tiesą byloje patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, teisme apklustų liudytojų parodymai apie vietą, iš kurios vyksta užliejimas, V. J. net ir neįsileidžiant į butą kitų asmenų. Būtent tokią užpylimo priežastį, t. y. užpylimą iš 94 buto, patvirtina ir į įvykio vietą iškviesti ir atvykę avarinės tarnybos specialistai, policijos pareigūnai, tarnybų dokumentuose užfiksuoti duomenys.

Vertindamas V. J. kaltės turinį teismas iš nukentėjusiojo V. R. parodymų, liudytojų I. B., T. M., M. D. ir J. P. parodymų, užpylimų skaičiaus ir jų laikotarpio, trukmės ir pasekmių nelikvidavimo nustatė, kad kaltinamasis esant vandeniui ant buto grindų nesiekia pašalinti padarinių, neįsileidžia į butą ir neleidžia nustatyti vandens išsiliejimo ar išliejimo priežasčių, kas patvirtina, kad V. J. jei ir nenorėdamas sąmoningai leido, kad vanduo patekti į kitus žemiau esančius butus ir taip būtų sugadintas svetimas kitų asmenų turtas. Teismas nenustatė V. J. neteisėtos veikos motyvų ar tikslų, tačiau objektyvūs kaltinamojo veiksmai, jau minėti kiti objektyvūs požymiai, t. y. užliejimų skaičius, kaltinamojo neskubus padarinių likvidavimas arba nešalinimas, užpilamo vandens kiekis, kitų būtų užliejimo dažnumas ir laikotarpis tarp jų, patvirtina tai, kad V. J. suvokdamas savo pavojingos veikos pobūdį sąmoningai leido nusikalstamoms pasekmėms, t. y. svetimo turto sugadinimui, atsirasti. Teisės teorija pripažįsta, kad kaltininkui numatant žalingų pasekmių atsiradimo galimybę ir nesiimant priemonių joms išvengti, sutinkant su neigiamų pasekmių atsiradimu arba liekant abejingu padariniams, jis veikia netiesioginės tyčios forma.

V. J. veiką, kuri apima ne vienkartinį, bet pastovų ir vienodai besitęsiantį elgesį užliejant kaimynų butus ir sugadinant jų turtą, įvertinus trumpą periodų tarp užliejimų laiką, sukeltas pasekmės ir objektus, į kuriuos buvo kėsinamasi nusikalstamais veiksmais, teismo nustatytą jo kaltę kaip netiesioginę tyčią, - teismas pripažįsta kaip trunkamo pobūdžio nusikaltimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimo požymius.

V. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą teismas nenustatė.

Pagrindo atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybė nėra, todėl skirdamas jam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. V. J. padarė tyčinį nusikaltimą, iki tol jis nebuvo teistas (t. I, b. l. 163), kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. I, b. l. 108), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. I, b. l. 110) Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. I, b. l. 109), yra nevedęs ir dirbantis, charakterizuojamas teigiamai asmuo (t. I, b. l. 235). Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismo įsitikinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam kaip dirbančiam asmeniui sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmių – piniginę baudą žemiau jos vidurkio ir arčiau minimalios ribos.

Patikslintu civiliniu ieškiniu byloje privatūs kaltintojai prašė iš V. J. priteisti V. R. 910 litų turtinės ir 7500 litų neturtinės žalos atlyginimą, C. R. 910 litų turtinės ir 7500 litų neturtinės žalos atlyginimą, S. B. 5384,75 litų turtinės ir 7500 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Vertindamas reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad civiliniai ieškovai savo žalą turtui yra apdraudę UADB „Ergo“, kuri tokių sutartinių santykių pagrindu turėtų atlyginti ieškovams padarytą žalą ir ją gali regreso būdu reikalauti iš kaltininko. Civiliniai ieškovai teigė prašantys žalos atlyginimo, kurios draudimo bendrovė nepadengė. Teismas negalėjo nustatyti nepadengtos žalos dydžio, jos neatlyginimo priežasčių ir pagrįstumo, negalėjo įvertinti kitų civilinių ieškovų sutarties su draudimo bendrove sąlygų neapklausus draudimo bendrovės atstovų ir neįsigilinus į esamus draudiminius santykius. „Ergo“ draudimo bendrovė minėtų sutarčių pagrindu nėra atsakinga už kaltinamojo veiksmus, jos savo iniciatyvą įtraukti į procesą teismas negalėjo, nes baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato galimybę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį tik kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamasis procesas šiuo atveju trečiųjų asmenų dalyvavimo procese nenumato. Šios aplinkybės rodo, kad toks ieškovų kaltinamajam pareikštas civilinis ieškinys negali būti nagrinėjamas baudžiamajame procese, jis turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Spręsti atskirai kitų turtinės žalos reikalavimų teismas neturi teisinio pagrindo. Tokiu būdu teismas pripažįsta civiliniams ieškovams teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Spręsdamas ieškovų reikalavimą dėl 7500 litų neturtinės žalos kiekvienam atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Teismas pripažįsta pagrįstomis privačių kaltintojų ir civilinių ieškovų išsakytas pretenzijas dėl nepatogumų, neigiamų emocijų išgyvenimo, beviltiškumo, negalėjo patenkinti savo poreikių dėl ne kartą užsukto vandens. Tuo pačiu teismas įvertina tai, kad šią neturtinę žalą jie patyrė dėl teismo pripažintos nusikalstamos V. J. veikos, kuri padaryta tyčios forma, žala tiesiogiai susijusi su nukentėjusiųjų nepatogumais, padarytos žalos faktas tiesiogiai nukentėjusiųjų sveikatai byloje nėra įrodytas. Įvertinus visą tai, šalių turtinę padėtį, teismų praktiką, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiųjų neturtinės žalos reikalavimai mažintini neturtinę žalą įvertinant ir priteisiant V. R. ir C. R. po 1700 litų, S. B. 1000 litų dėl jos patirto trumpesnio neturtinės žalos laikotarpio.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai proceso metu naudojosi advokato kaip atstovo paslaugomis, dėl ko patyrė proceso išlaidas. Šios išlaidos įrodytos byloje pateiktais dokumentais (pinigų priėmimo kvitais), teisinėms paslaugoms išleista suma atitinka proceso turinį ir teisės normomis nustatytas rekomendacijas, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 st. 2 d. ir 106 str. pripažinęs V. J. kaltu iš jo priteisia prašomas proceso išlaidas V. R. ir S. B..

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir skirti 20 MGL (dviejų tūkstančių ir šešių šimtų litų) dydžio baudą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonė rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš V. J. priteisti V. R. 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) litų, C. R. 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) litų, S. B. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimą.

V. R., C. R. ir S. B. pripažinti teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš V. J. priteisti V. R. 2700 (du tūkstančius septynis šimtus) litų, S. B. 1000 (vieną tūkstantį) litų už advokato, kuri dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugas.

Kompaktinius diskus palikti saugoti byloje kaip jos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.