Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-173-847/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-12-04
Bylos Nr.
1-173-847/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valentina Paliulionienė
Kaltinamasis
J. T.
Nukentėjusysis
M. M.
Advokatai
Jonas Pliekaitis
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-173-847/2012(Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00483-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7; 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.5 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 4 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Šleivaitei, gynėjui advokatui Jonui Pliekaičiui, kaltinamajam J. T., mažamečio nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams I. M. ir S. M., nedalyvaujant nukentėjusiajam M. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Estijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Biržuose, nuo 2012-01-12 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Biržų r. sav., teistas 2010-04-01 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. 8 MGL (1040 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 66 str., įskaitytos 2 paros, išbūtos laikinajame sulaikyme ir laikytas atlikusiu 4 MGL (520 Lt) baudą, (neišieškota bauda 451 Lt ), baudos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. spalio 10 d. apie 15 val. 20 min. Biržų m., (duomenys neskelbtini), sugyventinės I. M. bute, tyčia smurtavo prieš savo posūnį mažametį M. M., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. jį smaugdamas rankomis ir vieną kartą spirdamas į dešinės kojos klubą mažamečiui M. M., tuo padarydamas nukentėjusiajam M. M. kaklo minkštųjų audinių suspaudimą, poodinę kraujosruvą dešinio klubo srityje, tuo nukentėjusiajam M. M. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino. Jis parodė, kad įvykio dienos nepamena. Tai buvo po pietų, šiais metais, prieš mėnesį. Konfliktas įvyko jo gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute gyveno beveik trejus metus. Parėjo namo išgėręs, M. nebuvo pasiklojęs lovos ir persirengęs. Jis (J. T.) supyko, vaiką apglėbė ranka per kaklą, bet nesmaugė. Nemano, kad tai būtų smurtas, taip yra apglėbęs ir žaidžiant, ir šis jį (J. T.) taip apglėbdavo. Tą dieną gal ir iš pykčio apglėbė, nes vaikas nesitvarko, nepersivelka rūbų. Ką tuomet sakė M., nepamena, jam gal skaudėjo. Žino M. gimimo metus, tačiau gimimo dienos ne. Tuo metu M. buvo trylika metų. Koja nespyrė M., mėlynė atsiradusi anksčiau nuo futbolo, tą pats sakė. Mano, jog berniukas sakė netiesą. Jei spyrė, tai kur žymė.

Buvo grįžęs namo nusiprausti, pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę. Šiuo metu gyvena tai po valtimi, tai pas vieną draugą, tai pas kitą - kaip gali nurodyti savo adresą. Pas I. M. grįžęs nebuvo. Atsiprašė nukentėjusio. Paskutiniu žodžiu kaltinamasis gailisi, kad taip padarė.

Liudytoja ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas. Jai paskambino sūnaus tėvas ir pranešė, kas vyksta namuose. Sūnus tėvui pirmam pasakė, o paskui ir jai. Sūnus sakė, jog kaltinamasis triukšmavo, kad jis džinsų nepasideda į vietą, kad rankomis už kaklo ėmė. Jie tuomet iškvietė policiją. J. T. tą dieną buvo neblaivus, tai buvo pirmas kartas, kai prieš vaiką naudojo smurtą. J. T. per įpareigojimo laiką ateidavo pavalgyti, pasiimti rūbų, kartais nakvodavo. Žinojo, kad jam paskirti įpareigojimai, leido jam pasilikti, manė, jog tai ne jos darbas, o policija turi jį prižiūrėti. Policijai nepranešė, kad J. T. nevykdo įpareigojimų. J. T. griežtas, nori tvarkos. Vakar įvyko konfliktas, nes atėjo J. T. išgėręs, ėmė garsiai kalbėti, triukšmauti. Tuomet sūnus išėjo nakvoti pas senelius, policijai nepranešė apie šį įvykį.

Liudytojas ir nukentėjusiojo įstatyminis atstovas S. M. parodė, kad spalio 10 dieną 15:30 val. atbėgo sūnus išsigandęs ir verkdamas. Sakė, jog jam spyrė ir smaugė. Liudytojas paskambino žmonai Ingai ir pasakė: “Žiūrėk, kas darosi“, vėliau ji pranešė policijai. M. pusę metų gyveno pas senelius. Ir vakar atbėgo sūnus pas senelius, sakė, jog atėjo girtas J. T., ėmė triukšmauti. Šį mėnesį irgi buvo konfliktas, iškvietė policiją, išvežė J. T.. Konfliktas įvyko tame pačiame bute.

Liudytoja I. T. parodė, kad su J. T. kartais pykstasi. Buvo namie su broliu, mama buvo darbe, grįžo J. T., kuris ėmė ant jos rėkti, kad nesusitvarkė kambarių, rėkė ant brolio, kad jis nepasiklojo lovos. Brolis susitvarkė, bet netvarkingai pasiklojo lovą. J. T. ėmė rėkti ant brolio ir jį smaugti. Matė, kaip J. T. smaugė brolį, abiem rankomis suėmęs už kaklo. Nematė, kad būtų jam spyręs, nors brolis taip sakė. Buvusi tame pačiame kambaryje, kaip ir brolis su J. T., bet tuo metu sėdėjusi, o viskas vyko jai už nugaros. Kai buvo atsisukusi, pamatė smaugimą. Po smaugimo M. apsiverkė, kuo greičiau ruošė pamokas ir ėję pas tėtį. Tai buvo jau ne pirmas kartas. Po šio įvykio J. T. labai nervingas, jis grasina mamai, kad ją išmes į darbo, jei ji neatsiims pareiškimo. J. T. gyvena pas juos pastoviai. Ir vakar J. T. kėlė namie triukšmą, pykosi su mama. M. su J. T. gerai sutaria, jei šis neišgeria. J. T. išgeria kartą per savaitę.

Kaltinamojo J. T. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, be paties J. T., nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, įrodo ir kita rašytinė bylos medžiaga:

Nukentėjusysis mažametis M. M., apklaustas teisme parodė, kad 2012 m. spalio mėn. 8 ar 9 dieną po pietų J. T. parėjęs į namus išgėręs priekaištavo M. M. seseriai I. T., kad nėra paruošta valgyti, po to užsipuolė M. M. už tai, kad šis į vietą nepasidėjo džinsų, nepasiklojo lovos. Po to J. T. liepė M. M. prieiti prie jo. M. M. priėjus, J. T. ėmė M. M. smaugti suėmęs jį už kaklo abiem rankomis, po to pastūmė ir įspyrė į dešinį šoną. M. M. labai išsigando, buvo baisu. Apie tai, kas atsitiko, jis papasakojo savo tėčiui S. M. (b.l. 22-25).

2012-10-10 I. M. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, jog 2012-10-10 apie 16 val. jai būnant darbe paskambino S. M. ir pasakė, kad ji pažiūrėtų, kas darosi namuose, nes pas jį atbėgo sūnus M. M. ir pasiskundė, kad dabartinis jos vyras J. T. jį apstumdė. Paskambinus M. šis papasakojo, kad J. jį smaugė, pastūmė ir į šoną įspyrė koja (b.l. 3); 2012-10-10 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), Biržuose, iš įvykio vietos nieko nepaimta (b.l. 4-6); 2012-10-19 dokumentų pateikimo protokolas, iš kuriuo matyti, jog I. M. pateikė M. M., gimusio 1998-10-28, gimimo liudijimą (b.l. 12-13); 2012-10-11 specialisto išvada, iš kurios matyti, jog kaklo minkštųjų audinių suspaudimas M. M. padarytas spaudžiant kaklą rankomis, o poodinė kraujosruva dešinio klubo srityje padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai spiriant, įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-10-10, dėl šių sužalojimų asmens sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 18); asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2012-10-10 d. 19⁴³ val. J. T. nustatytas 2,72 promilių alkoholinis girtumas (b.l. 33).

