Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-06-19 · Administracinė byla Nr. A-1938-602/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-19
Bylos Nr.
A-1938-602/2024
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00134-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan, Milda Vainienė
Advokatai
Simona Jašmontaitė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1938-602/2024Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00134-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,dalyvaujant užsieniečiui O.A. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Rita Markevič-Babičevienei,

vertėjoms Nafisai Dodoevai, Olgai Vostrenkovai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad Užsieniečiui 2023 m. rugpjūčio 13 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 4 d. gavęs darbdavio pranešimą, kad užsienietis neatvyko dirbti, sprendimu Nr. 23S17314 panaikino Užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi. VSAT informacinėje sistemoje nebuvo duomenų apie užsieniečio atvykimą į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 23S231228 uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausiančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritoriją, kuris galioja trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos, nes užsienietis, savo nesąžiningais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis ir ateityje nesąžiningu būdu gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse. Užsienietis pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau ‒ Dublino III reglamentas) 2024 m. gegužės 14 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Čekijos Respublikos. Užsienietis 2024 m. balandžio 16 d. pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas nėra išdavęs pažymos dėl šio prašymo nagrinėjimui taikomos procedūros.

3. Centras pažymėjo, kad užsienietis turi (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, galiojantį iki 2031 m. sausio 12 d., kuriame yra atvykimo į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją spaudas, patvirtinantis, kad asmuo į Šengeno teritoriją atvyko 2023 m. rugsėjo 23 d. per Čekijos Respubliką.

4. Užsienietis yra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat yra duomenų apie šio asmens ir jam išduoto dokumento paiešką. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad užsienietis atvyko į Šengeno erdvę ir nustatytu laiku iš jos neišvyko, nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, o rezidavo Europos Sąjungos valstybėse ir slapstėsi, vengė gresiančio išsiuntimo iš Šengeno erdvės.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjo teigimu, Užsienietis nėra linkęs laikytis įstatymų ir gali pasislėpti nuo kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų, todėl taikius jam švelnesnę, judėjimo neribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, jis gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir tokiais savo veiksmais sukelti neteisėtos migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, sudaryti kliūtis Migracijos departamentui išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, priimti atitinkamą sprendimą ir jį įvykdyti, todėl yra pagrindas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę ‒ apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Centras Teikimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, 5 dalies 10 punktu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, 14020 straipsniu.

6. Užsienietis paaiškino, kad jis atvyko į Čekiją, kur pas pažįstamus buvo dvi savaites, po to atvyko į Lietuvą, kur dirbo 50 dienų. Vėliau vėl išvyko į Čekiją, kur buvo sulaikytas ir Čekijoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Užsienietis Lietuvoje neturi pragyvenimo šaltinio, prašo jam leisti laisvai judėti.

7. Užsieniečio atstovė nurodė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl prašė skirti jam su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę.

II.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. gegužės 17 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą ir skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Užsieniečio atvykimo į Čekijos Respubliką ir grąžinimo Lietuvos Respublikai faktines aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nepriimtas, Užsieniečio asmenybė nustatyta.

10. Teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi ir darė išvadą, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas ir įvertinus to paties straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

11. Spęsdamas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnį taikymo, teismas nurodė, jog užsieniečiui suteikus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis į Lietuvos Respubliką neatvyko, o nuvyko į Čekijos Respubliką. Teismo įsitikinimu, nepatvirtinti įrodymais Užsieniečio teiginiai, kad jis vėliau buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką, kur dirbo 50 dienų. Buvo pažymėta, kad Užsienietis, būdamas sulaikytas Čekijos Respublikoje, pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Įvertinęs aptartus veiksmus, teismas nurodė, kad galima prielaida, jog Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimas, yra bandymas išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, pasilikti Europos Sąjungoje. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus bei sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas konstatavo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

III.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą ir taikyti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Užsienietis nurodo, kad Įstatyme nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada galimas prieglobsčio prašytojo sulaikymas, o VSAT nepagrindė, jog Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai negali būti išaiškinti jo nesulaikius.

