Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal L. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo L. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 1 dalį ir nubausta 1200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. nubausta už tai, kad 2013 m. birželio 21 d., 14 val. 10 min, (duomenys neskelbtini) k., dirbdama pardavėja parduotuvėje automobilyje „Mercedes Benz 310“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), turėjo prekyboje 14 vienetų 1 litro talpos butelių sidro „Solo“ ir „Real“, 6 procentų stiprumo, bei 3 vienetus 0,5 litro talpos 40 procentų stiprumo degtinės „Kilmingoji“, nors pateiktoje licencijoje Nr. 01-11 nurodyta, jog leidžiama prekiauti alumi (grupė 22.03), tuo savo veiksmais pažeidė LR Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 164 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą, numato, kad alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimas prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse be specialaus leidimo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu.

Tai, kad apeliantė padarė ATPK 164 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir tai, kad tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal aptariamą straipsnį, be pačios L. B. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, kai ji patvirtino, kad neturėdama licencijos turėjo prekyboje „Sidro“, nes manė, kad tam licencijos nereikia, o degtinę buvo įsigijusi savo reikmėms (28 b. l.), patvirtina ir 2013 m. birželio 21 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) k., parduotuvėje (automobilis „Mercedes Benz 310“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), prekyboje rasta 3 vienetai 0,5 litro talpos degtinės „Kilmingoji“, 40 procentų stiprumo, ir 14 vienetų alkoholinio gėrimo – sidro, o pardavėja L. B. paaiškino, kad minėtais gėrimais prekiavo (1 b. l.); licencija Nr. 01-11, išduota UAB (duomenys neskelbtini), iš kurios turinio matyti, kad transporto priemonėje, kurioje įrengta parduotuvė, t. y., automobilyje „Mercedes Benz 310“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) leidžiamų parduoti alkoholinių gėrimų rūšys ir grupės yra tik alus (grupė 22.03) (5 b. l.).

Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad L. B. padarė ATPK 164 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tačiau apeliantės skundu taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad ji nubausta per griežtai. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad L. B. už ATPK 164 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta mažesnė, tačiau artima straipsnio sankcijoje už padarytą teisės pažeidimą numatytam baudos vidurkiui – 1200 Lt – bauda. Toks apylinkės teismo sprendimas motyvuotas tuo, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji nėra bausta administracine tvarka, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, bei teisingumo ir protingumo kriterijus.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir sprendžia, kad L. B. pirmosios instancijos teismo paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta ir ji visiškai atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pažeidėjos asmenybę, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trečia, pažeidėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas neatsižvelgė į jai inkriminuojamo pažeidimo pobūdį, jos asmenybę, finansinę ir šeimos padėtį, nėra išskirtinės ar ypatingos, nes panašiai gali būti apibūdinta daugelio asmenų situacija. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų liudijančių apie sunkią pažeidėjos materialinę padėtį.

Iš to, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, įrodančių išskirtines bylos aplinkybes, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 30¹ straipsnis numato tik galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, bet ne privalomą pareigą teismui priimti būtent tokį, kaip šiuo nagrinėjamu atveju – apeliantės prašomą sprendimą.

Taip pat sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad pažeidėjai nepateikus duomenų, įrodančių jos sunkią materialinę padėtį, baudos išdėstymo klausimas nesprendžiamas. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai apeliantei neužkerta kelio kreiptis į teismą, priėmusį sprendimą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, su rašytiniu prašymu išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, L. B. skirta administracinė nuobauda už jos padarytą pažeidimą atitinka jos padaryto administracinės teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apeliantės skundą jame nurodytais motyvais ir taikyti jai ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ar nutraukti bylą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nepakeistą ir L. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.