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl šio nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 140 str. 2 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis tyčia smaugė rankomis ir vieną kartą spyrė į dešinės kojos klubą mažamečiui M. M. (tuo metu neturinčiam 14 metų), tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, pasakojo skirtingai nuo nukentėjusiojo, neigė spyręs mažamečiui, sakė, kad tik apglėbė kalą ranka. Todėl jo prisipažinimo teismas nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Tuo būdu visi virš išdėstyti ir aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., yra nesunkus (LR BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti remiantis LR BK 75 str., skirti įpareigojimus, kad J. T. suprastų ir pažeidimų nedarytų. Prašė atsižvelgti į tai, kad tai buvo pirmas kartas, kai buvo smurtauta prieš nepilnametį. Byloje nėra surinkta duomenų, kad kaltinamasis vestų netinkamą gyvenimo būdą.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo apimtį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą - padarytas tyčinis nusikaltimas, ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė, kad sukelia fizinį skausmą M. M., numatė, kad kils neigiamų padarinių mažamečiui nukentėjusiajam ir to norėjo, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, į kaltininko asmenybę – iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas kartą (b.l. 59), administracine tvarka per metus nebaustas, tačiau praeityje baustas aštuonis kartus, iš jų šešis už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose ir su sykius už nedidelį chuliganizmą (b.l. 60, 61-62). Kaltinamasis VSDFV duomenimis nedirba (b.l. 67), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 68), į šeimos padėtį – turi tris vaikus, iš kurių du pilnamečiai, išsiskyręs (b.l. 56), atsiprašė nukentėjusiojo, Biržų psichikos sveikatos centre dispanserizuotas su diagnoze: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b.l. 65). Nukentėjusiojo įstatyminiai atstovai savo pozicijos dėl bausmės neišreiškė. Pažymėtina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio. Kaltinamajam nusikaltimo padarymo metu buvo daugiau nei 44 metai. Teismo vertinimu, tai yra pakankamas amžius tam, kad kiekvienos asmenybės moralinės vertybės jau būtų visiškai susiformavusios ir nekintančios. Tokio amžiaus asmenys jau yra visiškai savarankiški, galintys prisiimti atsakomybę už savo poelgius, atskirti gėrį nuo blogio. Už BK 140 str. 2 d. numatytą veiką kaltinamajam skirtina vienintelė galima bausmė – laisvės atėmimas. Dėl išdėstytų motyvų, teismo nuomone, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam neprieštaraus teisingumo principui ir leis pasiekti bausmės tikslus. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgtina į baudžiamosios atsakomybės numatytus ypatumus ir aukščiau minėtas aplinkybes. Kaltinamasis, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (vagystę) ir turėdamas už jį neišnykusį teistumą, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d.). Baudžiamasis įstatymas numato, jog tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str. 1 d.). J. T. naują nusikaltimą įvykdė prieš savo posūnį, jo namuose, byloje yra duomenų – liudytojos I. T. parodymai, įstatyminio atstovo S. M. parodymai apie tai, kad jis nesilaikė teismo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir neieškoti ryšių su juo (b.l. 130), gyvena kartu su nukentėjusiuoju, vyksta konfliktai. Todėl teismas, apsvarstęs gynėjo prašymą, nerado galimybės jo patenkinti. J. T. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas mažesnis už vidurkį.

Kadangi J. T. neatlikęs paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos dalies – 451 Lt), padarė naują nusikalstamą veiką, paskyrus laisvės atėmimo bausmę už naują nusikaltimą, bausmės subendrintinos. Skiriant subendrintą bausmę, bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant nesumokėtą baudą, (LR BK 64 str. 1 d. ir 2 d.).

J. T. vadovaujantis LR BPK 140 str. buvo sulaikytas 2012-10-10 19⁴⁰ val., paleistas 2012-10-11 15⁰⁹ val. (b.l. 34, 46). Šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (LR BK 66 str.).

Kaltinamajam J. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 47), įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. M., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesilankyti tose vietose, kuriose būna nukentėjusysis (b.l. 43), nekeistinos, naikintinos įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, J. T. suimtinas ir pasiųstinas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Iš kaltinamojo priteistinos pašto išlaidos valstybei (LR BPK 105 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-305 str., teismas

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti jį dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2010-04-01 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 mėn. laisvės atėmimą ir 451 Lt baudą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį dvi laisvės atėmimo dienas.

J. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. M., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesilankyti tose vietose, kuriose būna nukentėjusysis, palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, J. T. suimti ir pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. T. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Iš kaltinamojo J. T. priteisti 6,60 Lt pašto išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Valentina Paliulionienė