15. Dėl parinktos alternatyvios sulaikymui priemonės Užsienietis pabrėžia, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas yra nagrinėjamas, asmens tapatybė ir pilietybė nustatytos, nėra duomenų, kad Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai, todėl jam skirta per griežta alternatyvi sulaikymui priemonė – ji prilygta sulaikymui. Užsieniečio vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte –apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Atsiliepimas

16. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Šalies argumentai

17. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka. Centro įsitikinimu, Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

18. Pareiškėjas pažymi, kad nors Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo jis pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų, kuomet jam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris buvo išduotas su tikslu dirbti. Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką jau įrodo, kad jo tikslas nebuvo pateikti prieglobsčio prašymą. Suteikus užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis į Lietuvos Respubliką neatvyko, o nuvyko į Čekijos Respubliką, kur pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, egzistuoja pagrindas manyti, jog siekiami tikslai (užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimas, galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimas ir jo įvykdymas) gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę.

19. Atsižvelgiant j Užsieniečio elgesį, tikėtina, kad jis, netaikant jam laisvės judėjimo ribojimų, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

20. Centro įsitikinimu, užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema ir toks užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiui pasislėpti ar bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Įvertinus užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, jog užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas sprendimas, negalima teigti, kad užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti papildomas poreikis prašymą grindžiančiai informacijai surinkti. Užsieniečio byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog šiuo metu užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas Centre pernelyg pažeistų užsieniečio teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Centro Teikimas ir užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 1, 6–11 punktuose įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai, nes nėra atskleisti motyvai, kuriais grindžiamas jo prieglobsčio prašymas. Teismas vertino, kad alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir priimti sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje.

23. Užsienietis apeliaciniame skunde nesutinka su teismo pritaikyta alternatyvia sulaikymui priemone, mano, kad ji yra per griežta, prilygintina sulaikymui, todėl prašo skirti mažiau jo judėjimo laisvę varžančią priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p. ir 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.).

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

26. Byloje nustatyta, kad Užsieniečiui 2023 m. rugpjūčio 23 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2025 m. rugpjūčio 16 d. Migracijos departamentas, 2023 m. spalio 28 d. gavęs darbdavio pranešimą, kad užsienietis nevyko dirbti, 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 23S217314 panaikinti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų pagrindais. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 23S231228 uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausiančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritoriją, kuris galioja trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje Lietuva yra paskelbusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo, įrašas galioja iki 2026 m. gruodžio 20 d. Užsienietis 2024 m. gegužės 14 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Čekijos Respublikos pagal Dublinas III reglamentą ir 2024 m. gegužės 16 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 24S124287 priėmė nagrinėti skubos tvarka. Užsienietis 2024 m. gegužės 15 d. 17 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi. Byloje nėra duomenų, kad būtų priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje. Taigi Užsienietis nagrinėjamu atveju laikytinas prieglobsčio prašytoju (Įstatymo 2 str. 20 d.).

27. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).

28. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

29. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

30. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2¹ dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

31. Spręsdama, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas užsieniečiui skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų, teisėjų kolegija pažymi, kad nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 3 p. redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. gruodžio 30 d., – apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 41–42 p.).

32. Šiuo individualiu atveju įvertinusi byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. kad Užsieniečio tapatybė nustatyta (byloje pateikta užsieniečio paso kopija), jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo dėl Užsieniečio prašymo, nenustatyta, kad šiuo metu Užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, byloje nėra duomenų, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos ar būtų pažeidęs teisės aktais nustatytą tvarką, nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą užsieniečio griežtam judėjimo laisvės suvaržymui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, šiuo atveju nėra proporcinga ir būtina priemonė.

33. Įvertinusi individualią Užsieniečio situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimas taip pat išspręstas ir kitoje faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AA-1731-822/2024).

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, nurodant, kad užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio O. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

(duomenys neskelbtini) piliečiui O. A. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė