Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui T. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 415,51 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir 45,02 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą. Nurodo, kad 2018 m. sausio 27 d. Didžiojoje Britanijoje įvykusio įvykio metu buvo apgadintas T. A. priklausantis automobilis, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. sausio 3 d. asmeniškai. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis by­lo­je esančiais įrodymais priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vės pra­šy­mu, jei­gu atsako­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nustatytą ter­mi­ną ne­pa­tei­kė at­si­lie­pi­mo į ieš­ki­nį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad 2018 m. sausio 2 d. ieškovė su atsakovu sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. 2018 m. sausio 27 d. Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas T. A. priklausantis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė apie įvykį sužinojo 2018 m. kovo 20 d., gavusi informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Gavus informaciją, atsakovui buvo išsiųstas paklausimas Nr. 1979654 dėl informacijos apie įvykį suteikimo. Atsakovas minėtos informacijos nesuteikė, dėl ko pati ieškovė negalėjo nustatyti žalos dydžio. Ieškovė išmokėjo 2077,57 Eur dydžio draudimo išmoką, draudimo išmokos dydis apskaičiuotas pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktą pranešimą. Kadangi atsakovas per įstatymo nustatytus terminus nepateikė ieškovei eismo įvykio deklaracijos, ieškovei prašant, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių, ieškovė 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. R0002106375 paprašė atsakovo grąžinti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 415,51 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę grąžinti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos ieškovei, nėra ir šalys tokių įrodymų nepateikė (CPK 176–179 straipsniai).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta transporto priemonės valdytojo pareiga per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas. To paties straipsnio 2 dalis įpareigoja su eismo įvykiu susijusį transporto priemonės valdytoją pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punkte reglamentuota, jog atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nevykdė savo pareigų per įstatymo nustatytus terminus pateikti ieškovei eismo įvykio deklaraciją, ieškovei prašant, padėti aiškintis eismo įvykio aplinkybes, dėl ko ieškovė išmokėjo 2077,57 Eur dydžio draudimo išmoką. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovui kyla prievolė grąžinti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 415,51 Eur.

Ieškovės reikalavimas pagrįstas įstatymu ir įrodytas prie ieškinio pridėtais dokumentais.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 str., 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas yra pagrįstas įstatymu.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.263 straipsniai, 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinas 415,51 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis bei 45,02 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą (CPK 79, 80, 93 straipsniai).

Valstybei iš atsakovo priteistina 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 415,51 Eur (keturių šimtų penkiolikos eurų ir 51 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 415,51 Eur sumos nuo 2019 m. gruodžio 11 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų ir 00 ct) žyminį mokestį, 45,02 Eur (keturiasdešimt penkių eurų ir 02 ct) išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą – ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (trijų eurų ir 80 ct) pašto išlaidas, įmokos kodas 5660, valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.